Kybartų globos namų laukia dideli nemalonumai ir nemenkos išlaidos. Įstaigai gali tekti atsakyti už ugdytinių padarytus nusikaltimus. Pavadinimus keitusios ir neseniai į dvi įstaigas - „Rasos“ specialiąją mokyklą bei Vaikų globos namus - suskilusios vaikų globos įstaigos istorijoje - tai pirmas atvejis, kai teisėsaugininkai už globotinių poelgius reikalauja pedagogų atsakomybės. Globos namams gali tekti padengti ne tik globotinių padarytus materialinius nuostolius, bet ir moralinę žalą.
Į tokią situaciją Kybartų vaikų globos namai pateko po to, kai du jų globotiniai - broliai keturiolikmetis Darius ir dvylikametis Donatas (nepilnamečių vardai pakeisti) - buvo sulaikyti dėl sunkių nusikaltimų. Iš pradžių į drastiškus žygius leidęsi vakarais, per kelias „sėkmės“ dienas broliai taip suįžūlėjo, kad moteris pradėjo apiplėšinėti vidury miesto ir vidury dienos. Aptalžę jiems į močiutes tinkančias vilkaviškietes, paaugliai pagrobdavo jų rankines su pinigais ir dokumentais.
Plėšikavimui „įsisiūbavus“, kai netramdomi paaugliai per dieną sugebėdavo apiplėšti po kelias moteris, policija ėmėsi netradicinių priemonių. Kai paaugliai buvo sulaikyti, pareigūnams tapo aišku, kodėl nusikaltėliams buvo taip lengva vidury dienos apiplėšti moteris. Mat jaunėlis Donatas nė vienai pagyvenusiai moteriškei negalėjo kelti įtarimų - nebent gailestį.
Ir dabar globos namuose tebegyvenantis Donatas (baudžiamoji atsakomybė jam netaikoma dėl per jauno amžiaus) elgiasi tarsi nieko nebūtų nutikę, tarsi jie su broliu būtų tik „pažaidę plėšikus“. Nors Kybartų globos namų (anksčiau - Specialiosios mokyklos) auklėtiniai į nusikaltimus įsivelia nebe pirmą kartą, paaugliai iki šiol „pasitenkindavo“ langų daužymu, muštynėmis ar smulkiomis vagystėmis.
Tad už tokius nusikaltimus jiems tekdavo atsakyti patiems. Šįkart į įstatymą buvo pažvelgta iš kitos pusės: už nepilnamečių padarytus nusikaltimus paprastai atsakomybė krinta ant tėvų bei globėjų pečių. Tiesa, visai neseniai Donatas, Darius ir dar du jų broliai, šiuo metu taip pat gyvenantys globos namuose, turėjo oficialius globėjus. Tačiau nesutramdomas paauglių būdas bei polinkis nusikalsti tvarkingą vilkaviškiečių šeimą išgąsdino.
Galima teisti ar teisinti tuos, kurie su vaikais pasielgė tarsi su žaislais, tačiau su savo gyvenimu žaidžiantys berniukai globos namuose didelio diskomforto, rodos, nejaučia. - Net ir sunkiausiai nusikaltusiems mes negalime taikyti jokių bausmių - nei fizinių, nei moralinių, - sakė globos namų direktorius Albinas Bandžiulis. - Tai draudžia tarptautinė vaiko teisių konvencija. Vaikai žino tik savo teises ir laisves. Iš pareigų telikusi vienintelė - lankyti mokyklą.
Kiekvieną rytą mokyklinio amžiaus globotinius iš globos namų į Kybartų pagrindinę mokyklą, Kristijono Donelaičio gimnaziją palydi auklėtojos. Keletas moksleivių, nepanorusių mokslo krimsti gimnazijoje, specialybės mokosi Profesinio rengimo centre. Po pamokų, paprastai iki 14 val. (kai globos namuose pietaujama), vaikai sugrįžta iš mokyklos. Jie ilsisi, ruošia pamokas, žaidžia, jiems organizuojama popamokinė veikla. Kiti lanko būrelius mokykloje. Vaikai gali išeiti į miestą, susitikti su draugais, aplankyti artimuosius. Bent taip turėtų būti pagal sukurptus įstatymus bei tvarkinguose namuose vaikus auginančių tėvų mąstymą.
