Pastaruoju metu tenka girdėti terminą - ekranų autizmas. Kas tai yra ir kiek tai rimta? Apie tai pasakoja laikinoji Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis“ vadovė, gydytoja neurologė doc. dr. Indrė Bakanienė.
Kas yra "ekranų autizmas"?
Kauno klinikų Vaikų reabilitacijos ligoninės „Lopšelis” laikinoji vadovė, gydytoja neurologė doc. dr. Indrė Bakanienė teigia, kad „ekraninis autizmas“ arba „virtualusis autizmas“- nėra oficialus medicininis terminas ir nėra pripažintas tarptautinėse ligų klasifikacijose.
„Jis apibūdina mažų vaikų elgesio ir raidos sutrikimus, panašius į autizmo spektro. Šie sutrikimai atsiranda dėl pernelyg ilgo laiko praleistų prie ekranų ankstyvame amžiuje, iki trejų metų, kol intensyviai formuojasi vaiko smegenys“, - paaiškino doc. dr.
Ji pažymi, kad mokslinėje literatūroje dažniau naudojamas kitas terminas - „postdigitalinio auklėjimo sindromas“ (angl. postdigital nannying syndrome). Juo apibūdinama situacija, kai skaitmeninės technologijos naudojamos kaip pagrindinė priemonė vaikų užimtumui ir priežiūrai, o tai gali lemti sumažėjusį tiesioginį bendravimą su suaugusiais ir aplinka.
Doc. dr. I.Bakanienė pasakojo, kad ekranininio (virtualaus) autizmo termino autorius - rumunų psichologas Marius Zamfir. Tiesa, Marius Zamfir nemanė, kad ekranai kažkaip pažeidžia nesubrendusias smegenis.
„Jo hipotezė buvo, kad ekrano laikas užima nemažą vaiko dienos dalį ir dėl to lieka mažiau laiko prasmingoms vaikystėms veikloms - sensomotoriniam aplinkos tyrinėjimui ir bendravimui. Ekraninį autizmą jis lygino su postinstituciniu sindromu. Rumunijoje Čiaučesku valdymo laikais buvo daug kūdikių namų, kur vaikai auginti labai blogomis sąlygomis. Žlugus režimui pasaulio bendruomenė susirūpino šių vaikų teisėmis, nemažai jų buvo įvaikinti užsienyje. Šių vaikų raidos aprašymai, Zamfir nuomone, buvo analogiškas ekraniniam autizmui“,- pasakojo doc. dr.
„Savo tyrimų duomenis Zamfir paskelbė nelabai prestižiniame Rumuniškame moksliniame žurnale, tačiau mokslininkai ir klinicistai juos pastebėjo. Straipsnis tapo cituojamu, o daugelyje išsivysčiusių šalių vyko socialinės kompanijos, parengta informacinės mokomosios literatūros tėvams apie ekranų žalą ir ekraninį autizmą.
Ekranų autizmo ir autizmo spektro sutrikimų skirtumai
Doc. dr. I.Bakanienė atkreipia dėmesį, kad vadinamasis ekranų autizmas ir autizmo spektro sutrikimai (ASS) nors ir pasižymi tam tikrais panašumais, tačiau turi ir esminių skirtumų.
„Abiem atvejais gali pasireikšti kalbos, socialinio bendravimo, dėmesio koncentracijos, emocijų reguliavimo ir sensorinės integracijos sutrikimai. Tačiau jų kilmė ir eiga skiriasi. Ekranų autizmas laikomas aplinkos sąlygotu reiškiniu, atsirandančiu dėl perteklinio ekranų naudojimo ankstyvame amžiuje, kuris sukelia sensomotorinę ir socialinę-emocinę deprivaciją.
Tiesa, ji pažymi, kad šias būkles atskirti nėra paprasta. „Vaikui gali būti diagnozuotas ASS, o perteklinis ekranų naudojimas gali dar labiau pabloginti socialinius ir kalbos gebėjimus. Tyrimai rodo, kad sumažinus ekranų laiką visų raidos sutrikimų turinčių vaikų - įskaitant turinčius ASS - raida gali reikšmingai pagerėti. Ekranų autizmas nėra ASS dalis, tačiau šios būklės gali persidengti, todėl būtina kruopšti diagnostika ir tinkamos intervencijos“, - teigia doc. dr.
„Manoma, kad pagrindinis mechanizmas yra sensomotorinė ir socialinė-emocinė deprivacija - vietoj sąveikos su suaugusiaisiais ar aplinka, kuri būtina sveikai raidai, vaikai gauna daugiausia pasyvių regimųjų ir girdimųjų stimulų iš ekranų. Tai gali trukdyti vystytis smegenų sritims, atsakingoms už socialinį pažinimą, kalbą ir emocijų reguliavimą“, - įspėja doc. dr.
