Triukšmu yra vadinamos įvairaus ir dažnio garso bangos, galinčios sukelti nepalankias pasekmes sveikatai. Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymą, triukšmas yra nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla. Triukšmas - tai dirbtinai sukelti, nepageidaujami įvairaus stiprumo ir dažnio garsai. Galima teigti, jog triukšmas - tai šio amžiaus pasaulinė problema.
Kiekvienais metais, paskutinį balandžio mėnesio trečiadienį minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena, kurios tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į triukšmo keliamas problemas, paskatinti žmones kurti tylesnę gyvenamąją ir darbo aplinką.
Triukšmo šaltiniai ir jų įtaka
Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra transporto priemonės, statybos mašinos bei mechanizmai, technologiniai įrenginiai (kompresoriai, staklės, štampai, elektros varikliai ir kt.), šventiniai renginiai. Buityje taip pat naudojama daug triukšmo šaltinių: televizoriai, muzikiniai centrai, muzikos instrumentai, vaikų žaislai, dulkių siurbliai ir kt.
Su vienokiu ar kitokiu triukšmu beveik kiekvienas žmogus susiduria vos tik prabudęs ryte: suskamba žadintuvas, įjungiamas arbatinukas, dirba ventiliatoriai, kiti įvairūs prietaisai, fone girdamas televizorius, tauška namiškiai, už lango girdisi skubantys automobiliai, loja šunys ir pan. - visi vienaip ar kitaip ruošiasi dar vienai gyvenimo dienai. Kai kurie garsai yra malonūs, netrikdantys, o kai kurie kelia susierzinimą, nuovargį ar net skausmą.
Didėjanti urbanizacija, gyvenimo būdo pokyčiai, daugybė įvairių garsų aplinkoje tampa miestuose gyvenančių žmonių kasdienybe. Vienas iš greičiausiai kintančių aplinkos rodiklių - triukšmo lygis, kuris per paskutinius 15-20 metų padidėjo net 2 kartus. Daugumoje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas viena svarbiausia ekologine problema.
Natūralus gamtinis triukšmas - jūros ošimas, upelio čiurlenimas, medžių šlamėjimas, paukščių čiulbėjimas pasižymi visai kitokiomis akustinėmis charakteristikomis, jis nesukelia jokių neigiamų emocijų bei pasekmių sveikatai. Norėdami pailsėti - rinkitės natūralų gamtos triukšmą, kuris veikia raminančiai, gerina nuotaiką.
Triukšmo poveikis vaikų sveikatai
Tyrimai rodo neigiamą aplinkos triukšmo poveikį vaisiui, kūdikiams, vaikams, paaugliams ir suaugusiems asmenimis. Atlikti aplinkos triukšmo poveikio tyrimus vaikų sveikatai yra labai sudėtinga, nes žalingi aplinkos veiksniai veikia greitai augantį, nuolat bręstantį ir besiformuojantį organizmą, turintį mažiau organizmo apsaugos mechanizmų.
Triukšmo poveikis žmogaus organizmui gali būti tiesioginis (specifinis) ir netiesioginis (nespecifinis). Specifinis neigiamas triukšmo poveikis dažniausiai siejamas su klausos ir klausos organų pažeidimais, kuriuos sukelia labai stiprūs garsai (pavyzdžiui, artimas šūvis, sprogimas). Nespecifinis neigiamas poveikis (erzinantis poveikis) gali paveikti įvairias organizmo sistemas.
Šiuo metu gerai žinomas triukšmo poveikis nervų, kraujotakos sistemai, psichinei veikla. Triukšmo poveikis pasireiškia įvairiai: gali padidėti kraujospūdis, sutrikti miegas, padidėti nervingumas, atsirasti irzlumas. Triukšmas taip pat gali paveikti savijautą, elgesį, gebėjimą mokytis. Dėl triukšmo poveikio padidėja stresas, sutrinka darbingumas, atsiranda miego sutrikimai. Ilgalaikis triukšmo poveikis pakenkia klausai, padidina kraujotakos susirgimų riziką.
Pasaulio sveikatos organizacija triukšmą vertina kaip labai pavojingą sveikatai veiksnį. Net labai mažas triukšmas gali sukelti galvos svaigimą ir skausmą, cypimą ausyse, miego sutrikimus. Dėl triukšmo sumažėja protinis ir fizinis darbingumas, blogėja žmogaus regos ir klausos reakcijų greitis, didėja rizika gauti traumą, blogėja judesių koordinacija.
Tyrimais buvo nustatyta, kad ilgalaikis triukšmo poveikis, veikdamas per centrinę nervų sistemą, gali sukelti įvairius susirgimus - išeminę ir hipertenzinę širdies ligą, aterosklerozę, opaligę, skrandžio uždegimą. Nors dauguma žmonių pripranta prie triukšmo ir jo nebepastebi, tačiau net ir nereaguojant į garsus, žmogaus smegenys nenustoja registruoti iš išorės siunčiamų signalų.
Sveikatai pavojus iškyla, kai garsas yra labai didelis, dėl to žmogus gali iš karto apkursti: suaugusiems kurtumas išsivysto, jei garso lygis didesnis kaip 140 dB, vaikams, - 120 dB. Laikinas kurtumas gali išsivystyti esant 110 dB triukšmo lygiui. Jei garso lygis nuolat didesnis kaip 85 dB, po kelių metų gali žymiai susilpnėti klausa.
