Šeimos su vaikais patenka į sudėtingą situaciją. Nors kai kurie darželiai jau yra atsidarę, tačiau dėl saugumo priemonių vaikai galės sugrįžti į grupes palaipsniui, tad vietos visiems iš karto neužteks. Tačiau, iš apklausos rezultatų matyti, jog ne visos šeimos norės vesti vaikus į darželį dėl pavojaus užsikrėsti virusu.
Vaikų saugumas internete
Ne tik vaikai, bet ir tėvai neretai neatskiria pavojų internete ir nesaugiai elgiasi, kad ir keldami savo vaikų nuotraukas į socialinius tinklus. Svarbu suprasti, kad jeigu vaiką mokome kokiomis pavojingomis gatvėmis ar keliais neiti dėl tykančių, galinčių kilti pavojų, tai internete tokių virtualių kelių yra milijonai, - sako Gabrielė Babelė, multidisciplininė vaikų gerovės konsultantė.
Dirbanti ne tik su vaikais, bet ir tėvais, rūpintojais bei specialistais, G. Babelė atkreipia dėmesį, kad tūkstančiai žmonių, gerų ir nebūtinai geras intencijas turinčių, stebi, mato, dalinasi, kopijuoja (nuomonę, nuotraukas, įrašus ir kt.) ir nežinia kur jas paskui naudoja, platina, iškarpo, parduoda. Taigi, tėvai spręsdami, kas geriausia jų vaikui, prieš keldami į internetą jo nuotrauką, turėtų išsamiai apsvarstyti, nes ši nuotrauka, net jei ir bus ištrinta iš paskyros, internete pasiliks amžinai.
Į ją žiūrės įvairūs, įvairaus amžiaus, polinkių, potraukių, intencijų turintys žmonės ir atvaizdą ar įrašą galės nusikopijuoti ar parsisiųsti, išsikarpyti ar nežinia ką dar su tuo daryti, - perspėja konsultantė. Pasak pašnekovės, vaikas gali niekada ir nesužinoti, koks žmogus pasaulyje ir ką su jo atvaizdu padarė, o gali ir kažkur internete vėliau pamatyti, kad kas nors iš jo tyčiojasi, atsiųsdamas jo tikrą ar išdarkytą atvaizdą.
Pagal nuotraukos techninius duomenis, pasak specialistės, taip pat galima rasti ir lokaciją, gyvenamą ar buvimo vietą, tad čia gali atsirasti ir rizika persekiojimui, fiziniam, realiam pavojui. Prieš priimdami sprendimą viešinti vaiko atvaizdą, šias ir kitas rizikas turėtume gerai apgalvoti. Kas susiję su vaiko atvaizdo naudojimu uždarbiui, čia jau atsiremiame ko gero ir į teisinį ar net baudžiamąjį kontekstą. Vaikas turi būti saugomas nuo įvairių formų išnaudojimo, neigiamo viešos informacijos poveikio, - akcentuoja G. Babelė.
Tėvų atsakomybė viešinant vaikų nuotraukas
G. Babelė sako, kad išskyrus jau aiškiai įstatymuose apibrėžtas, susijusias su žiauriu elgesiu, smurtu, išnaudojimu, neigiamu poveikiu vaikui, kitų taisyklių ar ribų, kiek ir kokias vaikų nuotraukas viešinti, kaip ir nėra. Tėvai ar teisėti rūpintojai laisvi ugdyti vaiką ir juo rūpintis pagal savo supratimą, nepažeisdami įstatymų, vaiko gerovės normų. Dėl to viskas galiausiai remiasi į asmeninę moralę ir vertybes, o ir atsižvelgiant į vaiko trumpalaikę ir ilgalaikę gerovę arba žalą bei jo teisę į privatumą, garbę, orumą.
Tenka matyti, kad tėvai ar rūpintojai, įkeldami nuotrauką su savo vaiku, jo veidą užtušuoja. Tai galbūt gali būti toks tarpinis variantas, kuris būtų tinkamesnis. Bet net tuomet labai drąsinčiau apsvarstyti, ar toks pasidalinimas būtinas, ką jis duos, kaip vaikas dėl tokios paviešintos akimirkos gali jaustis paaugęs. Taip pat reiktų pagalvoti ir iš vaiko perspektyvos: kaip aš pats jausčiausi, jei kažkurią nuotrauką, kad ir žaviai juokingą ar mielą tėvams šiandien, bet paaugusiam vaikui būsiančią gėdingą ar nemalonią tėvai būtų pakabinę miesto centre, turguje, ant namo durų ar milžiniškame prekybos centre, kur nežinia kas praeina ir ką su ja daro, - kviečia pagalvoti apie vaikus specialistė.
