Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF): Kas tai?

IVF (in vitro fertilizacija) - tai pagalbinio apvaisinimo metodas, dar vadinamas apvaisinimu mėgintuvėlyje. IVF - angl. IVF reiškia, kad pats apvaisinimas (kiaušialąstės ir spermatozoido susijungimas) įvyksta ne moters lytiniuose takuose, o už organizmo ribų - t.y. IVF yra vienas iš pagalbinių apvaisinimo metodų, kuomet kiaušialąstės, punkcijos metu, taikant narkozę, yra paimamos iš kiaušidžių ir apvaisinamos laboratorijoje. Apvaisinti kiaušinėliai yra auginami laboratorijoje nuo dviejų iki penkių parų ir po to perkeliami į moters gimdą tolimesniam augimui ir vystymuisi.

Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų.

Kaip vyksta apvaisinimas mėgintuvėlyje?

Pasiruošimo procedūrai metu vaistais stimuliuojama kiaušidžių funkcija, tuomet procedūros metu paimamos kiaušialąstės ir spermatozoidai, jie apvaisinami laboratorijoje - iš jų sukuriami embrionai, kurie vėliau perkeliami į moters gimdą.

Ruošiantis IVF procedūrai, moters kiaušidės yra stimuliuojamos vaistais, siekiant subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąstes nei natūralaus ciklo metu. Dėl šios priežasties paprastai yra gaunama daugiau nei viena kiaušialąstė, nes normalaus ciklo metu moters organizme bręsta dažniausiai viena kiaušialąstė. Ruošiantis IVF procedūrai yra didelė medikamentų, bei stimuliacijos schemų įvairovė. Taigi, kaip vyksta pagalbinis apvaisinimas?

