Biologijos dalykas, remdamasis moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijų įtaką gyvybei. Mokantis biologijos labai svarbi mokinių praktinė veikla, apimanti ne tik konkrečias atliekamas užduotis, bet ir tyrimų planavimą, vykdymą.
Kelias nuo noro susilaukti vaikelio iki jo gimimo yra ilgas ir sudėtingas procesas. Pirmosios savaitės po apvaisinimo yra ypač svarbios - tai laikas, kai iš dviejų ląstelių pradeda formuotis nauja gyvybė.
Chromosomos ir Genai
Chromosomos - ląstelės branduolio dalis kurios esminė dalis yra DNR. Kiekvienoje somatinėje ląstelėje yra diploidinis chromosomų rinkinys, kur kiekviena chromosoma turi panašaus dydžio ir formos antrininkę - tai homologinės chromosomos. Viena homologinė chromosoma yra paveldėta iš tėvo, o kita iš motinos.
Aleliai (aleliniai genai) - genų struktūrinės atmainos. Paprastai būna: AA, Aa, aa.
Fenotipas - kaip organizme pasireiškia genai; fenotipą lemia bendras genotipas ir aplinkos sąveika.
Dominuojantis genas - tai tos genas kuris paprastai pasireiškia fenotipe, t.y. Jeigu tėvo aleliai AA ir motinos AA - didelė tikimybė, kad vaikas ir turės rudas akis.
Homozigotas - individas konkretaus geno atžvilgiu yra homozigotas tuomet, kai tam tikri aleliniai genai, esantys abiejose homologinėse chromosomose (viena gaunama iš tėvo, kita iš motinos) yra vienodi, pvz.
Heterozitogas - individas konkretaus geno atžvilgiu yra heterozigotas tuomet, kai tam tikri aleliniai genai, esantys abiejose homologinėse chromosomose (viena gaunama iš tėvo, kita iš motinos) yra NEvienodi, pvz.
Homologinių chromosomų poros yra vadinamos tokios, kai susideda 1 chrom. iš tėvo lytinės ląstelės, o kitas iš motinos lytinės ląstelės.
Kai kuriuos paveldimus požymius kontroliuoja daugybiniai aleliai (daugiau nei 2). Tačiau kiekvienas individas paveldi tik 2 iš visų galimų alelių. Taip yra paveldima kraujo grupės, nes aleliai yra ABO.
Pilna 2n lytinė ląstelė turi 23 chromosomų poras.
Haploidija, chromosomų skaičiaus lytinėse arba somatinėse ląstelėse sumažėjimas: iš kiekvienos homologinių chromosomų poros lieka po vieną chromosomą. Haploidinį chromosomų skaičių organizmas dažniausiai turi tada, kai gemalas vystosi iš redukuotų (haploidinių) gametų ar funkciškai joms lygiaverčių ląstelių be apvaisinimo (apomiksė).
Haploidija būdinga žiediniams augalams, beveik visiems kultūriniams augalams; gyvūnams reta. Haploidija yra genetiškai determinuota ir pasitaiko tam tikru dažniu (pvz., iš 1000 kukurūzų individų 1 būna haploidinis). Haploidija sukeliama ir dirbtinai. Ja pasinaudojama organizmų požymiams tirti, genomui analizuoti, homozigotinėms linijoms gauti, naudingoms somatinėms mutacijoms nustatyti ir įtvirtinti, žalingoms recesyviosioms ir letalioms mutacijoms šalinti.
Ovuliacija ir Apvaisinimas
Moters menstruacinis ciklas yra reguliarus procesas, kurio vidutinė trukmė - apie 28-32 dienos (nors gali svyruoti), skaičiuojant nuo pirmosios mėnesinių dienos.
Kas vyksta ovuliacijos metu?
Subrendęs kiaušinėlis išsilaisvina iš kiaušidės folikulo ir pradeda kelionę kiaušintakiu link gimdos.
Vaisingos dienos
Nors pats kiaušinėlis po ovuliacijos yra gyvybingas ir gali būti apvaisintas tik gana trumpą laiką (apie 12-24 valandas), vaisingų dienų langas yra platesnis.
