Dainininkė Jazzu, viena garsiausių šalies atlikėjų, atvirai kalba apie savo gyvenimą, kūrybą ir motinystę. Šiandien garsios atlikėjos ir jos mylimojo Donato Ivanausko gyvenimas jau kitoks - pirmagimis sūnus Majus diktuoja ramesnį tempą.
Motinystė - didžiausia dovana ir pamoka
Praėjusiais metais TV3 laidoje „Pasaulis pagal moteris“, J. Arlauskaitė-Jazzu pirmą kartą viešai prakalbo apie ypatingą dieną, kai pasaulį išvydo sūnus. „Motinystė yra tokia dovana ir tokia pamoka... Neįsivaizdavau, kad taip šiame pasaulyje gali būti. Tai yra nerealus jausmas, stebuklas ir besąlygiška meilė, kurios ieškojau visą gyvenimą. Visur, visame pasaulyje: pas šamanus džiunglėse, bažnyčiose, meditacijose ir taip toliau. Viskas vedė į šitą vaiką“, - sakė Justė.
Justė pasakoja iškart po gimdymo pajutusi hormonų audras. „Apskritai bijojau į gatvę išeiti ilgą laiką... Žinokit, hormonai yra labai rimtas dalykas. Aš galvojau, kad esu tokia jau labai užsimeditavusi ir man taip tikrai nebus. Aha, taip buvo... Ir buvo su kaupu. Tai buvo nejuokinga“, - prisipažįsta J.
Justė prisipažino, kad dabartinis gyvenimo etapas jai patinka labiausiai, o mažojo Majaus šypsena nuteikia džiaugsmingai visai dienai. Nepaisant to, atlikėja spinduliuoja džiaugsmą, švelnumą ir pripažįsta, kad vaikas jos gyvenime yra didžiausias mokytojas - kiekviena diena su juo yra dovana, suteikianti jai labai daug gražių dalykų.
Teodoro Biliūno / BNS nuotr./Jazzu Nepaisant to, atlikėja spinduliuoja džiaugsmą, švelnumą ir pripažįsta, kad vaikas jos gyvenime yra didžiausias mokytojas - kiekviena diena su juo yra dovana, suteikianti jai labai daug gražių dalykų. „Pradėjau jausti pasitikėjimą - aš sau graži. Vertybes, kurios ir taip buvo gyvenime, išmokau atstovėti. Man nebesunku pasakyti žmogui „ne“ - aš žinau, ką reiškia ginti savo erdvę, turėti savas ribas. Vaikas labai daug ko išmokė. Iš esmės, yra taip, kaip sakė žmonės - kad vaikas yra didžiausias mokytojas. Kiekviena diena yra dovana ir staigmena. Ir vis kažką naujo išmoksti, pamatai ir patiri“, - atviraus atlikėja.
Atlikėja atvira: nėštumo jos planuose dar nebuvo, todėl užgriuvusi nežinomybė kiek išgąsdino. O šiandien ji švyti iš laimės. "Žinau, kad ir kas mums su Diudyte nutiktų, šis kūdikis bus tikros ir nuoširdžios meilės vaisius", - sakė Jazzu pridurdama, kad "Mėnulio šviesoje" - pirmoji daina, kurią atlikėja skyrė lapkričio pabaigoje gimsiančiam sūnui.
Pokyčiai kasdienybėje ir santykiuose
„Viską suderinti yra pakankamai sudėtinga. Kita vertus, atrodo, kad atsirado daugiau laiko, ir tu tą laiką išnaudoji našiau. Vaikas įneša tokią visapusišką blaivybę ir tam tikrą rutiną. Vis tiek viską darau taip, kad galėčiau kuo daugiau būti su vaiku, o savo laiką praleisčiau tikslingai“, - apie naują kasdienybę pasakojo atlikėja.
Tiesa, atlikėja neslėpė - motinystė turi ir kitą, ne tokią gražią ir džiaugsmingą pusę. „Buvo visko - įtampos tarp mūsų taip pat. O buities atžvilgiu staiga tapome standartinė, klasikinė šeima. Vienu metu perdegiau - tikrai nuvažiavo stogas, dar prasidėjo koncertai. Tada paskambinau Donatui ir pasakiau: „Tu turi pasiimti vaiką ir pabūti kažkur dviese.“ Po tos dienos jis pradėjo visai kitaip į mane žiūrėti ir vertinti, nes suprato, kaip sunku būti su vaiku visada, o ne pora valandų per dieną“, - prisimins Jazzu.
Justė pasakoja leidusi „visoms toms emocijoms būti“. Taip galėjau, sako ji, savo žmogų pažinti dar geriau ir dar giliau. Taip yra, kaip sako, pamiršta žmonės vienas kitą. Justė dėkinga, kad šalia jos visada yra mama Auksė. Ji prižiūri jau du dukters Anykščiuose užsuktus restoranus ir dar padeda su mažuoju anūku.