Daugeliui žmonių visai nesuprantama, kaip vaikas, turintis būti mokykloje ar ruošti pamokas stebimas kelių pedagogų, tuo metu gali įsivelti į nusikaltimą ir nežinant suaugusiesiems netgi plėšikauti. Tačiau dešimtmečius su asocialių šeimų vaikais dirbančių globos namų auklėtojų bei šiuos vaikus mokančių Kybartų mokyklų pedagogų tai seniai nestebina. Mat auklėtojos į mokyklą atlydėtas vaikas iš pamokų gali dingti jau per pirmąją pertrauką.
Tik kelis mėnesius Kybartų globos namų direktoriaus pareigas einantis A.Bandžiulis sakė suprantąs visuomenės reakciją. Per mėnesį vieno vaiko išlaikymas valstybei atsieina 2000-2500 litų. Mažiausiam įstaigos globotiniui - vos keli mėnesiai, vyriausia - jau pilnametė, bet gimnazijoje dar besimokanti mergina. Atrodytų, jog personalo ir lėšų pakanka, tad turėtų būti stebimas kiekvienas globotinių žingsnis. Tačiau visiškai kontroliuoti įmanoma nebent ikimokyklinukus, kurie niekur neišeina iš globos namų teritorijos.
Nei patiems vaikams, nei juos globojantiems pedagogams ne paslaptis, jog toli gražu ne visi globos namų auklėtiniai paiso disciplinos. Kai kurie į globos namus periodiškai sugrįžta valanda kita vėliau nei leidžiama, kiti net po kelias dienas „užtrunka“ pas draugus, giminaičius, nesiklausę pedagogų išvyksta aplankyti tėvų, kurių daugumai apribotos tėvystės teisės. Suprantama, kad asocialiai gyvenantys gimdytojai tikrai nepriekaištauja, kad atžalos neinformavę pedagogų laikinai apleido „valdiškus“ namus ir nelanko pamokų.
Anot A.Bandžiulio, per tą laiką, kai vadovauja globos namams, policijos pagalbos ieškant dingusio vaiko teko prašyti vienintelį kartą. Bet ir tuomet labiau gelbėjo pedagogų psichologinės žinios bei patirtis. Brolių Dariaus ir Donato nusikaltimai pedagogams nebuvo netikėtumas. Žinoma, niekas nesitikėjo, kad paaugliai gali tapti plėšikais, tačiau kad jie anksčiau ar vėliau įsivels į nusikaltimus, juos stebėję suaugusieji beveik neabejojo.
- Mes visuomet stengiamės kuo daugiau bendrauti su vaikais, išsikalbėti, skatiname juos atvirauti, bet, deja, ne į visų širdis pavyksta prisibelsti, - mintimis dalijosi naujasis įstaigos vadovas. - Nors čia vaikai sotūs, turi stogą virš galvos ir daug geresnes sąlygas nei tėvų namuose, jie to nevertina. Turime pripažinti, kad pats žodis „globa“ juos per daug atpalaiduoja. Nebelieka atsakomybės už nieką - drabužiai išskalbti ir išlyginti, kambariai sutvarkyti, valgyti paduota, indai suplauti. Jie to nevertina ir pradeda piktnaudžiauti.
Globos namų auklėtiniams trūksta ne tik atsakomybės - jie trokšta laisvės ir pinigų. A.Bandžiulis pripažino, kad įstatymuose jam teko skaityti apie globos įstaigose mokamus dienpinigius - nuo 5 iki 15 litų. Tiesa, sunku įsivaizduoti šiuolaikinį paauglį, kuris kišenėje neturėtų kelių litų kad ir traškučiams. Globos namų auklėtiniai taip pat įvairiais būdais prasimano pinigų: renka butelius, talkina kybartiečiams prie įvairių darbų ir už tai gauna atlygį, mainosi, perparduoda savo daiktus.
