Prasidėjus drėgnesniems ir vėsesniems orams, nemažai žmonių vienaip ar kitaip susiduria su tam tikrais peršalimo simptomais. Tačiau vaistininkė Irena Garuckienė pastebi, jog gerklės skausmas, čiaudulys ar užsikimšusi nosis nebūtinai signalizuoja, kad organizmą puola virusai. Anot jos, žmonės ne visada geba atskirti peršalimą ir alergiją pelėsiui, kurios rizika rudenį taip pat nemenkai išauga.
Pelėsių alergija yra viena iš dažniausiai pasitaikančių alergijų, sukeliamų aplinkos veiksnių. Ji atsiranda, kai žmogaus imuninė sistema pernelyg aktyviai reaguoja į pelėsių sporas, esančias ore.
Pelėsio keliami pavojai
Statistika rodo, kad alergiją pelėsiui gali turėti net iki 10 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai ji išsivysto žmonėms su silpna imunine sistema, sergantiems astma arba kitomis kvėpavimo takų ligomis, taip pat tiems, kurių šeimos nariai turi alergijų. Tačiau alergija pelėsiui gali atsirasti ir pamažu, pavyzdžiui, ilgą laiką leidžiant drėgnose, pelėsio turinčiose patalpose.
Tyrimai rodo, kad vaikai iki 7 metų amžiaus, augantys namuose, kur yra pelėsio, triskart dažniau suserga astma. Vaistininkė pasakoja, kad ilgainiui kai kurios pelėsio rūšys pradeda gaminti organizmui nuodingas medžiagas, vadinamas mikotoksinais. Pastarieji kartu su pelėsio sporomis patenka į orą, o vėliau - į žmogaus plaučius. Mikotoksinai net ir nealergiškiems žmonėms gali iššaukti nemalonius simptomus, taip pat sukelti kvėpavimo takų uždegimo ligas ar bronchinės astmos paūmėjimą.
Pelėsiui ilgai veikiant žmogaus organizmą, taip pat gali suprastėti kognityvinės funkcijos, pasireikšti galvos svaigimas, spengimas ausyse, sutrikti regėjimas ar net paūmėti tokios ligos kaip depresija.
Alergijos pelėsiui simptomai
Pelėsių alergijos simptomai gali būti panašūs į kitų rūšių alergijas ir apima čiaudulį, nosies užgulimą ar išskyros, akies paraudimą ir niežėjimą, odos bėrimus, kosulį ir kartais astmos simptomus.
Alergija pelėsiams gali sukelti įvairius simptomus, kurie priklauso nuo asmens jautrumo ir aplinkos, kurioje jis yra. Šie simptomai gali būti panašūs į kitų rūšių oro alergenų, pvz., žiedadulkių, sukeliamus simptomus. Svarbu pažymėti, kad pelėsių alergijos simptomai gali skirtis individualiai ir gali priklausyti nuo aplinkos sąlygų, pvz., drėgmės lygio ar pelėsių koncentracijos.
„Dažniausiai alergija pelėsiui pasireiškia alerginio rinito simptomais, tokiais kaip čiaudulys, sloga, kosulys ar gerklės perštėjimas, akių bei nosies niežėjimas. Tačiau jei asmuo serga astma, alergijos požymiai neretai būna gerokai sunkesni - gali būti juntamas spaudimas krūtinėje, dusulys, kankinti kosulio priepuoliai.
Pagrindiniai alergijos pelėsiui požymiai: užsikimšusi nosis arba sloga, nosies niežėjimas, gerklės perštėjimas, čiaudulys, ašarojimas. Žmonėms, sergantiems astma, alergija pelėsiui gali paaštrinti astmos simptomus.
Dažniausiai pirmieji alergijos požymiai vaikui fiksuojami ankstyvoje kūdikystėje. Jei jie stiprūs, mažylis būna irzlus, gali blogiau valgyti, sutrinka dienos ir miego ritmas. Tokiais atvejais, ypač, jei mama vaiką maitina savo pienu, bandoma reguliuoti būtent jos mitybą. Maistinės medžiagos per motinos pieną perduodamos kūdikiui, todėl, jei jų tarpe yra alergizuojančių, didėja tikimybė sulaukti nemalonių padarinių. Iš mitybos raciono tokiais atvejais siūloma eliminuoti: žuvį, jautieną, jūros gėrybes, pomidorus, aštrius ir stiprius prieskonius bei prieskonines žoleles (čiobrelis, imbieras), vengti maisto su cheminiais priedais. Nevartoti padažų, tokių kaip soja, pomidorų padažas. Šiuo laikotarpiu nustatyti kam kūdikis yra alergiškas - labai sudėtinga.