1. Konsultacija ir tyrimai. Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Prieš pradėdamas pagalbinį apvaisinimą, gydytojas aptars jūsų ligos istoriją ir šeimos kūrimo tikslus, taip pat atliks reikiamus tyrimus, kad sudarytų individualų gydymo planą. Tai dažniausiai apima kraujo tyrimus bei transvaginalinį ultragarso tyrimą, siekiant nustatyti jūsų kiaušidžių rezervą (kiaušialąsčių kiekį kiaušidėse) ir įvertinti, kaip jūsų kūnas reaguos į vaistus. Partneriui atliekami spermos tyrimai, kadangi spermos kokybė yra svarbus faktorius procedūros sėkmei. Konsultacijos metu gydytojas surenka informaciją apie poros medicininę istoriją, paskiria tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus. Atliekami gydytojo paskirti tyrimai, jeigu prireikia atliekamos diagnostinės operacijos.
2. Kiaušidžių stimuliacija. Pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija - moteris stimuliuojama specialiais hormoniniais vaistais, kurie skatina subręsti daugiau folikulų, o tuo pačiu ir kiaušialąsčių, nei natūraliame moters mėnesinių cikle. IVF ciklo metu tie patys hormonai, kuriuos organizmas gamina natūraliai, suleidžiami didesnėmis dozėmis, siekiant paskatinti kiaušides gaminti daugiau kiaušialąsčių nei įprastai. Gydytojas stebi kiaušidžių stimuliaciją (kraujo tyrimai ir transvaginalinis ultragarsas), kad pamatytų, kaip jūsų kiaušidės reaguoja į vaistus ir ar nereikia koreguoti dozės. Kai kiaušidžių folikulai, kuriuose yra kiaušialąstės, pasiekia tam tikrą dydį, atliekama paskutinė injekcija, kad būtų užbaigtas kiaušinėlių augimas. Hormoninė stimuliacija. Atsižvelgiant į paciento būklę pritaikoma stimuliacijos schema. Folikului užaugus iki 18 mm skiriamas chorioninis gonadotropinas ovuliacijai sukelti.
3. Spermos paėmimas. Partneris pateikia spermos mėginį punkcijos (kiaušialąstės paėmimo) rytą. Sperma surenkama masturbacijos būdu tik Medicija klinikoje (vežti surinktą spermos mėginį iš namų negalima), arba specialia adata paimama tiesiai iš sėklidžių. Tuomet eina sekantis etapas - spermos surinkimas. Jį galima atlikti tik Medicija klinikoje (negalima surinktos spermos atsivežti iš namų) masturbacijos būdu arba specialia adata paimant tiesiai iš sėklidžių. Jei gydytojo ir poros sprendimu nusprendžiama atlikti intrauterininę inseminaciją (IUI), masturbacijos būdu Medicija klinikoje surenkama (arba specialia adata tiesiai iš sėklidžių paimama) vyro sperma.
4. Kiaušialąsčių paėmimas (Folikulų punkcija). Folikulų punkcija (kiaušialąsčių paėmimas, pav. 2)atliekama praėjus 34-36 val. po šio vaisto suleidimo. Transvaginalinės punkcijos (ultragarso kontrolėje per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) metu išsiurbiamas folikulų turinys, kuriame ieškoma kiaušialąsčių. Kiaušidžių punkcija, tai procedūra, kurios metu, taikant bendrąją nejautrą, ultragarso kontrolėje per makštį specialia adata kiaušialąstės išsiurbiamos iš folikulų. Kiaušialąsčių paėmimas yra minimaliai invazinė procedūra, kuri paprastai trunka mažiau nei 15 minučių. Medicija klinikoje moteris praleidžia apie 2 valandas.
5. Apvaisinimas laboratorijoje. Vaisingumo laboratorijoje embriologas, naudodamas didelio galingumo mikroskopą, kiaušialąstes patalpina į speciales terpes, esančias mėgintuvėlyje ir sulašina paruoštą spermą. Folikuliniame skystyje mikroskopo pagalba yra surandamos moters kiaušialąstės, kurios patalpinamos į specialias terpes (skysčiai, kuriuose yra palaikančios kiaušialąsčių gyvybingumą medžiagos). Vėliau į lėkšteles su surinktomis kiaušialąstėmis įlašinamas tam tikras specialiai paruoštos spermos kiekis, arba esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui mikromanipuliatoriaus pagalba atrenkami greičiausi, morfologiškai taisyklingiausi spermatozoidai, kurie intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metu, įtalpinami po vieną, į kiekvieną kiaušialąstę tam, kad būtų užtikrintas vaisinimas. Kiaušialąstės apvaisinamos natūraliai, tai yra kiaušialąstė ir vienas spermatozoidas susilieja taip, kaip tai įvyktų ir moters kūne. Mėgintuvėlis laikomas inkubatoriuje, tam tikroje temperatūroje ir drėgmėje. Neretai pagalbinio apvaisinimo metu naudojama intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI). ICSI metu embriologas labai plona adata į kiekvieną kiaušialąstę suleidžia vieną sveiką spermatozoidą, kad būtų pradėtas apvaisinimas.

   Intrauterininės inseminacijos (IUI) metu sukoncentruotas vyro spermos mėginys surenkamas į specialų vienkartinį kateterį ir sušvirkščiamas tiesiai į moters gimdą. Jei pasirenkamas apvaisinimas mėgintuvėlyje (in vitro fertilizacija), po moters organizmo stimuliacijos hormonais, atliekama transvaginalinė punkcija, kurios metu išsiurbiamas folikulų turinys ir jame ieškoma kiaušialąsčių.

6. Embrionų auginimas ir perkėlimas. Po apvaisinimo embrionai auginami laboratorijoje specialiuose inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros, dujų ir drėgmės režimas. Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu. Įkėlimui į gimdą parenkamas geriausios kokybės embrionas. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį. Jei yra papildomų gyvybingų embrionų, kurie nenaudojami perkėlimo metu, jie gali likti užšaldyti vėlesniam naudojimui. Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota.
7. Gimdos gleivinės paruošimas.

Rizikos ir šalutiniai poveikiai

Pagalbinis apvaisinimas, kaip ir bet kuri kita medicininė procedūra, gali turėti tam tikrų rizikų ir šalutinių poveikių. Viena iš pagrindinių rizikų yra daugialypis nėštumas (dvyniai, trynukai ir daugiau), kuris gali sukelti komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiams. Kitos galimos rizikos apima kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromą (OHSS), kuris gali pasireikšti dėl pernelyg stipraus vaistų poveikio, naudojamų ovuliacijos indukcijai. Be to, yra nedidelė rizika infekcijoms, kraujavimui ar kitiems chirurginiams komplikacijoms, susijusioms su kiaušidžių punkcija ir embrionų perkėlimu.