Paauglių privatumas internete
Jeigu jaunesni vaikai negali pasirinkti dėl savo vaikystės nuotraukų viešinimo, tai paaugliai neretai nenori, kad jų tėvai keltų nuotraukas į socialinius tinklus. Paaugęs vaikas gali pradėti jausti dėl to nerimą, jog nežino, kur ir kas su jo atvaizdu galėjo būti padaryta. Gali pradėti jausti kitus stiprius emocinius išgyvenimus, kad pats negalėjo priimti arba neturėjo įtakos sprendimo priėmimui paviešinti savo asmeninio gyvenimo dalį gal labai jam asmeniškai, individualiai gėdingą arba tiesiog nepatinkančią, - atkreipia dėmesį G. Babelė.
Paaugliai, pasak konsultantės, gali pradėti jausti stiprius, net atstumiančius jausmus savo tėvams ar rūpintojams, jeigu atvaizdo buvimas internete vaikui yra nemalonus: Vaikas gali pradėti jausti menkavertiškumą ar bejėgystę, kad dabar jau negali nieko pakeisti dėl paviešinto jo atvaizdo. Paaugęs jis sužino ir supranta, kad įkeltas įrašas, nuotrauka internete jau negali visiškai pilnai būti ištrinta.
Kultūringas elgesys internete
Patyčios internete - labai plati, reikalaujanti atskiro dėmesio problema, vykstanti visame pasaulyje. Patyčios gali prasidėti dėl įvairių priežasčių, net ir dėl tos seniai, kūdikystėje įkeltos jo nuotraukos arba patyčios, vykstančios realiai, mokykloje, persikelti į internetą, - sako G. Babelė.
Patyčios, pasak specialistės, internete yra sudėtinga, kompleksinė problema ir tuo atžvilgiu, kad vaiką gali pasiekti bet kur, bet kokiu būdu - socialiniuose tinkluose, online žaidimų kambariuose, telefonu (skambučiais, žinutėmis) ar panašiai, todėl asmens persekiojimas itin paprastas, nenutrūkstantis, darantis labai didelę neigiamą žalą žmogui. Iš esmės nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo patyčių internete, tokia patirtis gali sukelti neigiamas emocines, psichologines, fizines pasekmes. Dėl to labai svarbu gilinti savo kaip tėvo ar rūpintojo žinias apie technologijas, internetą, jame esančius, galinčius kilti pavojus, - pabrėžia G. Babelė.
Vaikui pradėjus naudotis technologijomis, internetu, konsultantė pataria tėvams pradėti jį mokyti ir saugaus elgesio: internete nebendrauti su nepažįstamais, įtartinais asmenimis, nesidalinti asmenine informacija ar duomenimis, nesiųsti niekam savo nuotraukų, ypač, jei jų reikalaujama, pasakyti tėveliams ar rūpintojams, kai patiria spaudimą, persekiojimą internete. Labai svarbus ir nuoseklus, tvirtas, patikimas ryšys su vaiku, kad jis, nežinodamas, kaip teisingai pasielgti, pajautęs pavojų internete (ir ne tik) jaustųsi drąsiai, užtikrintai kalbėtis ir pasisakyti tėvams, kad jie laiku galėtų padėti, apsaugoti vaiką.
Svarbu paminėti, kad lygiai taip pat svarbu mokyti vaiką ne tik kaip saugotis, bet ir kaip kultūringai, tinkamai elgtis internete, kaip gerbti kito žmogaus asmeninę internetinę erdvę, kultūringai, pagarbiai bendrauti su kitu, jei kitas žmogus išreiškia nenorą su juo bendrauti - tai gerbti, neužsiimti persekiojimu internete ir daugelį kitų dalykų. Taip pat svarbu rodyti tinkamo elgesio internete pavyzdį, nes internetas - nors ir virtualus, bet taip pat labai platus pasaulis, kuriame dalyvaujame kiekvienas iš mūsų ir kuriame kultūrą, aplinką, įtakojame kitų elgesį, reakcijas, - atkreipia dėmesį G. Babelė.
Vaikų patariamoji grupė: melagienų poveikis
2021 m. rudenį Baltijos ir Šiaurės šalių mokyklose atliktas tyrimas, kurio esmė buvo išsiaiškinti, kiek vaikai susiduria su melagienomis internete ir kaip jie jas vertina - ar moka atskirti, kokius jausmus jiems tai sukelia. Šios iniciatyvos tikslas yra reguliariai išklausyti vaikus ir suteikti jiems galimybę išreikšti savo nuomonę.
