Mūsų pasaulis yra kupinas įdomybių, kurios žavi tiek mus, tiek mūsų mažylius. Žemė yra mūsų gimtoji planeta ir oazė kosmoso platybėse. Mokslininkai, pasitelkdami įvairius palydovinių tyrimų centrus gali prognozuoti ne tik orą, bet ir artėjančią sausrą, matyti labiausiai nutolusius Žemės kampelius, stebėti klimato kaitą ir daugybę kitų reiškinių susijusių su mus supančia aplinka, ekonomika ir pačia žmonija.
Žemės sandara ir savybės
Žemė yra trečia planeta nuo Saulės ir didžiausia iš keturių artimiausių Saulės sistemų planetų (Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas). Ji yra trečioji Saulės sistemos planeta, nuo žvaigždės nutolusi per 150 000 000 kilometrų.
Žemės atmosferą sudaro 78 proc. azoto, 21 proc. deguonies ir tik 1 proc. kitų medžiagų. Dauguma kitų Saulės sistemos planetų taip pat turi atmosferą, bet Žemės yra vienintelė, kurioje galima kvėpuoti.
Parą sudaro 24 valandos, per tiek laiko Žemė apsisuka apie savo ašį. Tikriausiai šitai žinote, tačiau iš tiesų apie savo ašį Žemė apsisuka per 23 valandas 56 minutes ir 4 sekundes.
Svarbūs faktai:
- Net 70 % Žemės yra padengta vandeniu!
- Skysta vandens būsena Žemėje egzistuoja, dėlto, kad temperatūros intervalas Žemėje yra nuo 0 iki 100°.
- Žemės plutoje yra 32 % geležies, 30 % deguonies, 15 % silicio, 14 % magnio, 3 % sieros, 2 % nikelio (visi šie elementai sudaro 96 % Žemės plutos).
- Žemės sukimasis palaipsniui lėtėja.
Žemės sluoksniai:
Šis paprastas ir praktiškas užsiėmimas yra puikus būdas padėti vaikams suprasti Žemės sluoksnius. Galite naudoti daiktus, randamus namuose - greitai pasiruošite šiam smagiam užsiėmimui. Galite peržiūrėti mūsų vaizdo įrašą, kuriame nuosekliai parodome, kaip pasigaminti Žemės sluoksnius.
- Skriestuvu nubrėžkite didelį apskritimą ant juodo popieriaus ir atsargiai iškirpkite. Šis juodas skritulys bus Žemės pluta. Žemės pluta yra ploniausia iš visų Žemės sluoksnių ir susideda iš dviejų dalių: okeaninės plutos ir kontinentinės plutos. Ar žinojote, kad okeaninė pluta sudaro 71% viso Žemės paviršiaus, o kontinentinė - tik 29%?
- Skriestuvu nubrėžkite kiek mažesnį nei prieš tai apskritimą ant raudono popieriaus, ir atsargiai iškirpkite. Šis raudonas skritulys bus Žemės mantija. Mantija yra antrasis Žemės sluoksnis, plytintis po Žemės pluta. Mantija yra labai, labai sunki. Ar žinojote, kad šis Žemės sluoksnis toks karštas, kad yra visiškai skystas?
- Skriestuvu nubrėžkite apskritimą, mažesnį už mantiją, ant oranžinio popieriaus, ir atsargiai iškirpkite. Šis oranžinis skritulys bus Žemės išorinis branduolys. Išorinį sluoksnį daugiausia sudaro išsilydžiusi geležis ir nikelis.
- Galiausiai, skriestuvu nubrėžkite mažiausią apskritimą ant geltono popieriaus, ir atsargiai iškirpkite. Šis geltonas skritulys bus Žemės vidinis branduolys. Vidinis branduolys yra pačiame Žemės centre. Tai labai karštas kamuolys, kurį daugiausia sudaro geležis. Tačiau nors ir labai karštas, vidinis branduolys nėra skystas. Kodėl? Vidinis branduolys sudarytas iš kietos geležies ir nikelio.
Uždėkite skritulius ant vienas kito (tokia tvarka: pluta, mantija, išorinis branduolys, vidinis branduolys, Žemė). Baigus gaminti Žemę ir jos sluoksnius, papasakokite vaikams apie kiekvieną iš šių sluoksnių.
Įdomūs faktai
1. Žemės branduolys toks pat karštas kaip ir Saulės paviršius.
Kalifornijos geologijos instituto geochemikas Paulas Asimowas sako, kad su tam tikra paklaida, mūsų Žemės branduolio temperatūra yra panaši į Saulės paviršiaus temperatūrą - tai yra apie 5500 laipsnių pagal Celsijų.
2. Žemė yra radioaktyvi.
2011 metais atliko tyrimo metu paaiškėjo, kad iš viso Žemė sukuria apie 40 teravatų šilumos energijos - ir pusę šios energijos sukuria radioaktyvių medžiagų skilimas planetos branduolyje. Mokslininkai išmatavo daleles, vadinamas antineutrinais, kurios atkeliauja iš Žemės branduolio - ir išsiaiškino, kad pusė Žemės sukuriamos šilumos energijos atsiranda dėl tam tikrų radioaktyvių elementų skilimo.