KHSS (kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas) - pasitaiko 3-4 proc. visų ciklų. KHSS metu kiaušidėse dėl hormoninių vaistų poveikio bręsta labai daug folikulų. Dėl to labai padidėja kiaušidžių apimtys ir įsijungus sudėtingiems biocheminiams mechanizmams pilvo, pleuros, perikardo ertmėse kaupiasi skystis. Kiaušidžių hiperstimuliacijos sindromas. Pasitaiko 3-4 proc. visų ciklų. Dėl hormoninių vaistų poveikio bręsta labai daug folikulų. Pilvo, pleuros, perikardo ertmėse kaupiasi skystis.

IVF efektyvumas

IVF efektyvumas yra 35-40 proc. Rezultatai priklauso nuo partnerių amžiaus ir IVF indikacijų. Optimalus moters amžius 23-40 m.

Kada verta išsitirti dėl nevaisingumo?

Nevaisingos poros tyrimas pradedamas, jei:

• moteris nepastoja vienerius metus ar ilgiau;
• moteris nepastoja 6 mėnesius ar ilgiau ir yra 35 metų ar vyresnė;
• žinoma kokia nors aiški poros nevaisingumą sukelianti priežastis, pvz., sutrikęs mėnesinių ciklas, anksčiau buvę dubens organų uždegimai, gimdos ir kiaušidžių endometriozė, kiaušintakių patologija, ginekologinių operacijų pasekmės, vyro spermos kiekio ir judrumo sutrikimai.

Nevaisingos poros tyrimą rekomenduojama atlikti specializuotose klinikose, kuriose dirba patyrę šios srities specialistai ginekologai arba, vyro nevaisingumo atveju, urologai-andrologai. Tiriami abu partneriai.

Vaisingumo centre atliekamos konsultacijos ir tyrimai

Konsultacijos dėl nevaisingumo. Jos metu gydytojas įvertina abiejų partnerių sveikatos istorijas bei galimas nevaisingumo priežastis ir paskiria reikiamus tyrimus. Konsultuotis rekomenduojama tiek moteriai, tiek vyrui. Suprasdami šios temos jautrumą, dėmesio skiriame ne tik medicininiams jos aspektams, bet ir poros emocinei bei psichologinei būklei.

Kiaušintakių pratekamumo tyrimai. Kiaušintakių būklė - vienas svarbiausių, natūralų pastojimą lemiančių veiksnių. Jų pratekamumo tyrimais, atliekamais pasitelkiant ultragarso arba rentgeno įrangą, nustatomi galimi kiaušintakių užakimai bei pažeidimai ir, jei reikia, parenkamas optimaliausias gydymo kelias - nuo medikamentinės ar chirurginės terapijos iki pagalbinio apvaisinimo.

Išsamūs ir kompleksiniai vyro spermos tyrimai (spermograma). Spermograma leidžia įvertinti svarbiausius vyro vaisingumo rodiklius - spermatozoidų kiekį, judrumą, formą ir bendrą spermos būklę. Prireikus gali būti atliekami ir išplėstiniai tyrimai, tokie kaip DNR fragmentacijos ar MAR testas. Gauti rezultatai padeda nuspręsti, ar taikytinas natūralus pastojimo būdas, ar reikalingos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Tyrimas greitas ir neskausmingas, tačiau labai reikšmingas diagnostikos procese.

Hormonų tyrimai dėl endokrininių sutrikimų. Moterų nevaisingumui įtakos dažnai turi hormonų pusiausvyros sutrikimai - ovuliacijos nebuvimas, policistinių kiaušidžių sindromas ar skydliaukės ligos. Atlikus kraujo tyrimus įvertinamas hormonų lygis ir nustatomi galimi endokrininiai sutrikimai. Gydymas gali apimti medikamentinę korekciją, ovuliacijos stimuliaciją ar gyvenimo būdo pokyčius. Tinkamai diagnozuotas hormoninis disbalansas padidina pastojimo tikimybę.