Tačiau akivaizdu, kad kai kurie globotiniai dienpinigius „uždirba“ ir nusikalstamais būdais. Kelioms dienoms ar mėnesiams, kol turi pinigų, tarp draugų jie tampa „didvyriais“. - Atrodo, kad vaikai supranta ir moka įvertinti draugų poelgius - smerkia nusikaltusius. Tačiau tikrai negalėčiau garantuoti, kad jie mąsto taip, kaip mums sako, - svarstė globos namų direktorius. - Mūsų įstaigos vaikai turi jau iš namų susiformavusią savo vertybių skalę. Tėvai jiems vis tiek lieka didžiausias autoritetas.
Lietuvoje šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka, skirta intelekto negalią turinčių žmonių integracijai į visuomenę. Žydrė Giedrimaitė. Gytis Baltrūnas. Tikrai gerai, nes šiandieninėje situacijoje Lietuvoje mes turim visus mechanizmus pertvarkai pradėti ir net įgyvendinti, išskyrus visuomenės pasirengimą. Tikriausiai turite pažįstamų, kurie buvo apiplėšti, kas nors iš jų buvo pavogta, bet turbūt neturėsime nė vieno pažįstamo, kurį kaip nors nuskriaudė intelekto negalią turintis asmuo.
Bet kuris vaikas, turintis mobilųjį telefoną, galėjo būti užpultas vidury dienos. Peiliu ginkluotų paauglių išpuolius vasario-kovo mėnesiais patyrė ne viena dešimtis vaikų. Nerimastingi perspėjimai, kad reikia saugotis vaikų užpuolikų, skambėjo tėvų susirinkimuose, apie tai buvo kalbama per pamokas mokyklose. Bet kaip saugotis? Net kriminalistai nuleido rankas - jaunų nusikaltėlių negalima izoliuoti, nes jie jaunesni nei 14 metų.
Vienintelis patarimas: jeigu iš jūsų vaiko reikalauja telefono, piniginės ar kokio kito brangaus daikto - atiduokite, nes kitaip rizikuojate savo sveikata ar net gyvybe. Mobiliuosius telefonus turi dažnas dešimtmetis ar net mažesnis vaikas, taigi ir potencialių aukų, ypač po pietų, gatvėse padaugėja. Nepilnamečių nusikaltimai - viena skaudžiausių visuomenės problemų, tačiau kaip ją spręsti - nežinia.
Beveik prieš mėnesį, kovo 5-ąją, sostinės policijos pareigūnai Vilniuje sulaikė keturis nepilnamečius jaunuolius, įtariamus daugybę kartų iš vaikų atėmus mobiliuosius telefonus. Savo aukomis įtariamieji paprastai pasirinkdavo bendraamžius, kuriuos dažniausiai plėšdavo grasindami peiliu ar vartodami fizinę jėgą. Paaiškėjo, kad Vilnių šiurpino iš Kauno atvykę jauni nusikaltėliai. Kriminalistai spėja, kad Vilniuje jie spėjo apiplėšti apie trisdešimt vaikų.
Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Vaikų ir paauglių nusikalstamumo kontrolės skyriaus vyresnysis tyrėjas Genadijus Bortnikovas neslepia: vaistų nuo vaikų daromų nusikaltimų beveik nėra. „Sulaikyti keturi vaikai ne vietiniai, atvykę iš Kauno, tiksliau - jie yra pabėgėliai iš Kauno apskrities vaikų globos namų. Šiuo atveju jie negali būti baudžiami - yra jaunesni nei 14 metų“, - teigė kriminalistas.
Minėtas ketvertukas apiplėšė apie tris dešimtis bejėgių bendraamžių mušdami bei grasindami peiliu. Policija užregistravo beveik dvi dešimtis nuo šių vaikigalių nukentėjusių vaikų tėvų skundų. Kadangi sučiupti plėšikai auga globos namuose, už juos globos įstaiga ir atsako. Kitaip tariant, už pavogtus mobiliuosius telefonus patirtą žalą turės sumokėti ne kas kitas, o mokesčių mokėtojai - nukentėjusiesiems padaryta žala apmokama atseikėjant pinigus iš valstybės biudžeto. Dalį pavogtų telefonų pavyko surasti, kitus plėšikai mikliai parduodavo tiesiog gatvėje.