Riziką įgyti šį sutrikimą turi maži vaikai, ypač iki trejų metų, kurių kasdienis ekranų naudojimo laikas gerokai viršija rekomenduojamas normas - daugiau nei 2-4 valandas per dieną.
Ji teigia, kad ne visi vaikai, naudojantys ekranus, patiria šiuos simptomus, bet tam tikri genetiniai ir aplinkos veiksniai gali didinti jautrumą ekranų poveikiui.
Kaip pastebėti ekranų autizmą?
Doc. dr. I.Bakanienė teigia, kad ekranų autizmą pastebėti namų sąlygomis galima stebint vaiko elgesį ir raidą, ypač jei yra žinoma, kad jis daug laiko praleidžia prie ekranų.
„Svarbu paminėti, kad šie požymiai gali būti ir kitų raidos sutrikimų dalis, todėl, jei kyla įtarimų, reikėtų kreiptis į specialistus (pediatrus, raidos sutrikimų specialistus, vaikų psichologus) tolimesniam vertinimui. Ankstyvas problemos pastebėjimas ir ekranų naudojimo sumažinimas gali reikšmingai pagerinti vaiko raidą“, - teigia doc. dr. I.
Gydytoja teigia, kad pastebėjus ekraninio autizmo ženklus svarbu imtis veiksmų kuo anksčiau:
- Sumažinti arba visiškai nutraukti ekranų naudojimą: vaikams iki trejų metų rekomenduojama visiškai vengti ekranų, o vyresniems riboti ekranų laiką iki 1-2 valandų per dieną, priklausomai nuo amžiaus.
- Stiprinti socialinį bendravimą: skatinti aktyvų bendravimą su vaiku - žaisti, skaityti, kalbėtis.
- Įtraukti į sensomotorinę veiklą: suteikite vaikui daugiau galimybių tyrinėti aplinką per judėjimą, lietimą, garsus ir kitus jutimus.
- Reguliariai vertinkite vaiko pažangą ir bendradarbiauti su specialistais.
Ekranų poveikis vyresniems vaikams ir paaugliams
Doc. dr. I.Bakanienė teigia, kad ekranų poveikis vyresniems vaikams ir paaugliams nėra toks intensyvus kaip mažiems, nes pagrindiniai smegenų vystymosi procesai jau įvykę.
„Tačiau jis vis tiek reikšmingas. Ilgas ir perteklinis laikas prie ekranų daro įtaką dėmesio reguliavimui - paaugliai tampa mažiau kantrūs, jiems sunkiau sutelkti dėmesį į ilgalaikes užduotis.
„Kitas svarbus poveikis yra dopamino sistemai - ekranų teikiamas greitas malonumas sukelia didesnę priklausomybės nuo skaitmeninių įrenginių riziką. Vaikai tampa mažiau motyvuoti dalyvauti veiklose, kurios nesuteikia tokio greito ir intensyvaus pasitenkinimo. Socialiniai tinklai taip pat veikia emocijas - nuolatinis palyginimas su kitais gali mažinti savivertę, skatinti nerimą ar net depresiją“. - įspėjo doc. dr.
Ji teigė, kad vyksta ir ilgalaikiai pokyčiai smegenyse, pavyzdžiui, keičiasi prefrontalinės žievės jautrumas.
Per didelis ekranų naudojimas gali paveikti prefrontalinės žievės veiklą, kuri atsakinga už sprendimų priėmimą, savikontrolę ir planavimą. Ekranų naudojimas taip pat trikdo miegą.
Vis dėlto, tinkamai valdant laiką prie ekranų, užtikrinant alternatyvias veiklas ir fizinį aktyvumą, galima reikšmingai sumažinti neigiamą poveikį.
Gydytoja teigė, kad norint išvengti neigiamų padarinių rekomenduojama ne daugiau kaip 2 valandos ekranų naudojimo pramogai per dieną.
Itin jautrūs vaikai
Kaip pastebėti, kad jūsų vaikas yra itin jautrus ir kaip su tokiu vaiku elgtis?
Pirmiausia jau nuo kūdikystės pastebėjau labai didelį jos jautrumą aplinkos poveikiui (karšta, šalta, garsai, nepatogus rūbelis, bet kokie aplinkos pokyčiai, jautrus miegas).