Ataskaita parengta apklausus 5 027 Švedijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos 11-17 metų vaikus. Taip pat buvo surengti ir kūrybiniai seminarai mokyklose, kuriuose dalyvavę 502 12-15 metų vaikai pasidalino savo patirtimi apie klaidinančią informaciją internete. Tyrimas atskleidė, kiek daug vaikų susiduria su melagienomis.
Esminiai akcentai, kuriuos pamatėme viso tyrimo apimtyje per visas šalis, atskleidžia, kad problema tikrai egzistuoja ir kad būtina šviesti ir mokyti ne tik vaikus, kaip atskirti melagienas, bet ir tėvus bei mokytojus, kad jie taip pat neliktų nuošalyje, pamatę, kad vaikai negeba atpažinti netiesos, siekiant ne pačių geriausių tikslų, - atkreipia dėmesį I. Bimbirytė-Yun.
Tyrimas parodė:
- 7 iš 10 vaikų buvo užkibę ant kokios nors formos antraštinio masalo.
- 6 iš 10 vaikų susidūrė su atvejais, kai nuotrauka arba vaizdo medžiaga buvo redaguojama siekiant padaryti, kad ji atrodytų kaip tikra.
- 5 iš 10 vaikų buvo susidūrę su kokios nors formos melagingomis naujienomis.
- 2 iš 3 vaikų vaikų dalijasi su kitais internete rasta informacija, bet tik 1 iš 3 vaikų prieš dalindamasis tokiu turiniu paprastai mėgina kaip nors patikrinti, ar tas turinys yra teisingas.
Nors beveik pusė apklaustų vaikų mano, jog jie dažniausiai žino, kaip atskirti, kuri informacija teisinga, o kuri - melaginga, vis tik daugelis nėra tikri, ar iš tikrųjų gebėtų atskirti. Ketvirtadalis vaikų nurodė, kad buvo atvejų, kai socialinėje žiniasklaidoje apie juos skelbėneteisingą arba melagingą informaciją. Deja, tik mažiau nei pusė tų vaikų nusprendė, kad apie tai reikia pasakyti tėvams.
Lietuvos vaikų įgūdžiai atskirti melą nuo tiesos
I. Bimbirytė-Yun sako, kad apklausus Lietuvos vaikus, tyrimas parodė, kad su melaginga arba neteisinga informacija internete susiduria net 8 iš 10 Lietuvos mokyklinio amžiaus (11-17 m.) vaikų. Ir tik kas ketvirtas, prieš dalindamasis naujiena su kitais, patikrina jos patikimumą. Vaikai prisipažįsta, kad jiems tai padaryti sunku, nes trūksta įgūdžių, kaip atskirti patikimą informaciją nuo melagienų.
27 proc. Lietuvos vaikų sako žinantys arba dažniausiai žinantys, kaip identifikuoti melagingą informaciją, 41 proc. teigia, kad jie tai geba padaryti kartais, o 15 proc. moksleivių prisipažįsta, kad jiems tai kelia iššūkių ir yra sunku atskirti patikimą informaciją nuo nepatikimos.
Lietuvoje atpažinti melagingą informaciją mokyklose mokomi kiek daugiau negu trečdalis vaikų. Pasak likusių, mokyklose jų to nemoko. Tuo tarpu Švedijoje net 7 iš 10 vaikų sako to išmokę pamokų metu. Vadinasi, Lietuvoje vaikai šių įgūdžių neturi ir neturi iš kur jų gauti, o melagienos, ypač šiomis dienomis, yra dažnai sutinkamos. Jeigu mes, suaugę žmonės, kartais pasiklystame informacijos sraute, kaip galime tikėtis, kad vaikai žinos, kaip atskirti tiesą nuo iškraipytų faktų, - konstatuoja „Telia“ atstovė.
Neigiamos emocijos susidūrus su melagienomis
Kūrybinių dirbtuvių metu taip pat išaiškėjo, kad nemažai vaikų, susidūrę su neteisinga informacija, ir ja, pavyzdžiui pasidalinę su savo draugais, socialiniuose tinkluose, taip pat patiria ir daug neigiamų emocijų, kas turi įtakos ir jų psichologinei būklei. Gali būti, kad klaidinanti informacija apie sudėtingas problemas 12-15 metų vaikams sukels nerimą ir neigiamai paveiks jų kasdienį gyvenimą. Nors tokio amžiaus vaikai jau yra pakankamai subrendę ir supranta, jog esama tam tikrų grėsmių, apie kurias reikia žinoti, tačiau gali atsitikti, kad jie sunkiai atskirs, kuri informacija teisinga, o kuri tik internete sklandančios išpūstos istorijos, - pabrėžia I. Bimbirytė-Yun.