Pelėsių alergijos rizikos veiksniai:
- Aukštas pelėsių koncentracijos lygis: Pelėsiai gali augti įvairiose vietose, ypač drėgnose ir šiltose, tokiuose kaip rūsiai, vonios kambariai, virtuvės, ant sienų, kilimų ar kitų medžiagų.
- Aplinkos sąlygos: Pelėsių augimą skatina drėgna ir šilta aplinka.
- Šeimos istorija: Jei šeimoje yra asmenų, sergančių alergijomis, įskaitant alergiją pelėsiams, rizika susirgti alergija pelėsiams padidėja.
- Gyvenamoji vieta: Gyvenimas drėgnoje vietovėje arba pastate su prasta ventiliacija gali padidinti riziką susidurti su pelėsiais.
- Darbo aplinka: Darbas vietose, kuriose yra daug drėgmės, pvz., ūkiuose, statybvietėse ar malūnuose, gali padidinti riziką susidurti su pelėsiais.
- Silpna imuninė sistema: Asmenys su silpna imunine sistema, pvz., sergantys ŽIV / AIDS, vėžiu arba vartojantys imunosupresantus, gali būti labiau linkę susirgti alergija pelėsiams.
Peršalimas ar alergija?
Vaistininkė atskleidžia, jog neretai vaistinėje šaltuoju metų sezonu apsilankę pacientai skundžiasi minėtais simptomais, tačiau apie galimą alergiją pelėsiui net nesusimąsto. Anot I. Garuckienės, norint atskirti, ar tai - alergija, ar - peršalimas, visų pirma reikėtų įsivertinti, kiek laiko tęsiasi simptomai bei ar sveikata neprastėja. Peršalimas dažniausiai trunka nuo kelių dienų iki savaitės, tačiau alergijos simptomai užsilieka kur kas ilgiau.
„Būtina stebėti simptomus - be visų peršalimui būdingų simptomų, alergiją dar gali išduoti nosies niežėjimas, akių raudonis ir ašarojimas, dusulys. O štai apie peršalimą gali signalizuoti pakilusi kūno temperatūra.
Taip pat labai svarbu įsivertinti, kur sustiprėja jaučiami simptomai - jei pastarieji kankina specifinėse vietose, pavyzdžiui, tik namuose arba tik biure, vertėtų išsitirti galimą alergiją sveikatos priežiūros įstaigoje“, - sako vaistininkė.
Vienas iš aiškiausių skirtumų - pakilusi kūno temperatūra, kuri būdinga peršalimui, bet nebūdinga alergijai.
Tiesa, specialistai pastebi, kad panašūs simptomai ne visada reiškia alergiją. Jei žmogus turi itin jautrią kvėpavimo sistemą, tai pelėsio kvapas ją dirgins ir bus juntamas diskomfortas, tačiau tai nebūtinai bus alerginė reakcija.
Diagnostika ir gydymas
Šiandiena sveikatos specialistai rekomenduoja tyrimus, kurie padeda nustatyti alergijos priežastis. Šie tyrimai nėra skausmingi, atliekami nesudėtingai, todėl gali būti daromi ir vaikams.
Jei manote, kad jums alergija pelėsiui, neužsiimkite savigyda. Pirmiausia, reikia pasikonsultuoti su alergologu. Patvirtinus diagnozę svarbu atsikratyti pelėsio, kuris problemą sukėlė.
Anot jos, alergines reakcijas į pelėsį gali padėti sumažinti antihistamininiai vaistai, stabdantys histamino išsiskyrimą organizme. Tačiau I. Garuckienė pabrėžia, jog alergijų simptomus slopinančių vaistų pasirikimų yra daugybė, todėl norint atrasti labiausiai tinkančius ir konkrečius simptomus veikiančius preparatus, prieš tai būtina pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku.