Ketvertas jaunų plėšikėlių darbavosi ne vieni - jiems talkino du vilniečiai. Tiesa, anot pareigūnų, šie - kiek vyresni. „Abu vilniečiai iš tvarkingų šeimų. Vienas net nėra pakliuvęs į mūsų akiratį, kitas - jau kartą teistas“, - pasakojo G. Bortnikovas. Vaikų globos namų auklėtinius per akistatas ir iš nuotraukų atpažino didžiuma nukentėjusiųjų. Įrodymų taip pat pakako.
Iš globos namų pabėgę ir sostinėje kone mėnesį plėšikavę vaikai po sulaikymo grįžo ne kur kitur, o į tuos pačius vaikų globos namus šalia Kauno. Nežinia, kiek vaikų buvo apiplėšti, bet apie tai nepasisakė tėvams. Nežinia, kiek tėvų, sužinojusių apie vagystę, nesikreipė į policijos pareigūnus. „Vilniaus dienos“ paklaustas, kas laukia mažųjų nusikaltėlių, G. Bortnikovas sakė, kad jie iš esmės buvo ir liko laisvi paukščiai. „Jų laisvė neapribota, jie žino, kad jų bausti negalime. Jiems niekas nekliudo grįžti į sostinę ir plėšikauti, gąsdinti vaikus bei jų tėvus, mušti, žaloti, koneveikti bendraamžius“, - neslėpė pareigūnas.
G. Bortnikovas, konstatuodamas paradoksalią situaciją, užsiminė, kad net ir tokiems vaikams priešintis nevertėtų. „Bėgioja su peiliais, nejaučia jokios atsakomybės. Pareikalavus atiduoti telefoną, vaikams geriausia nesipriešinti ir įvykdyti plėšikų prašymą. Gyvybė - didžiausias turtas“, - teigė pareigūnas. Mobilųjį telefoną galima nusipirkti, bet kaip užgydyti moralines vaikų žaizdas po tokio sukrėtimo?
Psichologas, socialinių mokslų daktaras Tomas Lagunavičius teigė, kad pirmiausia reikėtų įsigilinti, kodėl tokie maži vaikai apskritai taikosi į svetimą turtą. „Matyt, yra kažkoks nepriteklius - ko gero, tai būtų realiausia priežastis. Bet kokiu atveju nukentėjusysis, jei ir nepatiria fizinio skausmo, jį slegia didesnė ar mažesnė moralinė trauma. To pasekmėmis gali tapti gili ir ilgalaikė depresija, o gal net priešingai - auka pati gali pradėti smurtauti ar imtis panašių darbelių. Reikėtų dar kartą grįžti į pradžią, svetimo turto siekimas - neišspręsta priežiūros problema“, - sakė T.Lagunavičius.
Vaikų tėvai nori, kad plėšikai ir kiti jaunieji nusikaltėliai būtų izoliuoti. O štai pareigūnai nesirengia imtis tokių drastiškų priemonių - keičiasi tik įstatymų pavadinimai, bet ne prevencijos būdai. Anot Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos atstovės Nomedos Cibarauskienės, yra sukurtas naujas teisių rinkinys nusikalsti linkusiems vaikams kontroliuoti. „Minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas numato specialųjį vaikų ugdymą. Švelnesnės priemonės - įpareigojimas lankyti mokyklą, bendrauti su psichologais, dalyvauti įvairiuose projektuose. Sunkiau prasikaltusiems vaikams skiriamos griežtesnės sankcijos - jis siunčiamas į stacionarą, kuriame yra verčiamas mokytis“, - dėstė pareigūnė.
Vadinamieji stacionarai - Čiobiškio specialieji vaikų ar Veliučionių specialieji berniukų auklėjimo ir globos namai. „Tačiau sunkaus būdo vaikai irgi mažai kontroliuojami - mokytojai turi dirbti su 10-20 auklėtinių. Patys mokytojai yra vos ne idėjiniai darbuotojai. Jokių apsaugos darbuotojų net ir specialiuose globos namuose nėra. Nėra kontrolės, nėra ir auklėjimo“, - pabrėžė policijos tyrėjas G.Bortnikovas.