Labiausiai nuo triukšmingų garsų kenčia klausos organai. Pasaulinės sveikatos organizacijos statistiniai duomenys rodo, kad daugiau kaip 1,1 milijardo vaikų, paauglių ir jaunuolių įtariami klausos sutrikimai dėl ausinių naudojimo. Paaugliams ypač kenkia garsios muzikos klausymas per ausinukes.
Yra labai svarbi 60/60 taisyklė, kurios turėtų laikytis kiekvienas ausinių naudotojas. Ši taisyklė rodo, jog negalima naudoti ausinių ilgiau nei 60 min bei didesniu nei 60 proc. garsumu, taip sumažinant riziką pakenkti klausai.
Triukšmas skatina streso hormonų išsiskyrimą, dėl to galimas imuniteto sumažėjimas, širdies ir kraujagyslių, virškinamojo trakto ligos. Kai triukšmas trukdo atlikti įprastinę veiklą, atsiranda nepasitenkinimas.
Protinė veikla, kuriai reikalinga gera atmintis, dėmesio sutelkimas, labai jautriai ir tiesiogiai reaguoja į aplinkos triukšmą. Didelis triukšmas (80 dB ir daugiau) sukelia agresiją bei neigiamą socialinę elgseną. Dėl ypač stipraus impulsinio charakterio muzikinio triukšmo, net 30-40 proc. jaunuolių, kurių amžius 14 - 20 m., klausa yra pažeista.
Triukšmas ypač kenkia vaikams ir jaunuoliams. Jų klausa yra jautresnė triukšmui, todėl ji greičiau pažeidžiama. Be to, impulsinis monotoniškai besikartojantis triukšmas kenkia ne tik klausai, bet ir psichinei sveikatai. Vaikai ne tik gyvena triukšmingoje aplinkoje, bet ir patys triukšmauja.
Triukšmo poveikis mokymuisi ir elgesiui
Nustatyta, kad net 25 proc. informacijos yra neįsisavinama dėl aplinkos triukšmo. Nuolatinis triukšmas veikia kaip nervinę įtampą ir stresą sukeliantis veiksnys. Triukšmas ne tik dirgina ar trikdo žmonių miegą, bet gali susilpninti gebėjimą mokytis, būti spengimo ausyse priežastimi.
Triukšmas sukelia stresinę reakciją: padažnėja širdies ritmas, padidėja hormonų išsiskyrimas. Nustatyta, kad triukšmas neigiamai veikia vaikų motyvaciją ir dėmesio koncentraciją, vaiko įgūdžiams, susijusiems su kalba (skaitymas, klausymas).
Daugiau nei 20 tyrimų nustatyta, kad aplinkos triukšmas (labiau lėktuvų) turi neigiamą poveikį vaikų atminčiai, skaitymui, mokslo rezultatams, kalbos suvokimui, problemų sprendimui. Kartais tai būna susiję dar ir su žemesne socialine ir ekonomine klase, mokymo apleistumu. Atliekant tęstinius tyrimus pastebėta, kad išnykus triukšmui aplinkoje su mokymusi kilę sunkumai gali pagerėti arba jų visai nelikti.
Ilgą laiką besitęsiantys skaitymo suvokimo sunkumai gali sukelti antrinius padarinius, pavyzdžiui, išmoktą bejėgiškumą, frustraciją, dėmesingumo, bendravimo, elgesio sunkumus. Aplinkos triukšmais neigiamai veikia tiek vaikus, tiek ir mokytojus, padidėjęs dirglumas gali turėti sutrikusio komunikavimo ir elgesio padarinių mokykloje. Manoma, kad triukšmo poveikiui jautresni berniukai ir vaikai, turėję ankstyvąją biologinę riziką (gimę mažo svorio, per anksti).
Kaip sumažinti triukšmo poveikį
Ieškoma veiksmingų būdų sumažinti aplinkos triukšmo neigiamą poveikį, kuriamos veiksmingos izoliacinės medžiagos, kurias reikia pritaikyti triukšmingoje namų ar mokymosi aplinkoje. Pirkdami žaislus vaikams, atkreipkite dėmesį į jų skleidžiamą triukšmą. Grupėje rekomenduojama pritildyti ir prislopinti įvairių žaislų garsus.
Siekdami kovoti su itin triukšmingais kaimynais, daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkams rekomenduojama vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti buitinio ir laisvalaikio triukšmo prevencijos reikalavimus.
Leistiną triukšmo lygį reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“, kurioje nustatyti leidžiami garso lygiai dienos ir nakties metu. Dėl patiriamo triukšmo gyventojai gali kreiptis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) departamentus. Jeigu yra trikdoma viešoji rimtis gyventojai gali kreiptis bendruoju pagalbos telefonu 112 (pavyzdžiui, jei yra šaukiama, girdimas garsus švilpimas, dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val.
Šiuo metu ramybės valandos, per kurias negalima triukšmauti yra nuo 19 val. vakaro iki 7 val. Buvo nustatyta, kad triukšmas labiausiai paveikia vaikus, senjorus, ligonius, pamaininį darbą dirbančius asmenis.
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Vaikams apie Vėlines: kaip suprantamai paaiškinti tradicijas?
- Atraskite nuostabias vaikiškų aksesuarų vėlimo technikas – kūrybiškumas ir stilius vaikams!
- Atrask Natūralius Šeimos Planavimo Metodus: Efektyvūs Patarimai ir Paslaptys