3. Gyvybė žemiau vandenynų dugno.
Kalifornijos geologijos instituto geobiologė Victoria Orphan sako, kad Žemės vandenynuose esančios nuosėdos yra 2,9 x 1029 mikroorganizmų namai kurie gyvena 2,5 kilometrų žemiau vandenyno dugno. Didžioji dalis šios gilavandenės biosferos auga itin lėtai, palyginus su išoriniu pasauliu - skaičiuojama, kad ląstelės dalijasi tik kas 10-1000 metų. Mokslininkai randa vis naujų mikrobiologinės gyvybės šaltinių žemiau vandenynų dugno, nei bet kada anksčiau.
4. Samanos yra visur.
JAV geologijos tarnybos ekologė Sasha Reed sako, kad samanos gyvena ant paviršinių dirvožemių dykumose visame pasaulyje. Įdomu tai, kad samanos turi gebėjimą pasiimti vandenį tiesiai iš oro naudojant tam pritaikytas struktūras, primenančias mažus plaukelius, styrančius iš lapų, vadinamus pelais. Dėl šios priežasties samanos sugeba išgyventi net ir sausose vietovėse.
5. „Žemės drebėjimų orai“ yra mitas.
Seismologė dr. Lucy Jones sako, kad kiekviena kultūra turi savo nuomonę apie „žemės drebėjimo orus“, kuriais stengiasi racionalizuotų savo įsitikinimą, kad oras gali pranašauti žemės drebėjimą. Mokslininkė pasakoja, kad žemės drebėjimai vyksta po žemės paviršiumi ir yra nuolatinio proceso dalis - todėl jie neturi nieko bendro su oru.
6. 2100 metais jūros lygis gali pakilti 75 centimetrais.
Klimato srities mokslininkas Tapio Schneider sako, kad iki šio amžiaus pabaigos jūros lygis pasaulyje gali pakilti maždaug 60 centimetrų. Nuo 30 iki 60 centimetrų pakilęs jūros lygis yra rimta grėsmė žemoje zonoje esančioms saloms, siauriems ir sekliems paplūdimiams bei jūrų ekosistemoms.
7. Debesys padeda reguliuoti planetos temperatūrą.
T. Schneideris taip pat sako, kad jeigu visą debesyse esantį vandenį išpiltume ant Žemės paviršiaus, susidarytų ne storesnis nei plauko storio vandens sluoksnis. Tačiau būtent šis vandens kiekis sukuria skirtumą tarp vėsios ir apniukusios - bei saulėtos ir šiltos dienos. Jis taip pat svarbus mūsų planetos klimatui. Dėl debesų vidutinė Žemės temperatūra yra 10 laipsnių žemesnė, negu būtų be jų.
8. Žemė yra 10 000 kartų senesnė nei žmonės.
Jeremiah P. Ostrickeris iš Prinstono universiteto sako, kad Žemės planetos amžius siekia apie 4,5 milijardo metų. Tuo tarpu homo sapiens atsirado prieš maždaug 450 000 metų, kasi sudaro tik daugmaž 1/10000 Žemės amžiaus dalį.
9. Nežinome, kas Žemę pavadino Žeme.
Nėra jokių istorinių įrašų apie žmogų, kas mūsų planetai davė Žemės (angl. Earth) pavadinimą - priešingai nei kalbant apie kitas planetas. Tai yra vienintelė planeta, kuri nebuvo pavadinta pagal graikų arba romėnų dievus.
10. Žemė yra šiluminis variklis.
Kalifornijos geologijos instituto mokslininkas Andy Ingersollas sako, kad Žemė yra didžiulis šiluminis variklis. Šiluma iš Saulės sugeriama šiltose vietovėse (žemumose ir Žemės paviršiuje), o šiluma infraraudonųjų spindulių pavidalu išspinduliuojama vėsiose vietovėse (aukštumos ir atmosfera). Ši šilumos energija yra paverčiama kinetine energija, kuri pavirsta vėjais ir audromis.
11. Tačiau neefektyvus variklis.
A. Ingersollas tęsia, kad Žemė nėra veiksmingas šilumos variklis. Skirtumas tarp vėsių ir šiltų vietovių siekia vos keliasdešimt laipsnių, todėl Carnot efektyvumas siekia vos 10 procentų. Tačiau didžioji dalis šios energijos yra iššvaistoma šiltoms vietovėms skleidžiant energiją į šaltas vietoves, dėl ko sukuriama entropija. Taigi, šio šilumos variklio efektyvumas kuriant kinetinę energiją siekia vos 1 procentą, tačiau tai sukuria didesnę entropiją, kai vėjai nurimsta.
12. Garsusis JAV 66 greitkelis yra ilgesnis už kelią iki Žemės branduolio.
Seismologė Jennifer Jackson iš Kalifornijos geologijos instituto sako, kad riba tarp Žemės branduolio ir mantijos yra maždaug 3000 kilometrų po paviršiumi - šiek tiek mažiau nei ilgiausias JAV esantis kelias, vadinamas „Route 66“. Ši sritis tarp paviršiaus ir branduolio, kurią sudaro tiek kietosios uolienos, tiek skysti geležies kupini metalai, yra toks pat sudėtingas, kaip ir Žemės paviršius.
