Apolinaras Dambrauskas - žymus plaukimo treneris, kurio indėlis į Lietuvos sportą yra neįkainojamas. Svetainėje vazoje tebežydi jubiliejaus proga svečių suneštos gėlės, o ant stalo guli pluoštelis laikraščių, liudijančių jo nuopelnus.
Gimimo Data ir Vaikystė
A. Dambrauskas gimė 1929 metais gegužės 16 dieną Maniūšių kaime netoli Verbūnų, Šiaulių rajone. Jo tėtis gavo 25 metus lagerio, mirė badu tolimame Sibiro kalėjime.
Darbo Pradžia ir Studijos
Kai tėvą areštavo, Apolinaras išėjo iš gimnazijos, perėjo į Šiaulių suaugusiųjų mokyklą ir pradėjo dirbti komunaliniame banke pajamų kasos kontrolieriumi. Tačiau dėl korespondento, kurio neaptarnavo per pietų pertrauką, neigiamo atsiliepimo laikraštyje pareigas teko palikti. Tada geležinkeliečių mokykloje įsidarbino pajamų kasos kontrolieriumi ir kasininku, o vakarais mokydavosi.
"Buvo tokie laikai, kad reikėjo rinktis - arba į armiją, arba į mišką. Nei ten, nei ten nesinorėjo, teko ieškoti kitos išeities. Bandžiau stoti į Kauno politechnikos institutą, egzaminus išsilaikiau. Pasisekė Kaune įstoti į Kūno kultūros institutą, tereikėjo chemijos egzaminą išsilaikyti. Taip prasidėjo sportinis A. Ketverius metus A. Dambrauskas studijavo ir dirbo Kaune.
Iš pradžių net baseino nebuvo, vėliau pastatė 12,5 metro ilgio baseiną. Institutą A.
Darbas Turkmėnijoje
"Visasąjunginiame kūno kultūros komitete Maskvoje kaip tik dirbo buvęs Kūno kultūros instituto direktorius. Jis buvo sakęs: "Būsit Maskvoje, užeikit". Mes ir užėjome trise: aš, slidininkas Liaugminas ir imtynininkas Kavaliauskas. Parašiau, kad dėl sveikatos norėčiau dirbti kur nors šiltame krašte. Gavau nukreipimą į Ašchabadą, Turkmėnijos sostinę", - netikėtą gyvenimo posūkį į tolimą kraštą prisimena A.
Į Turkmėnijos miesto Čardžau pedagoginį institutą A. Dambrauskas atvyko kartu su Kavaliausku. Tačiau greitai Kavaliauskui tolimas kraštas pabodo ir jis grįžo į Kauną, o A. Dambrauskas Turkmėnijoje dirbo ketverius metus, iš pradžių dėstytoju, vėliau - Fizinio lavinimo katedros vedėju. Dalyvaudavo ir lengvosios atletikos varžybose.
Grįžimas į Lietuvą
Galiausiai ir A. Dambrauską pradėjo kamuoti namų ilgesys, pradėjo dairytis darbo Lietuvoje. Kaip tik atsirado vieta Šiaulių pedagoginiame institute, parašė prašymą ir gavo teigiamą atsakymą. Turkmėnai nors ir nenoriai, bet šiaulietį išleido. Šiauliuose A. Tačiau institute nebuvo plaukimo, tik žiemos sporto šakos, tad teko ieškotis darbo kitur.
"Vanduo nechloruojamas, chloro papilta į griovelius palei baseino kraštą. Pasilenki plaukikui nurodymų duoti, nuo garų akys ašaroja. Septynerius metus ten atidirbau. Lietuvoje tuo metu dar nė vieno plaukimo sporto meistro nebuvo, o aš ten jau tris buvau paruošęs. Kai lietuviai sužinojo, pradėjo kviestis į Vilnių, pažadėjo butą pirmame ketvirtyje", - pasakoja A.
"Aštuoni treneriai, keturi takai, 45 minutes baseine dirbam, 45 minutes - lauke, tada kita grupė, ir tokiu konvejeriu kiekvieną dieną. Trejus metus laukiau to pirmame ketvirtyje pažadėti buto. Šiauliuose 1967 metais buvo baigiamas statyti naujas baseinas ir A. Dambrauskas niekam nieko nesakęs pasiprašė darbo Šiauliuose.
Darbas "Delfine"
"Baseinas buvo ką tik pastatytas, sudarinėjom sąrašus norinčiųjų plaukti, o jų buvo daug. Mokėm žmones plaukti. Paskui atsirado ir sportininkų, visai geras gyvenimas prasidėjo", - pasakoja A. Treniruotės prasidėdavo 6 valandą ryto, tad treneriui tekdavo keltis 4 valandą. Kai atsirado gerų sportininkų, Šiauliuose buvo įkurta olimpinio rezervo grupė.
10 metų A. Dambrauskas dirbo be atostogų tarp Šiaulių ir stovyklų po visą Tarybų Sąjungą. Beje, V. "Neišleido manęs net į Lenkiją. Dirbau, važinėjau po Tarybų Sąjungą, o kai Lietuva tapo nepriklausoma, tada ir pasaulio pamačiau. Per 1967-2006 darbo "Delfine" metus A. Dambrauskas paruošė 16 plaukimo meistrų, 25 kandidatus į plaukimo meistrus ir per 700 atskyrininkų. Daugiau kaip 20 metų kasmet "Delfino" baseine rengiamos tarptautinės A.
Gyvenimo akimirkos
Prieš šešerius metus A. Kompaniją buvusiam treneriui palaiko dvi guvios ir sargios kalytės, garsiai pranešančios, kad į namus atėjo svečias. O jų A.
A. Dambrauskas R. "L. Kačiušytės karjera buvo trumpa. Atplaukė savo ir baigė. Ant balto žirgo išjojo. O R. Meilutytė nesustojo. Pasak A. Kitos tokios žvaigždės, kaip buvo L. Kačiušytė, R. "Lietuva - maža šalis, ne taip, kaip Rusija, kur gali atsirinkti geriausius iš kelių dešimčių milijonų, padirbėti 10 metų ir ieškoti kito talento. O pas mus ir taip mažai žmonių, o dar ir iš tų pačių, pažiūrėkit, kariuomenei pusė vaikinų netinkami dėl sveikatos, kūno kultūros pamokoje tik pusė klasės dirba, kiti sėdi ant suolo, nes ligoti", - sako A.
žymės: #Gime
Panašus:
- Romo Dambrausko Biografija: Įkvepiantis Muzikinis Kelias ir Nepamirštamos Gyvenimo Akimirkos
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
- Neįtikėtinos 2 metų vaikų muzikinio ugdymo metodikos, kurias turi žinoti kiekvienas tėvas!
- Naujagimio Kraitelis: Būtiniausi Elementai ir Nepakeičiama Sudėtis