Agresyvaus ir nevaldomo elgesio vaikų ypač padaugėjo nuo maždaug 2000-ųjų. Agresyvumo labai daug, pernelyg daug, ir jis veržiasi per kraštus. Tačiau kai tai supratome ir bandome ieškoti išeičių, susiduriame su labai daug klausimų, įstatymų ir kitų veiksmus ribojančių priemonių. Pagrindinė šio blogio priežastis natūrali - agresyviai elgtis išmokstama. Socialinis mokymasis - kai vaikas stebi pasaulį, mato aplinkinių elgesį ir pats tai taiko savo išgyvenimams. Visiems aišku, kad prie agresijos prisideda ir televizija, ir smurto scenos.
Pagal šį kodeksą atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję šešiolika metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais - keturiolika metų. Asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų, atsako už nužudymą (129 straipsnis), sunkų sveikatos sutrikdymą (135 straipsnis), išžaginimą (149 straipsnis), seksualinį prievartavimą (150 straipsnis), vagystę (178 straipsnis), plėšimą (180 straipsnis), turto prievartavimą (181 straipsnis), turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (254 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų pagrobimą (263 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (280 straipsnio 2 dalis).
Asmeniui, kuriam iki šiame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.
Nepilnamečių nusikaltimų statistika 2007 m. 174 nepilnamečiai (iki 14 metų) padarė 147 nusikaltimus.
Šeštadienio rytą rastas išplėštas Šiaulių miesto savivaldybės globos namų seifas. Iš jo, pirminiais duomenimis, dingo apie aštuoniolika tūkstančių globos įstaigos gyventojams priklausiusių litų. Įvykdytos vagystės pėdsakus pirmoji pastebėjo šeštadienio rytą, po aštuntos valandos, į darbą Globos namuose atėjusi socialinė darbuotoja. Specialistės kabineto, esančio antrajame įstaigos aukšte, durys buvo išplėštos, o kabinete buvo išmėtyti daiktai, išstumdyti baldai, iš vietos iškeltas ir išplėštas seifas. Pirminiais duomenimis, iš seifo dingo apie aštuoniolika tūkstančių litų, Globos namuose gyvenančių senelių santaupų. Pasigesta ir įstaigos gyventojų asmens dokumentų - maždaug dviejų dešimčių pasų.
Asmens dokumentų dingimo istorija Globos namų darbuotojams tebėra rimta mįslė - netrukus po įvykusio incidento tvarkant kabinetą visi pasai buvo surasti tvarkingai sudėti į kartoninę dėžutę. Kiek tiksliai iš seifo dingo senelių santaupų, skirtų smulkioms išlaidoms, vaistams, slaugos priemonėms, darbuotojai teigia kol kas tikslinantys - tai turėtų paaiškėti apskaičius visas išlaidas.
Globos namų direktorė R. Lekaitė „Šiaulių kraštui“ sakė svarstanti įvairias įvykdyto nusikaltimo versijas. Vadovės teigimu, kiekvieną naktį įstaigoje, kurioje šiuo metu gyvena 32 globos reikalingi žmonės, budi du darbuotojai - budėtojas ir socialinė darbuotoja. Nei Globos namų darbuotojai, nei seneliai įvykdyto nusikaltimo naktį teigia nieko įtartino negirdėję. Abejojama ir dėl to, ar pro kasnakt užrakinamas laukujes duris galėjo patekti koks atsitiktinis žmogus. Juolab kas ant šių durų nėra ir jokių galimo įsilaužimo žymių. Išeitų, kad nusikaltimo vykdytojas savas?
Globos namų direktorė R. Lekaitė „Šiaulių kraštui“ sakė beveik galinti garantuoti, gal vagystė - ne globojamųjų darbas. „Mūsų kontingentas - ne stipruolių, - teigė direktorė. - Pajudinti metalinį seifą reikia nemažai stiprybės. R. Lekaitė viliasi, kad vagis, šaltakraujiškai pasisavinęs senelių pinigus, bus surastas. „Buvo nesmagu jiems pasakyti, kad dingo santaupos, - sakė direktorė. Puspenktų metų Globos namams vadovaujančios R. Lekaitės teigimu, šis incidentas įstaigoje - pirmasis. „Pasitaiko, kad įsikarščiavę seni žmonės apsižodžiuoja ar net apsistumdo, tačiau viską pavyksta išspręsti čia pat vietoje, ir policijos įsikišimo neprireikia, - teigė Globos namų direktorė.