13. 12 balų žemės drebėjimas perskeltų Žemę per pusę.
Jau minėta dr. L. Jones sako, kad nėra buvę stipresnio nei 9,5 balo pagal Richterio skalę - kaip ir didesnio nei Kalifornijos plotą apimančio žemės drebėjimo. Ji sako, kad 13 balų žemės drebėjimas tiesiog nebūtų įmanomas - kadangi tam reikėtų didesnio tektoninio sprūdžio nei pati Žemė.
14. Žemės drebėjimus galima justi ir kitoje planetos pusėje.
Seismologas Zhongwen Zhan iš Kalifornijos geologijos instituto sako, kad žemės drebėjimai gali vykti maždaug 650 kilometrų gylyje po žemės paviršiumi - ir tiesiogine to žodžio prasme gali būti juntami kitoje Žemės planetos pusėje. 2013 metais žemės drebėjimas įvyko netoli Kurilų salų (Japonija), maždaug 650 kilometrų gylyje - tačiau jį pajuto ir Australijoje.
15. Pirmoji ozono skylė dar neužsitraukė.
Mokslininkai pirmąją ozono skylę tiesiai virš Antarktidos atrado 1985 metais. 1987 metais pasirašytas Monrealio protokolas buvo pirmasis Jungtinėms Tautoms priklausančių valstybių patvirtintas planas, kuris sutelkė dėmesį į chlorfluorangliavandenilių, kurie naikina ozono sluoksnį, mažinimą.
16. Arbatiniame šaukštelyje dirvožemio yra milijardas bakterijų.
Biologė Dianne Newman iš Kalifornijos geologijos instituto sako, kad viename arbatiniame šaukštelyje dirvožemio yra milijardas bakterijų - tiek, kiek žmonių gyvena Afrikoje.
17. Žemė nėra visiškai apvali.
Žemės planeta yra labiau panaši į šiek tiek suplotą sferoidą. Tačiau Žemė jokiais būdais nėra plokščia.
18. Dienos vis ilgėja.
Atoslūgiai yra mažytis skirtumas tarp gravitacinės Mėnulio bei Saulės traukos bei išcentrinių jėgų, kurios yra nukreiptos į skirtingas puses. Atoslūgiai Žemėje yra stipriausi, kai trys dangaus kūnai yra vienoje linijoje - o taip būna esant beveik pilnam ir jaunam Mėnuliui. Ties šia linija Žemė tuo metu yra traukiama, aiškina A. Ingersollas.
Jis sako, kad vandenynas reaguoja labiausiai, tačiau net ir kieti paviršiai yra veikiami atoslūgio jėgų. Reakcijos metu vanduo ima tekėti į vandenynus, o uolos judėti po žeme - o abiejų šių procesų metu yra švaistoma kinetinė energija. Dėl šios priežasties Žemės rutulio sukimosi greitis lėtėja ir dienos ima ilgėti.
19. Žemės traukimąsi galima matyti iš kosmoso.
Gruntinio vandens pumpavimas gali lemti paviršiaus sėdimą. Paviršius sėda pakankamai, kad šį procesą galima pamatyti iš kosmoso. Mokslininkai naudoja palydovus ir GPS sistemas, kad nustatytų, kaip stipriai sėda Žemės paviršius.
20. Žemėje virusų yra daugiau nei žvaigždžių Visatoje.
Žemėje tiesiog knibžda virusai. Planetoje skaičiuojama apie 10 nanilijonų skirtingų virusų.
Pasaulinė Žemės diena
Ar žinojote, kad kovo 20 dieną švenčiama Žemės diena? Ši data buvo pasirinkta neatsitiktinai, nes būtent tada prasideda pavasario lygiadienis. Tikima, kad kasmet per pavasario lygiadienis pasikeičia planetos biologinis ritmas ir atsinaujina gamta. Šią dieną pradėjo švęsti gyventojai daugelyje pasaulio šalių, norėdami pabrėžti tą faktą, kad Šiaurės pusrutulyje prasidėjo tikras pavasaris, o Pietų pusrutulyje - ruduo. Jungtinės Tautos Žemės dieną švenčia kovo 20 - 21 dienomis.
Kiekvienais metais kovo 20 dieną minima Pasaulinė Žemės diena, astronominis pavasaris. Kovo 20-oji Pasauline Žemės diena paskelbta neatsitiktinai. Šiomis dienomis ateina pavasario lygiadienis - dienos ir nakties ilgumas tampa vienodas visuose Žemės rutulio kampeliuose. 1971 m. Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas taip pat tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20 - 21 d., minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometinė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. Šią dieną diskutuojama aplinkosauginėmis temomis ir raginama priimti palankius aplinkai sprendimus.
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Animatorius vaikų gimtadieniui: geriausi atsiliepimai ir nepamirštamos patirtys!
- Top žaidimų idėjos vaikams iki 5 metų, kurios lavins kūrybiškumą ir linksmins!