Vaisingumo centre atliekamos procedūros

Intrauterininė inseminacija (IUI). Pagalbinio apvaisinimo procedūra, kurios metu specialiai paruošta sperma suleidžiama tiesiai į gimdą. Ji dažniausiai taikoma atvejais, kai pora, dėl vienokių ar kitokių priežasčių, neturi visaverčių lytinių santykių arba yra pakitusi spermos kokybė ar gimdos kaklelis. Procedūra trumpa, nereikalauja nejautros ir dažnai atliekama ambulatoriškai. Nors tai paprastesnis metodas nei apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF), tam tikrais atvejais jis gali būti labai veiksmingas.

Apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF). Viena pažangiausių pagalbinio apvaisinimo procedūrų, kai kiaušialąstės apvaisinamos laboratorijoje, o užsimezgę embrionai perkeliami į moters gimdą. IVF dažniausiai atliekamas tada, kai pastoti natūraliai nepavyksta dėl kiaušintakių nepratekamumo, ovuliacijos sutrikimų, endometriozės ar neaiškios kilmės nevaisingumo. Procedūra atliekama keliais etapais - pirmiausia stimuliuojamos kiaušidės, tuomet atliekama folikulų (kiaušidžių) punkcija, apvaisinimas ir embrionų perkėlimas. Šis metodas taikomas visame pasaulyje ir pasižymi dideliu veiksmingumu.

Intracitoplazminė spermatozoido injekcija į kiaušialąstę (ICSI). Procedūra, kai į kiekvieną kiaušialąstę mikroskopu įvedamas vienas pasirinktinis spermatozoidas. Ji atliekama, kai spermos kokybė yra stipriai pakitusi - žema spermatozoidų koncentracija ir judrumas, netaisyklinga forma arba kai sperma išgauta chirurginiu (TESA) būdu. ICSI padidina apvaisinimo tikimybę tais atvejais, kai įprastas apvaisinimas nepavyksta. Procedūra yra sudėtinga bei reikalauja aukštų laboratorinių kompetencijų.

Fiziologiškai atrinktų spermatozoidų intracitoplazminė injekcija į kiaušialąstę (PICSI). PICSI yra ICSI procedūros atmaina, kuomet spermatozoidai atrenkami pagal gebėjimą pritraukti kiaušialąstę supančią hialurono rūgštį. Tokiu būdu parenkami brandesni, genetiškai kokybiškesni spermatozoidai. Ši procedūra dažniausiai rekomenduojama, kai ankstesnių ICSI bandymų metu embrionai arba neužsimezgė, arba buvo prastos kokybės. Pasirinkus fiziologiškai tinkamesnius spermatozoidus, padidėja tikimybė, kad embrionai vystysis sėkmingai.

Spermatozoidų aspiracija iš sėklidžių (TESA). Kai vyro ejakuliate nėra spermatozoidų (azoospermija), jie gali būti išgaunami tiesiai iš sėklidžių. Procedūra atliekama taikant bendrinę nejautrą - plona adata per odą paimamas sėklidžių audinys ir iš jo išskiriami gyvybingi spermatozoidai. TESA dažniausiai taikoma kartu su ICSI arba PICSI.

Embrionų šaldymas. „Baltijos Amerikos klinika“ buvo pirmoji Lietuvoje, įdiegusi ypač greitą embrionų ir kiaušialąsčių šaldymo metodą - vitrifikaciją. Šio proceso metu naudojamos specialios apsauginės medžiagos (krioprotektoriai), todėl šaldant embrioną jame nesusiformuoja ledo kristalai, ląstelių vidinė terpė nėra „subraižoma”, nepažeidžiamos vidinės ląstelių struktūros. Tai užtikrina didesnį embriono išgyvenamumą ir kokybę po atšildymo.

Atliekant kiaušidžių stimuliaciją ir folikulų punkciją, dažniausiai gaunama daugiau kiaušialąsčių, o atlikus pagalbinio apvaisinimo procedūras - daugiau embrionų, nei perkeliama vieno ciklo metu. Tinkamos kokybės pertekliniai embrionai užšaldomi ir gali būti panaudoti vėliau, jei prireiktų papildomo bandymo ar pora norėtų susilaukti dar vieno vaiko.

Moksliškai nėra įrodyta, kad užšaldymo-atšildymo procedūra kenkia būsimam kūdikiui. Skystame, žemos temperatūros (-196°C) azote visi biologiniai procesai tarsi sustoja laike. 2008 m., po klinikoje atliktos vitrifikacijos ir atšildytų embrionų patalpinimo gimė pirmasis „vitrifikuotas“ kūdikis Lietuvoje.