Šešiolika metų Šiauliuose, Trakų gatvėje, veikianti globos įstaiga nukentėjo nuo vagių. Į darbą naktį budėjusios socialinės darbuotojos pakeisti atėjusi jos kolegė rado išlaužtas kabineto duris ir ištuštintą seifą.
Kiek tiksliai iš seifo dingo senelių santaupų, skirtų smulkioms išlaidoms, vaistams, slaugos priemonėms, darbuotojai teigia kol kas tikslinantys - tai turėtų paaiškėti apskaičius visas išlaidas.
Statistika
Remiantis Vidaus reikalų ministerijos duomenimis:
- 2003 metais nuo plėšimų nukentėjo 624 vaikai - 1,3 karto daugiau nei 2002 metais.
- Nuo vagysčių nukentėjo 623 vaikai. Didžiuma jų - 14-17 metų berniukai.
- 2003 metais nužudyti 7 vaikai (2002 metais - 6).
- Sunkius sveikatos sutrikdymus patyrė 22 vaikai (2002 metais - 15). Dažniausiai tai vyresni berniukai.
- 2003 metais nuo seksualinių nusikaltimų nukentėjo 207 vaikai - 1,6 karto daugiau nei 2002 metais, kas devintas nukentėjusysis - berniukas.
- 2003 metais išžaginta arba kėsintasi išžaginti 112 mergaičių - 2 kartus daugiau nei 2002 metais, kas penkta mergaitė neturėjo 14 metų.
- Seksualiai prievartauti 36 vaikai, kas ketvirtas jų - berniukas.
Tyrimai
Vidaus reikalų ministerija, įgyvendindama Jungtinių Tautų vystymo programos finansuojamą Nepilnamečių justicijos 1999-2002 metų programą, atliko rizikos grupės vaikų, įtrauktų į policijos informacinę apskaitą, reprezentatyvią apklausą:
- Teigiamai atsakė trečdalis (32 procentai) apklaustųjų.
- Dauguma nusikaltimo aukomis buvo tapę vieną kartą, bet buvo ir tokių, kurie nurodė nusikaltimo auka tapę net 10 kartų.
- Daugiuma apklaustųjų nukentėjo nuo smurtinių nusikaltimų: daugiau nei pusė (59 procentai) buvo sumušti, dešimtadalis (13 procentų) nurodė buvę stipriai sumušti ir po to jiems reikėję medikų pagalbos, trečdalis (35 procentai) teigė buvę apvogti, po 2 procentus apklaustųjų - reketuojami, išžaginti arba jiems kėsintasi tai padaryti.
Duomenys rodo, kad artimiausia vaikui aplinka - namai, mokykla ir jų teritorijos - pačios nesaugiausios: net trečdalis (34 procentai) apklaustųjų nurodė nusikaltimo auka tapę namuose ar prie namų, kiek mažiau (27 procentai) nurodė nukentėję mokyklos teritorijoje, rečiau - kavinėje, klube ar diskotekoje (18 procentų), dar rečiau - gatvėje (13 procentų).
Tyrimo duomenys rodo, kad rizikos grupei priskirti vaikai patys nevengia smurtauti: niekada nenaudojo smurto tik 39 procentai, retai naudojo smurtą - 54 procentai, dažnai - 6 procentai, kiekvieną dieną - 1 procentas apklaustųjų.
| Smurto naudojimas | Procentas |
|---|---|
| Niekada nenaudojo smurto | 39% |
| Retai naudojo smurtą | 54% |
| Dažnai naudojo smurtą | 6% |
| Kiekvieną dieną naudojo smurtą | 1% |
Patys nepilnamečiai bendraamžių smurtą patiria rečiau: niekada bendraamžių smurto nepatyrė 55 procentai, retai patyrė 39 procentai, dažnai - 4 procentai, kiekvieną dieną - 1 procentas apklaustųjų.
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- 3 Mėnesių Kūdikio Miego Režimas: Paslaptis Ramiai Naktiai Atskleista!
- Bitė Vilimaitė: Atvirai apie Šeimą ir Vaikus Kūrybos Kelyje