Krūtys - net tik vienas iš lytis skiriančių organų, bet tarsi privalomas moters atributas, „puošmena”. Tačiau bėgant metams krūtys keičiasi, nepriklausomai nuo jų (ne)priežiūros ir pačios moters valios ar pastangų. Be to, įvairaus amžiaus moteris gali varginti krūtų skausmas, išskyros iš spenelių, išgąsdinti sukietėjimai, netikėti darinukai. Krūtys irgi gali sunegaluoti. Tai žino kiekviena moteris, kuriai krūtys apie savo negalavimus dažniausiai praneša maudimu, tempimu, skausmu ar išskyromis. Dažniausiai moteris vargina skausmas, įvairaus dydžio sukietėjimai krūtyse ar uždegimas.
Krūtų skausmas dar vadinamas mastalgija ar mastodinija. Tai viena dažniausių priežasčių, „atvejanti” moteris pas gydytoją specialistą ar net pas onkologus. Mat, pajutusios krūtų skausmą moterys jį palaiko rimtos ligos simptomu. Jei krūtų skausmas susijęs su menstruaciniu ciklu, jis yra ciklinis. Taip pat pasitaiko neciklinio (su menstruacijų ciklu nesusijęs) skausmo. Mastalgija ar mastodinija gali praeiti savaime. Kad jaustumėtės ramios, jog jums - ne vėžys, praverstų išsitirti pas specialistus.
Kas yra krūties cistos?
Cistos - tai skysčiu užpildyti dariniai, išsivystantys krūties audinyje. Cistos - tai skysčio prisipildžiusios ertmės, jų gali būti daug ir abejose krūtyse. Vienos cistos tokios mažos, kad sunku apčiuopti, kitos užauga iki kelių centimetrų skersmens. Dažniau cistos atsiranda vyresnio amžiaus moterims. Jos padidėja, tampa jautrios ir skausmingos prieš pat menstruacijas. Prieš menstruacijas cistas gali paskaudėti. Cistos gali būti minkštos arba kietos. Dariniai, esantys prie krūties paviršiaus, gali jaustis kaip didelės pūslės, kurių išorė lygi, o vidus užpildytas skysčio. Tačiau giliai esančios cistos gali jaustis kaip kieti gumbeliai. Cistos gali būti gerybinės (ne vėžinės) ir dažniausiai yra nekenksmingos. Cistos suvėžėja itin retai.
Krūtų cistų simptomai
Krūtų cistų gali atsirasti vienoje arba abiejose krūtyse. Krūtų cistų ženklai ir simptomai gali būti:
- vienalytis, lengvai judinamas apvalus arba ovalus gumbelis nelygiais kraštais (dažniausiai, nors ne visada, tai rodo, kad darinys yra gerybinis);
- išskyros iš spenelių - jos gali būti skaidrios, geltonos, pilkai gelsvos arba tamsiai rudos;
- krūtų skausmas arba jautrumas krūties gumbelio plote;
- krūtyje esančio gumbelio padidėjimas ir krūtų jautrumo sustiprėjimas prieš mėnesines;
- krūties gumbelio sumažėjimas ir kitų simptomų atslūgimas po mėnesinių.
Krūtų cistų atsiradimas nedidina krūties vėžio rizikos. Tačiau toms, kurios turi cistų, gali būti sudėtingiau aptikti naujus gumbelius krūtyse ar kitus krūtų pokyčius, kuriuos turėtų įvertinti gydytojas. Todėl reikėtų įsidėmėti įprastinę savo krūtų būseną, kad kažkam pasikeitus iš karto galėtumėte tai pastebėti.
Kada reikia kreiptis į gydytojus?
Krūtų audinys dažnai gali būti kiek gumbuotas ar su mazgeliais. Tačiau jei krūtyse aptinkate naujų gumbų, kurie išlieka ir po mėnesinių, arba jeigu esami krūtų gumbeliai didėja ar įvyksta kitokių jų pokyčių, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Krūtų cistų atsiradimo priežastys
Kiekvienoje krūtyje yra liaukinio audinio skiltelių, išsidėsčiusių tarsi ramunės žiedlapiai. Šios skiltelės yra padalintos į mažesnes skilteles, nėštumo ir žindymo laikotarpiu gaminančias pieną. Atraminis audinys, suteikiantis krūtims formą, sudarytas iš riebalinio audinio ir jungiamojo pluoštinio audinio. Krūtų cistos susidaro dėl skysčio susikaupimo krūtų liaukose.
