Apolinaras Dambrauskas: Gyvenimas ir Indėlis į Lietuvos Plaukimą

Apolinaras Dambrauskas - žymus plaukimo treneris, kurio indėlis į Lietuvos sportą yra neįkainojamas. Sve­tai­nė­je va­zo­je te­be­žy­di ju­bi­lie­jaus pro­ga sve­čių su­neš­tos gė­lės, o ant sta­lo gu­li pluoš­te­lis laik­raš­čių, liudijančių jo nuopelnus.

Gimimo Data ir Vaikystė

A. Damb­raus­kas gi­mė 1929 me­tais ge­gu­žės 16 die­ną Ma­niū­šių kai­me ne­to­li Ver­bū­nų, Šiau­lių ra­jo­ne. Jo tė­tis ga­vo 25 me­tus la­ge­rio, mi­rė ba­du to­li­ma­me Si­bi­ro ka­lė­ji­me.

Darbo Pradžia ir Studijos

Kai tė­vą areš­ta­vo, Apo­li­na­ras išė­jo iš gim­na­zi­jos, pe­rė­jo į Šiau­lių suau­gu­sių­jų mo­kyk­lą ir pra­dė­jo dirb­ti ko­mu­na­li­nia­me ban­ke pa­ja­mų ka­sos kont­ro­lie­riu­mi. Ta­čiau dėl ko­res­pon­den­to, ku­rio neap­tar­na­vo per pie­tų per­trau­ką, nei­gia­mo at­si­lie­pi­mo laik­raš­ty­je pa­rei­gas te­ko pa­lik­ti. Ta­da ge­le­žin­ke­lie­čių mo­kyk­lo­je įsi­dar­bi­no pa­ja­mų ka­sos kont­ro­lie­riu­mi ir ka­si­nin­ku, o va­ka­rais mo­ky­da­vo­si.

"Bu­vo to­kie lai­kai, kad rei­kė­jo rink­tis - ar­ba į ar­mi­ją, ar­ba į miš­ką. Nei ten, nei ten ne­si­no­rė­jo, te­ko ieš­ko­ti ki­tos išei­ties. Ban­džiau sto­ti į Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­tą, eg­za­mi­nus iš­si­lai­kiau. Pa­si­se­kė Kau­ne įsto­ti į Kū­no kul­tū­ros ins­ti­tu­tą, te­rei­kė­jo che­mi­jos eg­za­mi­ną iš­si­lai­ky­ti. Taip pra­si­dė­jo spor­ti­nis A. Ket­ve­rius me­tus A. Damb­raus­kas stu­di­ja­vo ir dir­bo Kau­ne.

Iš pra­džių net ba­sei­no ne­bu­vo, vė­liau pa­sta­tė 12,5 met­ro il­gio ba­sei­ną. Ins­ti­tu­tą A.

Darbas Turk­mė­ni­jo­je

"Vi­sa­są­jun­gi­nia­me kū­no kul­tū­ros ko­mi­te­te Mask­vo­je kaip tik dir­bo bu­vęs Kū­no kul­tū­ros ins­ti­tu­to di­rek­to­rius. Jis bu­vo sa­kęs: "Bū­sit Mask­vo­je, užei­kit". Mes ir užė­jo­me tri­se: aš, sli­di­nin­kas Liaug­mi­nas ir im­ty­ni­nin­kas Ka­va­liaus­kas. Pa­ra­šiau, kad dėl svei­ka­tos no­rė­čiau dirb­ti kur nors šil­ta­me kraš­te. Ga­vau nu­krei­pi­mą į Aš­cha­ba­dą, Turk­mė­ni­jos sos­ti­nę", - ne­ti­kė­tą gy­ve­ni­mo po­sū­kį į to­li­mą kraš­tą pri­si­me­na A.

Į Turk­mė­ni­jos mies­to Čar­džau pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą A. Damb­raus­kas at­vy­ko kar­tu su Ka­va­liaus­ku. Ta­čiau grei­tai Ka­va­liaus­kui to­li­mas kraš­tas pa­bo­do ir jis grį­žo į Kau­ną, o A. Damb­raus­kas Turk­mė­ni­jo­je dir­bo ket­ve­rius me­tus, iš pra­džių dės­ty­to­ju, vė­liau - Fi­zi­nio la­vi­ni­mo ka­ted­ros ve­dė­ju. Da­ly­vau­da­vo ir leng­vo­sios at­le­ti­kos var­žy­bo­se.

Grįžimas į Lietuvą

Ga­liau­siai ir A. Damb­raus­ką pra­dė­jo ka­muo­ti na­mų il­ge­sys, pra­dė­jo dai­ry­tis dar­bo Lie­tu­vo­je. Kaip tik at­si­ra­do vie­ta Šiau­lių pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te, pa­ra­šė pra­šy­mą ir ga­vo tei­gia­mą at­sa­ky­mą. Turk­mė­nai nors ir ne­no­riai, bet šiau­lie­tį iš­lei­do. Šiau­liuo­se A. Ta­čiau ins­ti­tu­te ne­bu­vo plau­ki­mo, tik žie­mos spor­to ša­kos, tad te­ko ieš­ko­tis dar­bo ki­tur.

