Šeima yra didi vertybė. Ji vaiko socializacijos pagrindas, šeimoje jis mokosi gyventi. Tai viena intymiausių, pastoviausių, patikimiausių ir veiksmingiausių vaikų ugdymo, tautos identiteto kūrimo ir išsaugojimo, dorovės ir dvasingumo bei kultūros ugdymo grandžių. Namai yra prieglobstis nuo žmonių susvetimėjimo.
Valstybės požiūris į ją įtvirtintas “Lietuvos Respublikos Konstitucijoje”. Joje rašoma: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę“.
Visuomenėje vykstantys pokyčiai daro įtaką šeimai, todėl pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje didėja dėmesys jai. Šiuolaikiniai mokslai - edukologija, psichologija, sociologija, teisė, ekonomika ir kt. Būtina jaunimą rengti motinos ir tėvo statusui. Svarbiausia, kad mūsų jaunos šeimos turėtų reikiamų psichologinių ir pedagoginių žinių. Daugelis jaunų sutuoktinių yra įsitikinę, kad jų asmeninė patirtis ir pavyzdys vertingesni nei teorinės žinios, bet vien empiriniu patyrimu ir nuojauta nelengva suprasti sudėtingas šeimos problemas.
Vaiko Teisės ir Pareigos
Remiantis Vaiko teisių konvencija, vaikas laikomas individu, turinčiu žmogaus teises, kurios lygiavertiškai gerbtinos. Tai reiškia, kad niekas, net tėvai, neturi į vaiką nuosavybės teisių. Konvencija tvirtina, kad tėvai - tai pagrindinis vaiko apsaugos, ugdymo ir globos šaltinis. Tėvai atsakingi už savo vaikus, aprūpina vaiką ir jam vadovauja.
Valstybė privalo Konvencijos nuostatas paversti konkrečiais tėvų atsakomybės principais. Ši valstybės ir tėvų sąveika akcentuojama Konvencijoje. Iš jos seka valstybės prievolės - atitinkamai apibrėžti tėvų pareigas. Pavyzdžiui, 28 Konvencijos straipsnis reikalauja, kad valstybė įvestų nemokamą ir privalomą pradinį mokslą visiems vaikams. Šios nuostatos įgyvendinimui, valstybė turi įpareigoti tėvus skatinti savo vaiką mokytis ir rūpintis, kad jis lankytų mokyklą.
LR Civilinis kodeksas, antrasis skirsnis, reglamentuoja vaikų teises ir pareigas. Vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą. Vaikų turtinės teisės yra nustatytos šiame ir kitose šio kodekso knygose. Vaikų, gimusių nesusituokusiems tėvams, ir vaikų, gimusių susituokusiems tėvams, teisės yra lygios.
Vaikų Teisių Apsauga Lietuvoje
Pirmąjį vaikų teisių plėtros ir vaikystės politikos įgyvendinimo etapą galima sieti su 1992-1995 metais. Šiuo laikotarpiu buvo įsteigta Vaikų teisių tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (panaikinta 2001), taip pat buvo pristatytos ir pradėtos įgyvendinti vaikų teisių apsaugos priemonės. 1994 metais buvo suformuotas, už vaikų teisių apsaugą atsakingų, savivaldybių tarnybų tinklas.
Kaip jau minėta, Konvencijos ratifikavimas paskatino peržiūrėti ir, pritaikant vaikų teisių apsaugos, bei vaikystės politikos įgyvendinimo nuostatoms, išplėsti galiojusią teisinę bazę. 1996 metais buvo priimtas vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, į kurį buvo įtrauktos visos svarbiausios Vaikų teisių Konvencijos nuostatos. Šiame įstatyme yra įvardintos vaiko teisės ir pareigos, taip pat numatytos jų apsaugą Lietuvoje garantuojančios priemonės.