Krūtų cistos gali būti skirtingai apibrėžiamos atsižvelgiant į jų dydį:
- Mikrocistos yra per mažos, kad jas būtų galima pajusti, tačiau jas galima pastebėti atliekant mamografijos arba ultragarso tyrimus.
- Makrocistos yra pakankamai didelės, kad jas būtų galima užčiuopti, jų skersmuo gali siekti nuo maždaug 2,5 iki 5 cm. Didelės krūtų cistos gali spausti šalia esantį krūtų audinį ir sukelti krūtų skausmą ar diskomfortą.
Ekspertai nežino, kas konkrečiai sukelia krūtų cistas. Jos gali išsivystyti dėl mėnesinių sukeliamų hormoninių pokyčių. Kai kurie faktai leidžia spręsti, kad krūtų audinį galinčio stimuliuoti estrogeno perteklius organizme gali prisidėti prie krūtų cistų susiformavimo.
Krūtų cistos nėštumo metu
Pasak Lietuvos akušerių ir ginekologų draugijos prezidentės dr. Dianos Ramašauskaitės, besilaukiančios moters organizme vyksta įvairūs fiziologiniai pokyčiai. Dėl šios priežasties net ir normali nėštumo eiga yra susijusi su didžiuliais kūno pokyčiais: didėja kūno masė, kaupiasi riebalinis audinys, smarkiai keičiasi medžiagų, ypač lipidų, apykaita.
„Nėštumo metu keičiasi visų moters organų sistemų veikla, labiausiai - lytinė sistema. Moters gimda padidėja nuo 50-100 g iki daugiau kaip 1000 g., o gimdos ertmės tūris nėštumo pabaigoje gali siekti iki 5 litrų. Per šį laikotarpį kiaušidėse nebręsta folikulai ir nevyksta ovuliacija. Pirmosiomis nėštumo savaitėmis kiaušidėje dar funkcionuoja geltonkūnis, kuris gamina progesteroną ir palaiko nėštumą, tačiau vėliau hormonus pradeda gaminti trofoblastas gimdoje ir kiaušidėse prasideda „ramybės“ laikotarpis“, - pasakoja dr. D. Ramašauskaitė. Pasak gydytojos, dėl šios priežasties dažnai manoma, kad nėštumas išgydo cistas. Tačiau specialistė atkreipia moterų dėmesį, kad nors kiaušidžių funkcinės cistos nėštumo ir žindymo laikotarpiu išnyksta, nustojus kūdikį maitinti krūtimi ir kiaušidėms pradėjus savo veiklą, funkcinės cistos gali vėl atsirasti.
Krūtų tyrimai
Yra įvairių krūtų ligų, kurių diagnostikai reikalingi atitinkami tyrimai. Vienas iš tokių - krūtinės echoskopija. Krūtų echoskopija - neinvazinis krūtų tyrimo metodas, kurio metu naudojamos ultragarso bangos. Tai greita ir nekenksminga procedūra, leidžianti diagnozuoti krūtų ligas bei pakitimus. Krūties echoskopija dažniausiai atliekama siekiant išsiaiškinti, ar apčiuopos metu pastebėtas ar mamografijos tyrimo metu nustatytas darinys nėra piktybinis. Krūtų echoskopija yra puikus tyrimas krūties audiniui vertinti, tačiau pradinei patikrai ji naudojama ne visada. Tokios procedūros metu apžiūrima audinio struktūra, galimi pakitimai, tačiau nevizualizuojamos mikrokalcifikacijos, kurios kai kada gali būti vėžio požymis.
Skaitmeninė mamografija atliekama naudojant rentgeno spindulius, padedančius išgauti detalų krūties vaizdą. Ši procedūra leidžia aptikti įvairius krūties pakitimus, tokius kaip cistos, riebalinės sankaupos ar navikai. Dėl krūtyse esančio tankesnio liaukinio audinio šis tyrimas nėra toks informatyvus jaunesnėms pacientėms, todėl jį rekomenduojama atlikti moterims nuo 35 metų. Mamografija nerekomenduojama nėščiosioms.
