Lietuva jau dešimtmetį įgyvendina negalią turinčių žmonių globos įstaigų reformą, kurdama naujas paslaugas bendruomenėje, skirtas žmonėms, turintiems psichosocialinę ar intelekto negalią.
Problemos globos įstaigose
Kretingoje veikiantiems „Pajūrio senelių namams“ leidimo-higienos paso galiojimas buvo sustabdytas, kai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai, atlikę vieną planinę kontrolę ir du kartus grįžę patikrinti, ar trūkumai pašalinti, vis dar aptiko pažeidimų. Įstaigai sustabdytas veiklos leidimas-higienos pasas, mat aptikta šiurkščių pažeidimų: gyveno gerokai daugiau senelių, nei įstaiga gali priimti, trūko baldų, pastebėta nešvara.
„Patikrinimo metu buvo rasti 29 gyventojai, o leidimo higienos pase yra nurodyta, kad gali turėti ne daugiau nei 22. Buvo trūkumas tų pačių spintelių, spintų, kitokio smulkesnio inventoriaus. Vienam žmogui nebuvo užtikrintas 5 kvadratinių metrų plotas, be leidimo buvo įrengta skalbykla, joje nebuvo karšto vandens, neatskirti švarūs ir nešvarūs skalbiniai, trūko švaros.
Formaliai be leidimo-higienos paso įstaiga veikti negali, bet visų gyventojų, kol pažeidimai bus pašalinti, nėra kur iškeldinti. Vadovė tikina, kad į visas pastabas atsižvelgė, sudarė sutartį su skalbykla, remontuoja patalpas.
Pasak vicemerės, rajone, kaip ir visoje šalyje, vietų globos namuose labai trūksta, trumpalaikės globos tenka laukti tris-keturis mėnesius, ilgalaikės - iki metų.
Bendruomeninių paslaugų plėtra
Kelis šimtus negalią turinčių žmonių apgyvendinusių globos įstaigų paslaugas kai kuriems jau keičia gyvenimas individualiuose namuose, butuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 53 grupinio gyvenimo namai, juose gyvena daugiau nei puspenkto šimto žmonių. 2024 m. grupinio gyvenimo namų skaičius padvigubės.
Žmonėms, turintiems psichosocialinę ar intelekto negalią, dar vienas laiptelis savarankiškumo link yra apsaugotas būstas. Pagrindinis jo išskirtinumas: šią paslaugą gaunantys asmenys gyvena savarankiškai, jiems apmokama būsto nuoma, komunalinės paslaugos, tačiau patys turi pasirūpinti pragyvenimu, pagal poreikį jiems yra teikiama priežiūros, bet ne globos paslauga. Ketverius metus Tauragėje apsaugotame būste gyvenančiam Edvardui dabartinis jo gyvenimas primena sapną. Ši paslauga Lietuvoje plinta.
Savivaldybės vis dažniau ją įtraukia į paslaugų sistemą, skirtą negalią turintiems žmonėms.
Iššūkiai ir sprendimai
Didžiausias iššūkis teikiant grupinio gyvenimo namų ir apsaugoto būsto paslaugas - kaip atsikratyti institucinės kultūros ir transformuoti darbuotojų bendravimą bei požiūrį į grupinio gyvenimo namų ar apsaugoto būsto gyventojus.
Lietuvoje teisinis veiksnumas apribotas daugiau nei 8 tūkst. žmonių, maždaug pusė tokių asmenų turi psichosocialinę ar intelekto negalią. Jie negali priimti kasdienių ir svarbių, gyvenimo kokybę lemiančių, sprendimų. Šį skaičių didina ydinga praktika apriboti veiksnumą pilnametystės sulaukusiam asmeniui, turinčiam negalią.