Tiesa, vaiko gimimas pakeitė Justės požiūrį net į santykius su antrąja puse. „Mes buvom absoliučiai tokie kitokie žmonės. O staiga ėmėme ir tapome statistika - mes pradėjom pyktis. Septynerius metus visi į mus žiūrėjo ir stebėjosi: „kaip jūs pastoviai, vienas prie kito, tokį artumą išlaikote, lyg būtumėte kokia paauglių pora, ką tik pradėję draugauti.“ Atsiranda Majus - ir atsiranda atstumas, atsiranda pyktis. Tas pyktis nėra konkurencingas. Matyt, visas dėmesys į vaiką ir tokia „psichologija vulgaris“ prasidėjo. Aš siūliau Donatui net eiti į porų terapiją, nes taip staiga iš tobulos poros, kuri niekada nesipyko, prasidėjo kažkoks rrrr... Bet juk tu vis tiek į savo žmogų per kažkokią pagarbą turi žiūrėti, kad ir kaip yra sunku. Tada, aišku, prasidėjo vėl: „Taigi vaiką pagimdžiau aš! Čia man hormonai, čia aš pavargusi, čia man keičiasi kūnas ir psichologija visa!“. Tada teko daug kalbėtis, išsiaiškinti vėlgi visus ego, principus. Ir tada jau atsirado tas fainas „partner in crime“ (liet. nusikaltimo partneris). Kai tu žiūri į akis ir viskas aišku dar labiau nei buvo anksčiau“, - juokiasi J.
Paklausta, ar norėtų grįžti į buvusią kasdienybę, Justė purto galvą - nė už ką gyvenime. „Ne ne... Mano gyvenimas yra iki Majaus ir po jo. Ačiū, pagyvenau labai visaip, o dabar aš esu kaip niekada laiminga ir neiškeisčiau šito jausmo į nieką kitą“, - užtikrintai sako J.
Kūrybos įkvėpimas
Kalbant apie kūrybą, Jazzu pabrėžė, kad ją įkvepia dvasinė ramybė: „Dabar labai daug dėmesio skiriu dvasiniam pasauliui - gamtai, atsivėrimams, abstrakcijoms, meditacinei ramybės būsenai. Jei reikia hito, galiu atsisėsti ir parašyti jį per 10 minučių, bet noriu tikro įkvėpimo.“ Ji prisiminė, kaip anksčiau buvo skatinama kurti per skausmą: „Kai augau, buvo sakoma, kad viską reikia kurti per skausmą, ir aš tikėjau, kad save žaloti yra būtina. Bet tai nėra tiesa.
Tiek verdant buityje, tiek auginant sūnų, Justė neslepia, vos praėjus pusmečiui po gimdymo, grįžo mintys apie kūrybą. Taip, gyvenime patyriau daug, nudegiau irgi daug. „Aš staiga tapau labai laiminga, kiekvieną dieną atsikeliu ir man labai ramu ir gera. Aš to niekada nepažinau - tokių jausmų. Ir aš staiga supratau, kad aš nemoku kurti iš laimės - aš moku kurti tik iš skausmo ir savidestrukcijos. Užtruko, kol radau raktą atgal į kūrybą.
Tik vieno dalyko, pasak Justės, joje nenuslopins nei nauji verslai ar veiklos, nei motinystė - tai poreikio kurti. „Jeigu ne jinai, nežinau, kur aš būčiau atsidūrusi gyvenime, - tikina Jazzu. - Tai yra visiškai tiesioginis mano sielos egzorcizmas. Aš niekada su niekuom nesilygiavau, nes man atrodo, kad per 20 metų tu jau kaip ir esi išsikovojęs vietą po saule ir nebėra čia ko kovoti - dangus tai tas pats. Ir toliau viską darau, kaip jaučiu.
Žiūriu senus interviu ir galvoju: „Juste, kokį tu puikų gyvenimą pragyvenai ir kaip tu jame gerai jautiesi, kaip tu čia šauniai žaidi gyvenimą, tu nieko nebijai, tu esi drąsi, tu esi šaunuolė“. Tiesiog dabar labai šaunu žiūrėt atgal. Tada nelabai buvo šaunu. Dabar jau, kai esu išėjusi į tam tikrą šviesą, tai žiūriu, galiu save šiek tiek pašiepti ir suprantu, kad tie skandalai skandalėliai visokie - na, aš atstovėjau savo tiesą, kaip aš jaučiau tuo metu. Todėl aš niekada gyvenime nesigailėsiu nė vieno savo žodžio. Taip, gyvenime patyriau daug, nudegiau irgi daug.
Apibendrinant, motinystė Jazzu tapo dvasiniu išsigelbėjimu ir mieliausiu gyvenimo posūkiu.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Džiazo Gimimo Metai ir Neįtikėtina Jo Raidos Istorija
- Kiek dantų turi vaikas? Viskas, ką reikia žinoti
- Kiek Vaikas Turi Miegoti: Rekomendacijos Pagal Amžių
- Sulankstoma Lovelė Kūdikiui: Išsamiausia Apžvalga ir Tikri Vartotojų Atsiliepimai!
- Neįtikėtina Lopšiuko Lovytė apžvalga: Ką sako tėvai apie kūdikių miegą?