Vaisingasis langas
Dėl ilgo spermatozoidų gyvybingumo, didžiausia tikimybė pastoti yra turint lytinių santykių kelios dienos prieš ovuliaciją ir pačią ovuliacijos dieną. Šis periodas, trunkantis apie 6 dienas, ir yra vadinamas vaisinguoju langu.
Po ovuliacijos
Praėjus maždaug parai po ovuliacijos, neapvaisintas kiaušinėlis žūsta.
Lytinio akto metu į moters organizmą patenka milijonai spermatozoidų, tačiau tik nedidelė dalis jų pasiekia kelionės tikslą - kiaušintakį, kuriame laukia kiaušinėlis.
Tiek spermatozoidas, tiek kiaušinėlis yra lytinės ląstelės (gametos), turinčios po 23 chromosomas (haploidinis rinkinys). Jose užkoduota genetinė informacija iš tėvo ir motinos.
Zigotos susidarymas
Kai spermatozoidas susilieja su kiaušinėliu, jų branduoliai susijungia, sudarydami zigotą - pirmąją naujo organizmo ląstelę su pilnu chromosomų rinkiniu: 46 chromosomomis (23 poros). Nuo šios akimirkos prasideda naujos gyvybės vystymasis.
Pirmasis ląstelės pasidalijimas įvyksta maždaug po 24-30 valandų.
Keliaudama link gimdos, morulė toliau vystosi ir virsta blastocista - pūslelės pavidalo struktūra, turinčia vidinę ląstelių masę (iš kurios vystysis embrionas) ir išorinį sluoksnį (trofoblastą, iš kurio formuosis placenta).
Maždaug 6-10 dieną po apvaisinimo (atitinka maždaug 20-24 ciklo dieną), blastocista pasiekia gimdą ir pradeda įsitvirtinti jos gleivinėje. Šis procesas vadinamas implantacija.
Po sėkmingos implantacijos prasideda embriono periodas, trunkantis iki 8 savaičių po apvaisinimo (tai atitinka maždaug 10 savaičių nuo paskutinių mėnesinių pradžios). Atsiranda visų svarbiausių organų ir sistemų užuomazgos (nervų sistema, širdis, virškinimo traktas ir kt.).
Pirmasis nėštumo trimestras (ypač embriono periodas, pirmosios 8 savaitės po apvaisinimo) yra labai jautrus laikotarpis. Šių veiksnių poveikis gali sutrikdyti normalią raidą, sukelti įvairius raidos sutrikimus (apsigimimus) ar net savaiminį persileidimą.
Pasibaigus embriono periodui (po 8 savaičių nuo apvaisinimo), besivystantis organizmas vadinamas vaisiumi. Vaisiaus periodu organai ir sistemos toliau auga, bręsta ir tobulėja iki pat gimimo.
Apvaisinimo procesas
Apvaisinimas, fertilisatio, fecundatio - tai sudėtingas ir nuoseklus lytinių ląstelių Susijungimo procesas. Natūralus apvaisinimas dažniausia įvyksta kiaušintakio ampulėje, o kartais ir kitoje kiaušintakio dalyje ar pilvaplėvės ertmėje ne vėliau kaip per 12 val. (kai kurių autorių duomenimis - per 24 val.) po ovuliacijos ir ne vėliau kaip per 2 paras (kai kurių autorių duomenimis - per 3 paras) po ejakuliacijos.
Į moters makštį lytinio akto metu patenka keli šimtai milijonų (nuo 200 iki 600 milijonų) spermatozoidų. Kiaušintakių ampulę pasiekia apie 200-500 jų (kiti degeneruoja ir rezorbuojami moters lytiniuose takuose). Tiksliai nežinoma, per kiek laiko spermatozoidas nukeliauja iki kiaušintakio ampulės. Jis juda dėka savo uodegos banguojančių ir sukamųjų judesių 1,5-3 mm/min. greičiu.
Pirmojo pro spindulinį vainiką prasiskverbusio spermatozoido galvos citolema jungiasi prie skaidriosios srities receptorių, glikoproteinų ZP3. Tai sukelia spermatozoido akrosominę reakciją, kurios metu plyšta akrosomos pūslelė, vesicula acrosomatica, esanti priekiniame jo galvos poliuje, lyg kepurė dengianti Branduolį ir pripildyta fermentų. Išorinė akrosomos pūslelės membrana daugelyje vietų susilieja su spermatozoido citolema ir joje buvę fermentai - akrozinas, esterazė, neuraminidazė ir kt. - išsilieja ir pradeda toje vietoje ardyti skaidriąją kiaušinėlio sritį.