Prieš trejus metus, siekiant pertvarkyti šią ydingą iš sovietmečio paveldėtą sistemą, pradėta teikti pagalbos priimant sprendimus paslauga. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Horizontalios politikos ir projektų valdymo grupės vyresniosios patarėjos Rasos Genienės, pagrindinis pagalbos priimant sprendimus paslaugos tikslas - kad nė vienam asmeniui nebūtų apribotas veiksnumas.
„Kai yra rizika apriboti asmens veiksnumą, turėtų atsirasti asmens atstovas, kad negalią turintis asmuo būtų savo gyvenimo šeimininkas“, - sako R. Genienė.
Net 27 socialinių dirbtuvių paslaugos teikėjai dalyvavo bandomajame projekte ir sulaukė daugiau kaip 600 negalią turinčių lankytojų. Socialinių ir darbo įgūdžių turintiems asmenims, siekiantiems įsitraukti į atvirą darbo rinką, teikiama įdarbinimo su pagalba paslauga. Kilus nesusipratimų kolektyve ar su darbdaviu, darbo asistentas gali atlikti moderatoriaus funkciją.
„Asmeninio asistento paslauga yra ta, kad mes už jus ne dirbame - mes jums padedame“, - teigia Neįgaliųjų reikalų departamento atstovė L. Gulbinė. Šį teiginį dažnai klaidingai interpretuoja tiek negalią turintieji, tiek jų artimieji. Ekspertams tenka kantriai aiškinti, kad asistentas nėra tarnas.
Socialinių paslaugų sistemoje nepamirštami ir psichosocialinę ar intelekto negalią turinčio žmogaus artimieji, kurie patiria didžiulę naštą ir kartais neturi laiko pasirūpinti savimi, išsimiegoti. Planuojama, kad 2024 m. įsigaliojus Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimams laikino atokvėpio paslaugą galės teikti ne tik socialinių paslaugų įstaigos, bet ir fiziniai asmenys.
Bendruomeniniai vaikų globos namai
Įgyvendinant Institucinės globos pertvarkos projektą, bendruomeninių globos namų atidarymas - vienas pirmųjų žingsnių šalyje vykdant perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Pagrindinis jos tikslas - tėvų globos netekusiems vaikams suteikti šeimai artimą aplinką, - saugumą, kuriant patikimą tarpusavio ryšį.
Apie naudą, kurią patirs vaikai apsigyvenę bendruomeniniuose vaikų globos namuose, kalbėjomės su Pertvarkos procesų ekspertu Utenos regione Gyčiu Baltrūnu. Pasak jo, globos namai neturi skirtis nuo jokių kitų namų, kuriuose gyvena žmonės. Tokiu atveju vaikai patys savęs neišskirs iš kitų.
Kitas svarbus pasikeičiantis dalykas - nebelieka daugelio vaikus aptarnaujančio personalo funkcijų. „Beveik visose Lietuvos institucijose atsiranda vadinamoji perteklinė pagalba. Institucinė kultūra sukuria higienos normas, valgyklas, viešuosius pirkimus, centralizuotą skalbimą ir t.t. - sakė pašnekovas, pridūręs, kad žmogui išėjus gyventi savarankiškai, išryškėja visi institucinių globos namų auklėjimo trūkumai.
- Juk niekas iš mūsų nenorėtų daryti to, ko niekada neprireikė, pavyzdžiui, keisti patalynės užvalkalus ar plauti indus. Paprasčiausia maisto gamyba gali būti didelis iššūkis. Ekspertas akcentavo, kad labai svarbu vaikui sudaryti sąlygas formuoti tinkamus įgūdžius - mokytis to, ko yra išmokstama per kasdieninę rutiną. Kitaip tariant, mokytis darant.
„Žmogaus protas visuomet rinksis lengvesnę galimybę - nedaryti, jeigu to nereikalaujama, - pastebėjo G. Baltrūnas.