Lyginant su mamografija, krūtų ultragarsinis tyrimas yra saugesnis. Kitas jo pranašumas yra tas, jog įtariant krūties vėžį, įtartino darinio vaizdą galima stebėti iš įvairių pusių ir krypčių. Todėl kartais lengviau atskirti nepiktybinį darinį nuo piktybinio.
Kada kreiptis į gydytoją?
Echoskopinio tyrimo metu vertinama ne tik krūtų būklė, nepageidaujami dariniai, bet ir limfmazgiai, todėl reguliari patikra padės anksti nustatyti ligą ir laiku pradėti gydymą. Ankstyvosios stadijos krūties vėžys gali būti visiškai išgydomas.
Gerybinės krūtų ligos
- Sklerozuojanti adenozė. Šiai būklei būdingas perteklinis krūties audinio augimas, dažnai sukeliantis jos skausmą.
- Fibrocistiniai pakitimai. Tai neskausmingi ir skausmingi gumbeliai ar sukietėjimai krūtyse, kintantys menstruacinio ciklo metu. Paprastai juos sukelia hormoninės priežastys.
- Mastitas - Tai krūties uždegimas, galintis atsirasti žindymo laikotarpiu, kuomet susilaiko pienas ir prasideda infekcija. Jam būdingas stiprus skausmas krūties srityje, sukietėjimas, odos paraudimas, aukšta temperatūra ir drebulys.
- Abscesas - Tai krūtų uždegimas, kuris atsiranda negydant mastito. Jį sukelia bakterijos.
- Mastopatija - gerybinė krūties būklė, kuriai būdingi spenelių ir krūties audinių pokyčiai.
- Fibroadenoma - gerybinė krūties būklė, kuriai būdingi krūties audinių pokyčiai: kieti, lygūs, tvirti gerybiniai dariniai. Tai yra dažna būklė, ypač jaunesnėms 15-30 metų moterims, ir daugumai atvejų nesukelia didelių rūpesčių dėl savo gerybinio pobūdžio. Fibroadenomos paprastai būna neskausmingos. Jos neišnyksta savaime, todėl gali būti šalinamos chirurginiu būdu.
- Riebalų nekrozė. Tai būklė, kai krūties audinyje susidaro neskausmingi, apvalūs, tvirti guzeliai, atsirandantys dėl įvairių riebalinių ląstelių pažeidimų. Riebalų nekrozė dažniausiai pasireiškia moterims, turinčioms labai dideles krūtis arba po traumos. Šie guzeliai nėra piktybiniai ir nedidina vėžio rizikos.
Krūtų skausmo tipai
- Ciklinis krūtų skausmas - tai dažniausiai pasitaikantis krūtų skausmas, kuris yra susijęs su menstruaciniu ciklu ir gali būti hormoninio pobūdžio. Kai kurioms moterims ciklinis skausmas pasireiškia ovuliacinio periodo metu ir tęsiasi iki menstruacinio ciklo pradžios. Simptomai gali būti juntami labai aiškiai arba vos pastebimi: sunku dėvėti aptemptus drabužius, nemalonus kūno kontaktas su bet kokiu audiniu. Skausmas gali būti juntamas vienoje, abiejose krūtyse arba visoje krūtinės zonoje. Hormonų pokyčiai organizme dėl patiriamo streso taip pat gali lemti ciklinį krūtų skausmą.
- Neciklinis krūtų skausmas - tai gana retai pasitaikantis krūtų skausmas, nesusijęs su menstruaciniu ciklu.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Ar gali nėštumo testas nerodyti nėštumo: priežastys ir patarimai
- Ar nėštumo testas gali meluoti? Tikslumas, klaidos ir ką daryti
- Laikinoji Vaiko Globa Seneliams: Kada Ir Kodėl Tai Yra Būtina?
- Atrask Geriausias Knygas Apie Vaikų Auklėjimą: Nepakeičiami Patarimai Kiekvienam Tėvui!