Pasak „Telia“ atstovės, kūrybinių dirbtuvių metu vaikai dalinosi panašiomis istorijomis, kaip kad informacija apie klimato kaitą ir ledynų tirpimą: Nesuprasdami, kad tai nėra trumpalaikis reiškinys, vaikai pradėjo jausti nerimą dėl artėjančio potvynio ir rimtai galvojo, kaip jam reiktų pasiruošti, kad išgyventi, taip su bendraklasiais pradėdami kraupti atsargas.
Klaidinančia informacija vaikai laiko ir melagingą informaciją apie draugus bei pažįstamus, kuri kartais yra skleidžiama apie vieni kitus, kas veda prie patyčių, būna, kad nepažįstami žmonės apsimeta draugais. Labai svarbu suteikiant vaikams prieigą prie šiuolaikinių technologijų, socialinių tinklų, vaikus taip pat atsakingai paruošti ir tam, kas jų ten laukia - t.y. mokėti atpažinti melagienas, apgaulingą informaciją, mokėti elgtis atsakingai ir žinoti, ką tam tikrais atvejais daryti ir su kuo pasitarti bei į ką kreiptis, - pataria „Telia“ atstovė.
Vaikų patarimai kitiems vaikams
Praktiniuose seminaruose dalyvavę patariamosios grupės nariai, kurie yra savo kailiu patyrę, ką reiškia klaidinanti informacija internete, suformulavo savo patarimus kitiems vaikams, ieškantiems patikimos informacijos internete, - sako už tvarumą „Telia“ atsakinga specialistė. Vienas iš patarimų yra, kad prieš dalinantis internete rasta informacija, visada ją patikrinti 3 skirtinguose šaltiniuose.
Taip pat jei vaikas rado informacijos, kuri išgąsdino arba prislėgė, papasakotų apie ją mokytojui arba tėvams, nes labai gali būti, kad jis susidūrė su melagienomis arba su skleidžiamu melu. Ir dar vienas vaikų patarimas vaikams, kad šie būtų ypač atsargūs, kai naudoja socialinėježiniasklaidoje rastą informaciją.
Vaikų apklausa baudžiamajame procese
Galiojančiame Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, įvertinus nevisišką nepilnamečio proceso dalyvio procesinį veiksnumą, yra numatytos papildomos nepilnamečių proceso dalyvių teisių įgyvendinimo garantijos, taip pat tam tikri bylų, kuriose dalyvauja nepilnamečiai, tyrimo ar nagrinėjimo ypatumai. Jų paskirtis yra užtikrinti, kad dėl nepilnametystės nevisiškai procesiškai veiksnus proceso dalyvis galėtų pasinaudoti jam suteiktu procesiniu statusu. Šiame straipsnyje nagrinėjamas vienas iš svarbesnių institutų - vaikų apklausa, nes parodymų davimas - iš esmės vienintelė teisė, kurią vaikas gali arba privalo įgyvendinti pats, o ne per asmenį, atstovaujantį jo interesams ar ginantį juos.
Remiantis moksline literatūra bei teismų praktika, nagrinėjami kai kurie procesiniai apklausos aspektai. Procesinė apklausos tvarka yra parodymų davimo / gavimo bei fiksavimo forma, kuri lemia ne tik įrodymų leistinumo vertinimą, bet tam tikrais aspektais gali lemti ir parodymų turinį - ypač atvejais, kai apklausiami "pažeidžiami" asmenys, tarp jų ir vaikai. Dėl skirtingos nepilnamečių proceso dalyvių teisinės padėties nepilnamečių nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos ir įtariamųjų (kaltinamųjų) apklausos reglamentavimo principai skiriasi: daugelyje kontinentinės teisės valstybių yra numatyta procesinė galimybė tinkamai apklausus nukentėjusįjį vaiką ar vaiką - liudytoją ikiteisminio tyrimo metu, į teismą jo nebekviesti.
Tuo tarpu nepilnamečio įtariamojo dalyvavimas teisme yra viena pagrindinių jo teisių, susijusių su teise į teisingą procesą - be abejo, duoti parodymus taip pat yra jo teisė.