Kiaušialąsčių šaldymas. Kiaušialąsčių šaldymas (vitrifikacija) - tai galimybė moteriai išsaugoti savo vaisingumą ateičiai. Procedūra dažnai atliekama prieš onkologinį gydymą, esant genetinėms ligoms ar nusprendus motinystę atidėti dėl asmeninių ar profesinių priežasčių. Užšaldytos kiaušialąstės laikomos -196°C temperatūroje, todėl jų kokybė išlieka aukšta nepaisant prabėgusio laiko.

Užšaldytų ir atšildytų embrionų patalpinimas (FET). Procedūra, kurios metu į moters gimdą patalpinamas(-i) atšildytas(-i) embrionas(-ai). Tinkamu moters ciklo metu, embrionas per ploną kateterį švelniai įvedamas į gimdą. Sėkmės tikimybė tokia pati, kaip ir perkeliant neužšaldytus embrionus, o pora gali pasirinkti tinkamiausią laiką nėštumui planuoti.

Blastocistų auginimas ir patalpinimas. Kai kurie embrionai laboratorijoje stebimi ir auginami iki 5-6 dienų - ši vystymosi stadija vadinama blastocista. Kadangi šį etapą pasiekia tik dalis embrionų, siekiant geriausių rezultatų patartina išsirinkti stipriausius. Blastocistų perkėlimas į gimdą dažnai siejamas su didesne pastojimo tikimybe. Šis metodas ypač tinka atvejais, kai užsimezga keli kokybiški embrionai ir siekiama sumažinti embrionų perkėlimų skaičių.

Kiekviena pora - unikali, kaip ir jos kelias į tėvystę. Nevaisingumo gydymas - tai jautrus ir atsakingas procesas, kuris prasideda nuo nuoširdaus pokalbio ir abipusio pasitikėjimo. Su kiekviena pora dirbame individualiai, įsigilindami į jos situaciją, patirtį ir lūkesčius. Mūsų tikslas - ne tik taikyti pažangiausius gydymo metodus, bet ir būti šalia viso proceso metu.

Pagalbinio apvaisinimo įstaigos Lietuvoje

Vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjome teikti diagnostikos bei gydymo paslaugas poroms, susiduriančioms su nevaisingumo problema. „Baltijos Amerikos klinikos“ Vaisingumo centre taikomi patys moderniausi, pasaulyje gerai žinomi vaisingumo problemų diagnostikos ir gydymo metodai.

Esame šalia kiekviename žingsnyje. Viskas visada labai tvarkinga, gydytojai atsako į klausimus ir rūpinasi gydymo eiga. Turbūt geriausia patirtis gydymo įstaigoje, kokią esu turėjusi. Viskas labai patinka. Puikus gydytojos Rasos Dargienės bendravimas, išsamus paaiškinimas viso apsilankymo metu į bet kokį klausimą. Profesionalumas ir savo darbo išmanymas. Man patiko klinikos vieta, taip patiko gydytojas Gricius. Jis yra konkretus, pasako, kaip yra, ir pasako, ko toliau reikia norint pasiekti tam tikrą rezultatą. Labai profesionalus, atidus ir išklausantis gydytojas Žydrūnas Žėba. Įsigilinantis į situaciją, skiriantis pakankamai laiko konsultacijai, atsakantis konkrečiai ir aiškiai į visus klausimus. Maloni atmosfera tik atėjus į kliniką, personalas paslaugus, malonus. Gydytojo Ž.

Klinikos filialai:

• Vilnius S. Žukausko g.
• Kaunas Miško g.
• Klaipėda Naujoji Uosto g.
• Klaipėda Dragūnų g.
• Kretinga J. Basanavičiaus g.

žymės:

Panašus:

• Dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje (IVF) – kaip tai veikia ir ką reikia žinoti?
• Atraskite Gyvūnų Apvaisinimo Specialistų Paslapčius: Karjeros Galimybės ir Privalumai
• Dirbtinis apvaisinimas: naujausios technologijos ir neįtikėtinos galimybės
• Geriausios Automobilio Apsaugos Nuo Saulės Vaikams: Reitingai ir Patarimai Saugiai Kelionei
• Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas: svarbiausia informacija apie priežastis, diagnostiką ir efektyvų gydymą