Kiek vėliau buvo priimtas LR Vaiko rūpybos įstatymas, kuriuo, tėvų neglobojamam, arba našlaičiu tapusiam, vaikui yra suteikiama galimybė pagalbos ieškoti ne tik valstybinėse vaikų rūpybos įstaigose, bet ir šeimos (ar panašaus pobūdžio) globos namuose. Šie procesai lėmė tai, kad vaiko teisės ir statusas, anksčiau vertinti kaip šeimos santykių ir įsipareigojimų dalis, įgavo kitokį pobūdį - visi vaikai buvo įvardinti kaip teisiškai nepriklausomos esybės, o būtinybė ginti vaiko teises tapo ne vien, išimtinai vaiko šeimai privaloma vykdyti, pareiga. Vaikas tapo suprantamas kaip žmogiška esybė, kuri gimus įgyja žmogaus, o tapusi piliečiu - dar ir pilietines teises.
Atsižvelgiant į JT Konvenciją ir atitinkamus Lietuvos įstatymus, vaiku yra vadinamas jaunesnis nei 18 metų amžiaus asmuo, išskyrus atvejus, kai įstatymu yra numatyta kitaip. Be kitų teisių, vaikas turi teises gyventi, augti ir būti sveikas; teises būti individualiu ir turėti asmeninį gyvenimą; teises į asmens laisvę, neliečiamybę, bei būsto neliečiamybę; teisę į valstybės paramą ir/ar išlaikymą, taip pat teises į gyvenamąją vietą, poilsį ir laisvalaikį. Vaikas taip pat turi teisę į nuosavybę, socialines teises, bei teisę dalyvauti plėtojant ir įgyvendinant vaiko teisių apsaugos programas.
Etninėms mažumoms priklausantys vaikai turi teisę kalbėti gimtąja kalba, bei teisę turėti savą kultūrą, tradicijas ir t.t. Turintys pabėgėlio statusą vaikai taip pat turi teisę į pagalbą ir apsaugą. Visi vaikai turi vienodas teises. Kiekvienam vaikui - tiek dar prieš gimstant, tiek gimus - turi būti užtikrintos sveikos ir normalios fizinio ir protinio vystymosi sąlygos. Negali būti pripažįstamos jokios, vaiko teisėms nusižengiančios, sutartys.
Tiesioginė atsakomybė už vaiko teisių priežiūrą ir apsaugą tenka jo tėvams, arba globėjams. Yra įsteigtos ir atitinkamos, vaiko teisių apsaugos, institucijos. Teismuose dirba, vaikų teisių srityje besispecializuojantys, teisėjai, o prokuratūrose - prokurorai; savivaldos lygmenyje yra įsteigtos, nepilnamečių reikalus kuruojančių, policijos pareigūnų pareigybės.
Vaiko Teisių Apsaugos Kontrolė ir Priemonės
2000 - aisiais metais buvo įsteigta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba. Į Kontrolierių dažniausiai kreipdavosi kaimų ar mažų miestelių gyventojai (daugiau nei 52 visų nusiskundimų), 32 visų nusiskundimų buvo gauti iš Vilniaus. Didžiausia dalis nusiskundimų buvo susijusi su vaikų rūpybos reikalais (23), teismų veiksmais (10), vaiko apsaugos tarnybų veikla (14), socialinėmis pašalpomis (10) ir vaikų gyvenamąja vieta (18).
Vaiko teisių apsaugos agentūros, siekdamos užtikrinti vaiko teisių apsaugą, ginti vaiko interesus, bei neleisti smurtauti prieš vaikus šeimose ir bendruomenėje, įgyvendina įvairias priemones, konsultuoja vaikus, jų šeimas ir kitas, bendruomenės ribose veikiančias, organizacijas, bei siūlo metodologinę paramą. Apgyvendindamos, tėvų ar globėjų neprižiūrimus, vaikus ugdymo ir globos įstaigose, padėdamos susirasti darbą, ar siūlydamos turiningą laisvalaikį, agentūros siekia kovoti su vaikų nepakankamos priežiūros priežastimis.