Nepilnamečio teisės baudžiamajame procese
Pagal BPK, nepilnametis yra fizinis asmuo, kuriam proceso veiksmo atlikimo metu nėra suėję aštuoniolika metų. Jeigu dėl fizinio asmens amžiaus kyla abejonių, ar jis yra pilnametis, jis laikomas nepilnamečiu iki jo amžiaus nustatymo. Pabrėžtina, kad BPK reikalavimais yra užtikrinta nepilnamečio kaip įtariamojo (BPK 21 straipsnis) ir kaltinamojo (BPK 22 straipsnis) teisė, be kitų, į privatumo apsaugą vykdant jo baudžiamąjį persekiojimą.
Ši teisė užtikrinama BPK nustatytais draudimais skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius (177 straipsnio 1 dalis), susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, kai duomenys yra apie nepilnamečius įtariamuosius (181 straipsnio 6 dalies 1 punkte).
Atstovavimas nepilnamečiui procese
Nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui. Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kurios globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys. Atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą, leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima nutarimą, o teismas - nutartį.
Atstovas pagal įstatymą paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui. Tokiu atveju, taip pat, kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečio atstovu pagal įstatymą gali būti jo pasirinktas ir ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pripažintas tinkamu būti atstovu pagal įstatymą asmuo.
Jeigu nepilnametis nepasirinko kito asmens arba jo pasirinktas asmuo nėra tinkamas būti atstovu pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus, paskiria kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečiui, o kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, turi paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio asmens interesams (BPK 53 straipsnis).
Psichologo ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo dalyvavimas apklausoje
Ikiteisminio tyrimo metu, proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo ar jo gynėjo arba atstovo pagal įstatymą prašymu gali būti daromas apklausos garso ir vaizdo įrašas. Apklausiant suimtą ar sulaikytą nepilnametį įtariamąjį, garso ir vaizdo įrašas daromas visais atvejais (BPK 188 straipsnis).
Pabrėžtina, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas turi stebėti, ar apklausos metu nėra pažeidžiamos būtent nepilnamečio asmens teisės (ar jam nedaromas spaudimas, ar jis nepervargo, ar turėjo galimybę pavalgyti ir kt.). Stebėti, ar apklausos metu nėra pažeidžiamos įtariamojo, šiuo atveju nepilnamečio, teisės - tiesioginė gynėjo pareiga.
Individualus nepilnamečio vertinimas
Pirmą kartą apklausus nepilnametį įtariamąjį, ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, nedelsdamas kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir forma. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi teisę gauti iš savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą.
Į nepilnamečio individualaus vertinimo duomenis atsižvelgiama parenkant nepilnamečiui kardomąsias ir kitas procesines prievartos priemones, priimant sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar bylos perdavimo teismui, organizuojant proceso veiksmus su nepilnamečiu įtariamuoju ar nepilnamečiu kaltinamuoju, priimant sprendimus dėl bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo nepilnamečiui.
Kardomosios priemonės nepilnamečiams
Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemonės - prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, o kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu.
Griežčiausia kardomoji priemonė, kurią pagal prokuroro pareiškimą skiria ir pratęsia ikiteisminio tyrimo teisėjas, suėmimas nepilnamečiui iš karto negali būti paskirtas ilgesnis kaip du mėnesiai; suėmimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių, o suėmimo skyrimo taisyklės, skirtos nepilnamečiams, taip pat taikomos asmeniui, kuris teisėjo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės.
Baudžiamojo poveikio priemonės nepilnamečiams
Iš baudžiamojo poveikio priemonių nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje, arba 92 straipsnyje numatytais pagrindais, gali būti skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas. Teismas gali paskirti nepilnamečiui - nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tik tuo atveju, kai nepilnametis dirba ar turi savo turto (BK 71 straipsnis).
Įspėjimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška auklėjamojo poveikio priemonė arba kartu su kitomis tokiomis priemonėmis. Nepilnamečiui turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas per teismo nustatytą terminą skiriamas tik tuo atveju, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu (BK 84 straipsnis).
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Kada galima sodinti vaiką: patarimai tėvams, kaip saugiai pradėti
- Nesciosios Apsauginis Rezimas: Sužinokite Visą Tiesą ir Apsaugokite Savo Sveikatą!
- Neįtikėtina Tiesa Apie Kūdikių Krūtinės Apimties Matavimą – Sužinokite, Kaip Tai Padaryti Teisingai!