Spermatozoidas pro nedidelį skaidriosios srities plyšį patenka į aplinkinį trynio tarpą, spatium perivitellinum - (tarpą, susidariusį tarp skaidriosios srities ir kiaušinėlio citolemos). Spermatozoidui prisiglaudus prie kiaušinėlio, susijungia abiejų lytinių ląstelių citolemų baltymai, vyksta kiaušinėlio citolemos depoliarizacija, o citoplazmoje padidėja kalcio jonų koncentracija. Tai lemia kiaušinėlio antrosios mejozės pabaigą, kai iš antrinio ovocito, ovocytus secundarius, susidaro subrendęs kiaušinėlis, ovum maturum, turintis haploidinį chromosomų rinkinį, ir nedidelis antrinis polocitas arba redukcinis kūnelis, corpus polare secundum, kuris išstumiamas į aplinkinį trynio tarpą. Be to, tai įjungia tolesnį dalijimosi ir metabolizmo mechanizmą bei sukelia žievinę (kortikinę) reakciją.
Žievinės reakcijos metu kiaušinėlio žievės granulės išlieja savo turinį į aplinkinį trynio tarpą. Žievės granulės, granulae corticales - tai kiaušinėlio citoplazmos periferijoje esančios, membrana apgaubtos, 500 nm skersmens, prisipildžiusios glikozaminoglikanų ir fermentų granulės. Atsipalaidavę šių granulių fermentai modifikuoja ZP3 receptorius. Vyksta skaidriosios srities zoninė reakcija, todėl kiti spermatozoidai prie šių receptorių prisijungti nebegali ir nepajėgia prasiskverbti pro skaidriąją sritį (keletas jų gali likti „įmūryti“ skaidriojoje srityje).
Taigi skaidrioji sritis tampa polispermijos bloku ir dabar vadinama apvaisinimo dangalu, membrana fertilisationis. Būtent dėl šios priežasties tik vienas vienintelis spermatozoidas „įveikia“ visus kiaušinėlio dangalus ir jį apvaisina (tai monospermija).
Kiaušinėlio paviršiuje, kur prisiliečia spermatozoido galva, susidaro apvaisinimo kūgis, conus fertilisationis. Susiliejus citolemoms (tuo metu, kai vyksta žievinė ir zoninė reakcijos), susilieja ir gametų citoplazma. Spermatozoido galva ir uodega įplaukia į kiaušinėlio citoplazmą, o jo citolema lieka išorėje. Tolesnis spermatozoido kelias vadinamas lytinio susijungimo keliu, via copulativa.
Jo galvutė su branduoliu pasisuka 180° kampu, uodega degeneruoja. Abiejų ląstelių branduoliai dabar vadinami moteriškuoju ir vyriškuoju probranduoliais, pronucleus femininus et masculinus, persitvarko. Jie didėja, artėja vienas prie kito, netenka apvalkalų. Tai vadinama probranduolių šokiu. Jiems susiliejus į vieną apvaisinto kiaušinėlio, arba zigotos, branduolį, nucleus zygoticus, susidaro nauja ląstelė - vienaląstė gemalo užuomazga - zigota. Netrukus susidaro dalijimosi verpstė.
žymės:
Panašus:
- Kaip Gauti Dirbtinio Apvaisinimo Kompensaciją Lietuvoje – Išsamus Vadovas
- Kaip Apvaisinimo Metu Nustatoma Lytis: Atidengiame Mitus ir Tikrąją Realybę
- Sužinokite, Kada Tiksliausiai Atlikti Nėštumo Testą Po Dirbtinio Apvaisinimo!
- Dirbtinio apvaisinimo Lietuvoje: naujausi Sveikatos ministro įsakymai ir įstatymų projektai
- Naujagimio ėriuko kailio priežiūros paslaptys: Viskas, ką turite žinoti apie volelius!
- Papildomo Maisto Įvedimas 4 Mėnesių Kūdikiui: Svarbiausi Patarimai ir Rekomendacijos