Kadangi Lietuvoje nuolat daugėja vaikų teisių nepaisymo ir - ypatingai - smurto prieš vaikus atvejų, Seime buvo įsteigta darbo grupė, kuri iki 2002 metų rudens turėjo paruošti Vaikų teisių apsaugos koncepcijos projektą. Dėl tos pačios priežasties Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje buvo įsteigta tarpdepartamentinė grupė, kuri turėjo paruošti vaiko teisių apsaugos ir smurto prieš vaikus mažinimo priemonių įgyvendinimo planą.
Be to, 2002 metais buvo patvirtinta 2002-2004 metų Nevyriausybinių dienos centrų vaikams plėtros programa, kurią įgyvendinant bus siekiama plėtoti vaikų teises, skatinti socialinį darbą su, sunkiomis sąlygomis gyvenančiomis, šeimomis, taip pat užtikrinti vaikams galimybę ugdytis ir turėti turiningą laisvalaikį. Programoje taip pat pažymima, kad, sunkiomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių, šeimų skaičius Lietuvoje didėja. Ypatingai kelia nerimą faktas, kad, problematiškose šeimose augančių, vaikų skaičius nuo 25.600 vaikų 1995 metais išaugo iki 40.276 2000 metais, ir galiausiai - iki 42.820 vaikų 2001 metais.
Iki 2002 metų paramos šeimoms politika dažniausiai buvo įgyvendinama, teikiant .finansinę paramą, ar pašalpas būstui išlaikyti, bei vaikus nemokamai maitinant mokyklose. Tačiau, kadangi, siekiant sumažinti tokių šeimų ir, jose gyvenančių, vaikų socialinį nepilnavertiškumą, šios priemonės yra nepakankamos, vis dar reikia plėtoti socialinio darbo (su aukščiau minėtomis šeimomis) sistemą.
Pastebėtina, kad dar 1996 metais nevyriausybinės organizacijos įsteigė, vienos dienos centrų vaikams, tinklą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2001 metais Lietuvoje veikė 77 tokio pobūdžio centrai, kuriuose buvo įregistruoti 2.145 vaikai iš, sunkiomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių, šeimų. Dauguma vaikų šiuose centruose praleisdavo 5 valandas per dieną. Per paskutinius keletą metų, šie centrai ryžosi įgyvendinti naujas priemones, į savo veiklą bandydami įtraukti ir pačių, centruose registruotų, vaikų šeimas.
Socialiniai ir Ekonominiai Pokyčiai
Socialiniai, ekonominiai pokyčiai, Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe, sąlygojo bedarbystės atsiradimą ir privertė jaunas šeimas ieškoti pajamų šaltinių, įsidarbinimo galimybių už šalies ribų. Todėl situacijos, kai tėvai išvyksta ieškoti darbo į užsienį, palikdami savo nepilnamečius vaikus be atstovo pagal įstatymą, t. y. vaikus palikdami giminaičiams, pažįstamiems, kaimynams, juridiškai neturintiems įgalinimų atstovauti ir ginti vaiko interesus, Lietuvai esant Europos Sąjungos nare dažnės.
Vaiko teisių įgyvendinimas apima platų spektrą tėvų teisių ir pareigų vaikui: rūpinimasis jo sveikata, auklėjimu, mokymu, išlaikymu ir kt. Tėvams laikinai išvykus į užsienio valstybę dirbti, mokytis ir pan., jie realiai negali įgyvendinti tik vienos iš daugelio savo pareigų vaikui, t. y. laikinai gyvena atskirai nuo vaiko. Tačiau nuolat palaikydami ryšį su savo vaiku, materialiai jį išlaikydami, rūpindamiesi jo socializacijos sąlygomis tėvai gali užtikrinti tinkamą savo valdžios įgyvendinimą. Todėl nėra pagrindo teigti, kad vaikas neteko tėvų globos.
Tačiau reikia pripažinti, kad tokioje situacijoje vaikas netenka kasdienės tėvų priežiūros bei jo interesų atstovavimo (pvz. kai būtina skubiai priimti sprendimą t. t. klausimu, susijusiu su vaiku ). Nesant juridinio atstovavimo instituto, nurodytais atvejais vaikams nustatoma laikinoji globa (rūpyba) arba, atskirus vaiką nuo tėvų, - nuolatinė globa (rūpyba). O išmokų vaikams įstatymo pagrindu mokama 4 MGL dydžio vaiko globos (rūpybos) išmoka.