„Antihistamininiai vaistai yra skirstomi į senosios ir naujosios kartos vaistus. Nors daugelis žmonių įpratę prie senosios kartos antihistamininių preparatų, visgi jie turi daugiau šalutinių poveikių, pavyzdžiui, gali sukelti mieguistumą. Naujosios kartos priešalerginiai vaistai, kurių veikliosios medžiagos yra bilastinas, azelastinas, cetirizinas, loratadinas ar feksofenadinas, mažiau slopina centrinę nervų sistemą, todėl žmogus išlieka budresnis. Paprastai šiuos vaistus geriau toleruoja ir virškinimo sistema“, - sako vaistininkė.
Itin svarbu dėl bet kokių vaistų, kuriais norima vaikui palengvinti alergijos simptomus, pirmiausia, pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais.
Kaip atsikratyti pelėsio?
Siekiant išvengti alergijos simptomų, labai svarbu pasirūpinti ne tik jų slopinimu, bet ir kad pelėsio aplinkoje būtų kuo mažiau. I. Garuckienė pataria atidžiai apžiūrėti tas patalpas: pelėsis dažniausiai būna pastebimas vonios kambaryje, virtuvėje, palėpėje ar rūsyje. Pelėsiu gali pasidengti tiek langai, tiek grindys, sienos ar lubos, nereikėtų pamiršti apžiūrėti ir erdvių šalia praustuvų, dušo kabinos, skalbimo mašinos, džiovyklės, šaldytuvo ar šaldymo kameros.
„Patarčiau skirti nemažai dėmesio viso pelėsio pašalinimui, tačiau geriau būtų, jei simptomus jaučiantis žmogus ne pats užsiimtų šiuo darbu dėl galimo dar didesnio sąlyčio su mikotoksinais. Žinoma, pelėsio naikinimo procesai gali būti išties ilgi ir sudėtingi. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir baldų ar prietaisų keitimo, erdvių remonto, ypač tada, kai pelėsis kaupiasi sienų ar grindų viduje“, - sako vaistininkė.
Ji priduria, jog norint apsisaugoti erdves nuo pelėsio, labai svarbu jas tinkamai vėdinti, neleisti kauptis drėgmei. Gyvenamoji aplinka, kurioje praleidžiame nemažą laiko dalį - vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką mūsų sveikatai. O ypač svarbi - oro kokybė patalpose.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. visų pastatų turi vidaus patalpų oro kokybės problemų dėl patalpų drėgmės ir pelėsio. Drėgmė kyla dėl blogo vėdinimo ir nepakankamo šildymo.
Pernelyg didelė drėgmė beveik visose patalpose sukelia pelėsių, grybų ir bakterijų, augimą, kurie vėliau sporas, ląsteles, fragmentus ir lakiuosius organinius junginius išskiria į patalpų orą. Be to, drėgmė lemia cheminį ar biologinį medžiagų skaidymąsi, kuris taip pat teršia patalpų orą.
Pelėsio galima aptikti beveik visur. Jo augimą lemia trys pagrindiniai veiksniai: drėgmė, temperatūra, maisto medžiagos. Bloga oro apykaita patalpose palaiko pelėsinių grybelių augimą - pelėsis aktyviai dauginasi ir auga 20 °C temperatūroje esant didelei drėgmei - daugiau nei 95 % -ir nepakankamam vėdinimui.
Pelėsis - tai grybai, dažniausiai augantys siūlais, gijomis (hifais). Augdami jie šakojasi ir sudaro siūlų tinklą - grybieną (arba micelį). Pelėsiai augina mažytes sporas, kurios lengvai pernešamos oru. Siūlų tinklas ir sporos yra juodos, pilkos, rudos, žalsvos ar kitos spalvos ir gerai matomi plika akimi. Iš pradžių tamsios dėmės išmargina tik nedidelius sienų ar kitų paviršių plotelius, vėliau, jei sąlygos palankios, kolonijos plečiasi.