"Van­duo ne­chlo­ruo­ja­mas, chlo­ro pa­pil­ta į grio­ve­lius pa­lei ba­sei­no kraš­tą. Pa­si­len­ki plau­ki­kui nu­ro­dy­mų duo­ti, nuo ga­rų akys aša­ro­ja. Sep­ty­ne­rius me­tus ten ati­dir­bau. Lie­tu­vo­je tuo me­tu dar nė vie­no plau­ki­mo spor­to meist­ro ne­bu­vo, o aš ten jau tris bu­vau pa­ruo­šęs. Kai lie­tu­viai su­ži­no­jo, pra­dė­jo kvies­tis į Vil­nių, pa­ža­dė­jo bu­tą pir­ma­me ket­vir­ty­je", - pa­sa­ko­ja A.

"Aš­tuo­ni tre­ne­riai, ke­tu­ri ta­kai, 45 mi­nu­tes ba­sei­ne dir­bam, 45 mi­nu­tes - lau­ke, ta­da ki­ta gru­pė, ir to­kiu kon­ve­je­riu kiek­vie­ną die­ną. Tre­jus me­tus lau­kiau to pir­ma­me ket­vir­ty­je pa­ža­dė­ti bu­to. Šiau­liuo­se 1967 me­tais bu­vo bai­gia­mas sta­ty­ti nau­jas ba­sei­nas ir A. Damb­raus­kas nie­kam nie­ko ne­sa­kęs pa­si­pra­šė dar­bo Šiau­liuo­se.

Darbas "Delfine"

"Ba­sei­nas bu­vo ką tik pa­sta­ty­tas, su­da­ri­nė­jom są­ra­šus no­rin­čių­jų plauk­ti, o jų bu­vo daug. Mo­kėm žmo­nes plauk­ti. Pas­kui at­si­ra­do ir spor­ti­nin­kų, vi­sai ge­ras gy­ve­ni­mas pra­si­dė­jo", - pa­sa­ko­ja A. Tre­ni­ruo­tės pra­si­dė­da­vo 6 va­lan­dą ry­to, tad tre­ne­riui tek­da­vo kel­tis 4 va­lan­dą. Kai at­si­ra­do ge­rų spor­ti­nin­kų, Šiau­liuo­se bu­vo įkur­ta olim­pi­nio re­zer­vo gru­pė.

10 me­tų A. Damb­raus­kas dir­bo be ato­sto­gų tarp Šiau­lių ir sto­vyk­lų po vi­są Ta­ry­bų Są­jun­gą. Be­je, V. "Neiš­lei­do ma­nęs net į Len­ki­ją. Dir­bau, va­ži­nė­jau po Ta­ry­bų Są­jun­gą, o kai Lie­tu­va ta­po ne­prik­lau­so­ma, ta­da ir pa­sau­lio pa­ma­čiau. Per 1967-2006 dar­bo "Del­fi­ne" me­tus A. Damb­raus­kas pa­ruo­šė 16 plau­ki­mo meist­rų, 25 kan­di­da­tus į plau­ki­mo meist­rus ir per 700 at­sky­ri­nin­kų. Dau­giau kaip 20 me­tų kas­met "Del­fi­no" ba­sei­ne ren­gia­mos tarp­tau­ti­nės A.

Gyvenimo akimirkos

Prieš še­še­rius me­tus A. Kom­pa­niją bu­vu­siam tre­ne­riui pa­lai­ko dvi gu­vios ir sar­gios ka­ly­tės, gar­siai pra­ne­šan­čios, kad į na­mus atė­jo sve­čias. O jų A.

A. Damb­raus­kas R. "L. Ka­čiu­šy­tės kar­je­ra bu­vo trum­pa. Atp­lau­kė sa­vo ir bai­gė. Ant bal­to žir­go iš­jo­jo. O R. Mei­lu­ty­tė ne­sus­to­jo. Pa­sak A. Ki­tos to­kios žvaigž­dės, kaip bu­vo L. Ka­čiu­šy­tė, R. "Lie­tu­va - ma­ža ša­lis, ne taip, kaip Ru­si­ja, kur ga­li at­si­rink­ti ge­riau­sius iš ke­lių de­šim­čių mi­li­jo­nų, pa­dir­bė­ti 10 me­tų ir ieš­ko­ti ki­to ta­len­to. O pas mus ir taip ma­žai žmo­nių, o dar ir iš tų pa­čių, pa­žiū­rė­kit, ka­riuo­me­nei pu­sė vai­ki­nų ne­tin­ka­mi dėl svei­ka­tos, kū­no kul­tū­ros pa­mo­ko­je tik pu­sė kla­sės dir­ba, ki­ti sė­di ant suo­lo, nes li­go­ti", - sa­ko A.

žymės: #Gime

Panašus:

• Romo Dambrausko Biografija: Įkvepiantis Muzikinis Kelias ir Nepamirštamos Gyvenimo Akimirkos
• „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
• Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
• Neįtikėtinos 2 metų vaikų muzikinio ugdymo metodikos, kurias turi žinoti kiekvienas tėvas!
• Naujagimio Kraitelis: Būtiniausi Elementai ir Nepakeičiama Sudėtis