Vaikystė - nuostabus, nerūpestingas gyvenimo tarpsnis, kai dar nėra jokių pareigų, atsakomybių, tik džiaugsmas ir nuolatinis klegesys. Vaikystė man - tai pats šviesiausias metas. Vaikystė - tai žaidimas, linksmybės, šypsena. Kai esi vaikas tu gali apie nieką negalvoti. Gali tiesiog žaisti ir linksmintis. Tau nereikia mokytis, dirbti, galvoti apie mokslą, tu gali tiesiog gyventi čia ir dabar.
Vaikystės prisiminimai - palėpės kambariukai
Prisiminimai - tai tokie palėpės kambariukai. Nesvarbu, esi menininkas ar ne menininkas, ką nors audi iš tų prisiminimų ar tiesiog maitiniesi jais ir renkiesi sprendimus. Jie amžinai kinta. Yra tokia viena knyga. Toks socialistinis realizmas. Bet tai tikrai gera abėcėlė. Su eilėraštukais. O iliustracijas prisimenu iš plonos knygelės Pelenė - piešta labai gražiai grafiškai, plona plunksnele, tik vos vos pasiliejusiu tušu… Labai pūsta suknytė, plonas juosmuo, o šukuosena padaryta iš peruko - tarsi trijų dalių. Ir batelis turi tokią didelę sagtį.
Knygos - vartai į prisiminimų pasaulį
Esu vaikas kartos, kuriai knygos yra plačiaekranės, 3D ir kitokių matmenų, jose ir kvapas, ir skonis - viskas, ko dar neparūpino šiuolaikinės technologijos. Namie turėjom daug knygų, nes ir tėtis, ir mama skaitydavo. Man atrodo, pas mus nebuvo blogų knygų. Aš nuo pirmos klasės lankiau biblioteką ir parnešdavau knygų, kurias mama turėdavo man skaityti. Buvau bibliotekų žmogus, man patikdavo jose. Jei nėra knygos - tai ne gyvenimas. Tikra priklausomybė, kai visi skendome „drąsiųjų keliuose“ ir „zenituose“.
Vaikystės amnezija: kodėl mes nepamenam?
Šis žmogaus nesugebėjimo prisiminti savo ankstyvos vaikystės fenomenas netgi turi specialų pavadinimą: vaikystės amnezija. Vidutiniškai ji nutinka, sulaukus 3,5-6 metų - apie viską, kas nutiko anksčiau, galime sužinoti tik iš kitų. Tai nereiškia, kad vaikai nemoka atsiminti, - atsiminimus jie gali išlaikyti daug mėnesių ir tik vėliau, suaugdami, juos praranda. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių žmogus gali neprisiminti vaikystės, pradedant smegenų vystymosi sudėtingumu ir baigiant socialinės patirties stoka.
Kaip aiškina psichologas Stevenas Reznickas, norint atsiminti, tarkime, jaunesniojo brolio ar sesers gimimą, vaikas jau turi suvokti „brolio/sesers“, „ligoninės“, „vaikiškos lovelės“ ir panašias sąvokas - tai yra, operuoti daugmaž tokiomis pat kategorijomis, kokiomis operuos ir po daugelio metų, prisimindamas šį įvykį. Kadangi pirmaisiais gyvenimo metais atsiminimus kuriančios ir saugančios smegenų sritys tebesivysto, jos negali atsiminimų formuoti taip pat, kaip tai atlieka suaugusiųjų smegenys. Tačiau vargu ar galima tikėtis, kad šie epizodai liks neiškraipyti - negana to, iš dalies juos, tikėtina, sugalvojame patys.
Emocijos ir prisiminimų tikslumas
C. Peterson tyrimų metu taip pat nustatytas stiprus ryšys tarp emocijų ir tikslaus įvykių prisiminimo. Pavyzdžiui, jei įvykis yra ypač sukrečiantis ar skausmingas, prisiminimas dažnai būna kokybiškesnis. Tai patvirtina 2015 m. atliktas tyrimas, kuriame tyrėjai apklausė ikimokyklinio amžiaus vaikus apie susižalojimą, dėl kurio jiems prireikė gydymo ligoninėje. Vėliau, praėjus dešimtmečiui, jie tyrė, ką paaugliai prisiminė apie vaikystėje patirtą traumą. Tyrėjai taip pat apklausė suaugusiuosius, kurie buvo traumų liudininkai.
„Paaugliai nepaprastai tiksliai prisiminė šių labai ankstyvų emocingų ir svarbių įvykių detales, - nurodo C.Peterson. - Tai mus nustebino“. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad esame linkę aiškiau prisiminti emocinius įvykius, kiek tikėtina, kad šie paprastesni prisiminimai bus tikslūs? Vaikai, kurie pirmos apklausos metu buvo 6 metų ir vyresni, antrosios apklausos metu pasakojo apie įvykius per daug neprieštaraudami jaunesnėms savo versijoms, tačiau skyrėsi tai, apie ką jie pasirinko kalbėti, pastebėjo C. Peterson. „Pavyzdžiui, pasakodami apie konkrečią išvyką su stovyklavimu, jie dažnai apibūdindavo skirtingus komponentus. Tačiau vaikai, kuriems pirminio interviu metu buvo 4 ar 5 metai, daug dažniau prieštaravo tam, ką pasakojo anksčiau“.
Vaikystė - gyvenimo džiaugsmas
Mano Vaikystė - gyvenimo džiaugsmas, kai žinai, kad tavimi rūpinasi ir tave labai myli tavo šeima. Tau jie nori visko, ko geriausio, todėl reikia džiaugtis. Tau nereikia dirbti, kad pavalgytum ar kur nors nuvažiuotum. Tau viską paduodą, tik reikia džiaugtis. Ir nesvarbu, ką kiti sako, reikia būti savimi, nes tik tada galėsi pajusti geriausią vaikystę. Kiekviename suaugusiame žmoguje yra likę mažo vaiko, nes vaikystėje mes išmokstame gyvenimo taisykles, kitaip sakant, vaikai daug ko išmoksta būdami vaikais, nes kuo vyresnis esi tuo sunkiau mokytis. Vaikystė, kaip ir visas gyvenimo ratas, yra didelė vertybė, nes be vaikystės gyvenimo ratas nebesisuktų.
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Vaikų kirpykla – geriausios klientų apžvalgos ir šeimos grožio studijos paslaugos!
- Panevėžio globos namai: pasirinkimo gidas senjorams ir neįgaliesiems