Dažnai pelėsiai įsiveisia oro drėkintuvuose, kondicionieriuose, vonios ir tualeto patalpose, prie praustuvų, dušų, rūsiuose, ant sienų, už šaldytuvų, spintų, po tapetais. Gali išplisti ant sienų, prie kurių prispausti baldai, kur sunkiai praeina oras, aplink langus. Pelėsį galima aptikti ant daugelio medžiagų ir dangų, naudojamų patalpų viduje, įskaitant betoną, gipsą, medieną, plastmasę, gumą, dažytus paviršius, kilimus, knygas ir pan. Palankios sąlygos pelėsiui vystytis susidaro gėlių vazonuose. Augdami pelėsiai gamina ir išskiria nuodingas medžiagas - mikotoksinus, kurie kenkia nervų sistemai, imuninei sistemai, smegenų ląstelėms. Jei toksinių ir pavojingų mikroorganizmų koncentracija gyvenamojoje aplinkoje didelė, tai grybinis užterštumas gali paveikti žmones, kurie jiems yra jautrūs, ir tapti sunkių ligų, tokių kaip alergija, bronchinė astma, kvėpavimo takų uždegimas, viena iš priežasčių. Taip pat nuodingos medžiagos gali su maistu pakliūti į žarnyną ir pakenkti virškinimo sistemai. Pelėsio sukeltomis ligomis gali sirgti visa šeima.
Pirmas žingsnis kovoje su pelėsiais - nustatyti jų atsiradimo vietas ir priežastis. Svarbiausia priemonė naikinant pelėsius - sumažinti padidėjusią kondensacinę drėgmę. Problemą galima išspręsti pašalinus sąlygas pelėsiams augti - sutvarkius stogus ir plyšius, sureguliavus šildymą ir vėdinimą. Prakiurę ir užsikimšę lietaus nutekamieji vamzdžiai taip pat teikia pelėsiams reikalingą drėgmę. Todėl patalpas reikia vėdinti keletą kartų per dieną, ypač virtuvę.
Pastebėjus patalpose pelėsį delsti nevalia - nekviestu svečiu būtina atsikratyti. Kodėl tai svarbu? Nuvalykite matomus pelėsius. Įsisenėjus pelėsiui patiems jo atsikratyti nepavyks.
Patys galite tvarkyti tik nedidelius pelėsių plotus. O jei įsisenėjusį ir pavojingą pelėsį netinkamai naikinsite patys, galite pakenkti savo sveikatai ir gyvenamajai vietai. Todėl geriausia pelėsių naikinimą ir prevenciją patikėti specialistams. Jie tikrai žinos, kaip su juo susidoroti.
Prevencinės priemonės:
- Drėgmės kontrolė: palaikykite namuose sausą aplinką, naudodami oro sausintuvus, ypač drėgnose vietose, pvz., rūsiuose ar vonios kambariuose.
- Geras vėdinimas: užtikrinkite gerą namų vėdinimą, ypač virtuvėje ir vonios kambaryje.
- Pelėsių valymas: reguliariai valykite pelėsių augimo vietas, naudodami pelėsius naikinančius valiklius.
- Pastovi 40-65% santykinė drėgmė neleidžia pelėsiams ir kitiems alergenams veistis. Drėgmės lygio palaikymui rekomenduojama naudoti drėgmės surinktuvus, oro kondicionierius. Norint namuose palaikyti optimalią drėgmę, patariama gaminant maistą įjungti garų surinktuvą ar praverti langą, o maudantis praverti ventiliacijos angas. Nakčiai verta palikti praviras vonios duris, kad vonios kambaryje esanti drėgmė išsisklaidytų. Neperlaistyti augalų (jų namuose nerekomenduojama auginti pernelyg daug). Jei įmanoma, skalbinius džiovinkite ne kambariuose. Sutaisykite lašančius vamzdžius ir kranus.
- Kai lauke oro temperatūra žemiau 0°C, geriausia patalpas vėdinti trumpai (2-3 min.), plačiai atveriant langus. Lauko temperatūrai esant 5-10°C, patalpų vėdinimo laiką galima pailginti. Efektyvu kelioms minutėms patalpose sukelti skersvėjį.
- Gyvenamuosiuose kambariuose, virtuvėje, vonioje ideali temperatūra turėtų būti 19-22 °C, o miegamuosiuose - 16-20°C.
Atsiminkite, kad visiškai išvengti pelėsių gali būti neįmanoma, bet šios prevencinės priemonės gali padėti sumažinti jų poveikį ir riziką susirgti alergija.
Panašus:
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Ar gali nėštumo testas nerodyti nėštumo: priežastys ir patarimai
- Ar nėštumo testas gali meluoti? Tikslumas, klaidos ir ką daryti
- Ar Vyras Gali Išeiti Vaiko Priežiūros Atostogų Lietuvoje? Sužinokite Visa Tiesą!
- Gimimo dienos rašybos taisyklės ir datos formos lietuvių kalboje – Viskas, ką privalote žinoti!
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas: ką svarbu žinoti tėvams?