Augant dukrai pastebėjau, kad ji labai kruopščiai viską daro, giliau viską apgalvoja, ilgiau ruošiasi. Ji viską bando numatyti iš anksto ir susidėlioja planą galvoje, kaip turi būti teisingai, ir būna daug emocijų, jeigu tas planas pasikeičia, jautriau reaguoja į nesėkmes, klaidas ir pastebėtą neteisybę. Taip pat mieliau renkasi privatumą ir ramybę nei šurmulį. Nors aktyvi veikla ir didelis būrys draugų patinka, bet reikalingos trumpos pertraukėlės atsitraukti, pailsėti, susibalansuoti.
Svarbu suprasti, kad jautrumas nėra kažkoks sutrikimas ar - juo labiau - gydoma liga. Tai yra tiesiog temperamento tipas, tokia nervų sistemos ypatybė.
Laiko planavimas yra numeris vienas. Jo visada privalu turėti tiek, kad pinant kasas, maunant pėdkelnes ar aunant batukus jo liktų pakankamai, kad spėtume perrišti neįtinkantį kaspiną, išglostyti spaudžiančią siūlę ar rasti kažkur giliai įlindusį nepastebimą akmenėlį. Antras, ne mažiau svarbus dalykas - nuolatinis sąmoningumas. Būti čia ir dabar, įsisąmoninti tai, ką jaučiu, įsižeminti ir neišsibalansuoti netikėtai vieną ar kelias merginas vienu metu ištikus emociniam uraganui. Sugebėti įkvėpti-iškvėpti, atsitūpti (kartais netgi atsigulti) į akių lygmenį ir jautriai su meile išbūti sukilusias neigiamas emocijas kartu su vaiku. Stengiuosi naudoti susitarimus ir esant būtinybei priminti apie tai, ką susitarėme - nors būna visko, bet šis metodas dažniausiai veikia puikiai.
Kad suprastume ir išbūtume su savo vaikų jausmais, pirmiausia turime priimti savo emocijas.
Dabar jau žinau, kad jautrumas yra ne silpnybė, o mano stiprybė. Ir tik po trijų jautrių dukrų gimimo ir po labai skaudžių patirčių supratau, kad ypatingas jautrumas yra didžiausia mano stiprybė, mokiausi iš naujo priimti save ir atverti širdį, prisiimti atsakomybę už savo emocijas, leisti sau jas turėti.
Manau, kad iš to nei išaugama, nei pagydoma ir didžiausia klaida yra stengtis tai iš savęs / savo vaiko kažkaip „išoperuoti“ tą jautrumą. Jautrus žmogus yra be galo empatiškas. Kartais, rodos, net nereikia, kad šalia esantis žmogus kalbėtų - matai žmogų ir tarsi nuskenuoji jo vidinę būseną, yra lengva suprasti, kaip jaučiasi esantys šalia, kokia atmosfera tvyro kambaryje. Galinčiu įžvelgti esmę, kurios kiti neįžvelgia.
Sunku būna tik tada, kai vertini savo jautrumą kaip defektą. Ir turbūt sunkiau yra ne tam, kuris jautrus, o tiems, kurie šalia. Pamatę verkiantį jaučiame „pareigą“ kuo greičiau nušluostyti visas ašaras, įtikinti, kad tos ašaros čia be reikalo, kad nieko čia tokio nenutiko, kad per jautriai reaguoji, stengiamės kuo greičiau išspręsti „problemą“.
Galiu pastebėti, kad būti itin jautriu vaiku yra sunku tada, kai visuomenė jautraus vaiko reakcijas ir poreikius vertina kaip užgaidas, kaip „išsidirbinėjimą“, išlepimą, ribų nepaisymą. Kur mokoma savo emocijas išreikšti saugiu sau ir aplinkai būdu, be priekaištų, be gėdinimo, be kaltės jausmo ar menkinimo.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Neįtikėtini žaidimai vaikams, kurie padės pažinti aplinką ir smagiai mokytis!
- Neįtikėtina Aplinkos Struktūrizavimo Galia Autizmo Spektro Sutrikimą Turintiems Vaikams: Moksliniai Tyrimai Atskleidžia!
- Kaip Aplinkos Veiksniai Nėštumo Metu Gali Paveikti Jūsų Kūdikį – Svarbiausi Patarimai ir Stebėjimo Būdai
- Pasiklausymo Įranga Vaikams: Populiariausi Tipai ir Kaip Ją Naudoti Efektyviai
- Neįtikėtina: Sužinokite, Kodėl Kūdikių Verksmas Gali Būti Svarbus ir Kaip Jį Greitai Nuraminti!