G. Baltrūnas pastebi, kad tendencija pasaulyje yra tokia, jog tokiuose namuose vis dėlto apsigyvena daugiau vyresnių vaikų, kurie nenori keliauti iš vieno globėjo pas kitą, todėl kuria jaukią ir privačią erdvę bendruomeniniuose namuose. Anot G. Baltrūno, labai svarbu, kad vaikas bus mokomas būti atsakingas už savo gyvenimą ir priimtus sprendimus. Tai leis jam pačiam nuspręsti, kokius drabužius įsigyti ar kiek pinigų atsidėti taupymui.
Pertvarkos procesų ekspertas tikisi, jog tokių namų įkūrimas nebus vien pasikeitusi erdvė: „Labai svarbu, kad institucinis elgesys, jos kultūra nepersikeltų į tuos namus.
Molėtų Savarankiško gyvenimo namų direktoriaus pavaduotoja Ž. Vaidachovičienė sako, kad bendruomeniniai vaikų gyvenimo namai kaip įstaiga bus palankesnė tuo, jog neturės jokių skiriamųjų ženklų - nebus įstaigos lentelės, kiekvienas tokiuose namuose gyvenantis vaikas turės savo asmeninį raktą, o erdvės bus kuriamos atsižvelgiant į vaiko norus ir poreikius, į svečius visuomet bus galima pasikviesti draugų. Kitaip tariant, primestų griežtų įstaigos taisyklių nebelieka.
„Viskas vyksta geranoriškai, darbuotojams ir vaikams kartu planuojant veiklas ir darbus. Vaikai kartu su darbuotojais atlieka buities darbus, gaminasi maistą, planuoja valgiaraštį, - sako Ž. Vaidachovičienė, akcentuodama, kad labai svarbu vaikams sudaryti sąlygas įgyti darbinius, namų ūkio, biudžeto planavimo ir kitus kasdieniniame gyvenime būtinus įgūdžius. Moteris teigia, kad ne visi tradicinėse šeimose augantys vaikai moka įjungti skalbimo mašiną ar išsilyginti savo drabužius. O čia tokie įgūdžiai tampa natūrali sudėtinė buitinės rutinos dalis.
- Džiaugiamės vaikų savarankiškumu, jų gebėjimu planuotis savo biudžetą. Vis dėlto, kad ir koks šiuolaikiškas, visus standartus atitinkantis pastatas bebūtų, ne tai paverčia vietą namais, į kuriuos visada norisi sugrįžti. Visų pirma, tai žmogiškieji ištekliai - socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai, kurie mezga pasitikėjimu ir bendradarbiavimo principais grindžiamus santykius. Apie tai kalba ir Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų direktorius Marius Baltuška.
„Sukūrę tvarius, saugumu ir pasitikėjimu grįstus santykius, džiaugiamės, kad jau suaugę ir iš globos namų išėję vaikai pas mus grįžta, dalinasi savo pasiekimais ir patirtimis.
Ž. Vaidachovičienė antrina, jog įsikūrus bendruomeniniuose namuose, bus stengiamasi užtikrinti, kad nebūtų darbuotojų kaitos, o juose dirbtų tik kvalifikuoti ir tinkamai į kasdienines situacijas pasirengę reaguoti specialistai. Tam yra parengta GIMK - Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programa. Remiantis ja, jau ne vienerius metus yra mokomi darbuotojai, galintys deramai atliepti į krizines situacijas patekusių vaikų poreikius.
- „Žinome, kad vaikai patenka iš disfunkcinių šeimų, todėl reikia skirti dvigubai daugiau dėmesio ir rūpesčio, tuo pačiu skatinant, kad jie įgytų kuo daugiau savarankiškų įgūdžių, ateityje jiems padėsiančių gyventi visavertį gyvenimą visuomenėje“, - apie laukiančius bendruomeninių namų iššūkius sako Ž. Vaidachovičienė.
žymės: #Globos
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Neįtikėtinas aktorių sąrašas: nuo „Motion Capture“ talentų iki Holivudo žvaigždžių!
- Sužinokite, ar gaunate pašalpą už vaiką, jei jis studijuoja Lietuvoje – svarbiausia informacija!