Toks problemos sprendimas sudaro prielaidas neracionaliai naudoti valstybės lėšas, be to pažeidžiami vaiko teisėti interesai, nes sudaromos prielaidos tėvams, turintiems galimybę išlaikyti savo vaikus, nusišalinti nuo jų išlaikymo (nes globėjas gauna valstybės skirtą vaiko globos pašalpą), formuojamas neigiamas tėvų įvaizdis vaikams, skatinamas vaikų iškreiptas, neadekvatus realybei šeimos situacijos suvokimas (dažniausiai būsimieji vaiko globėjai (rūpintojai) įkalbinėja vaikus sakyti, jog tėvai išvyko į užsienį ir nesirūpina jais, neteikia išlaikymo ir pan.). Dar blogesnė padėtis, kuomet vaikas yra paliekamas seneliams, broliams/seserims, kaimynams, neturintiems teisinių įgalinimų ir pareigų užtikrinti vaikų priežiūrą, atstovauti vaiko interesams, t. y. vaikas realiai paliekamas be priežiūros.
Mes siūlome Civilinį kodeksą papildyti nuostata, kad tėvai, prieš laikinai išvykstant į užsienį, savo valią dėl vaiko laikinosios priežiūros, t.y. atstovo skyrimo, jo teisių ir pareigų atstovaujamų nepilnamečių atžvilgiu turinio bei atstovavimo termino bei vaiko gyvenamosios vietos išreikštų kreipdamiesi į teismą. Teismas, atsižvelgdamas į siūlomo atstovu asmens moralines, asmenines ir kitas savybes, santykius su vaiku, vaiko norus ir teisėtus interesus, kitas turinčias reikšmės aplinkybes, supaprastinto proceso tvarka vaikui paskirtų laikiną juridinį atstovą ir nustatytų jo gyvenamąją vietą.
Svarbu pažymėti, kad tėvams, teismo leidimu, paskyrusiems savo neveiksnių nepilnamečių vaikų atstovą, išliks visos teisės ir pareigos savo vaikams, tame tarpe ir pirmenybės teisė prieš kitus asmenis atliekant jiems tenkančias pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymas Santuokos Nutraukimo Atveju
Santuokos nutraukimo atveju vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų. Sutuoktiniai, nutraukdami santuoką, gali, o tam tikrais atvejais - turi susitarti, su kuriuo iš jų liks gyventi vaikas. Jei santuoka nutraukiama bendru sutuoktinių sutarimu (nepriklausomai dėl kokių priežasčių sutuoktiniai nutarė nutraukti šeiminius santykius), kartu su prašymu teismui turi būti pateikiama santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje be kita ko turi būti išspręstas sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas.
Jei santuoka nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis gali būti ir nepateikiama teismui, o vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas teisme. Santuokos nutraukimo metu iškilus ginčui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos (nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių santuoka nutraukiama), teismas turi atsižvelgti išimtinai į vaiko interesus bei į vaiko nuomonę, jei jis ją gali suformuluoti. Vaiko nuomonė nėra vienintelis veiksnys, į kurį atsižvelgiama, nustatant jo gyvenamąją vietą (kadangi ji gali prieštarauti vaiko interesams).
žymės: #Vaika
Panašus:
- Sužinokite Viską Apie Vaiko Apklausos Procedūrą Baudžiamajame Procese – Ekspertų Patarimai ir Svarbiausia Informacija!
- Kaip pripratinti vaiką prie darželio: patarimai tėvams
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Neįtikėtinos IKEA Vaikiškos Komodos – Tobuli Erdvių Sprendimai Jūsų Vaikų Kambariui!
- Atraskite Sveikiausius Medžiaginius Indus Kūdikių Maitinimui – Patikimi, Saugi ir Lengvai Valomi!