Senatvė dažnai siejama su išmintimi, švelnumu ir gerumu. Reklamose kuriami mieli pagyvenusių žmonių paveikslai: spinduliuojančios močiutės vaišina mažylius blynais su braškių uogiene, o linksmi seneliai žaidžia su berniūkščiais kamuoliu. Deja, tikrovė ne visada tokia graži. Tėvų, kaip ir vaikų, būna visokių: ligotų, irzlių. Ne visi esame pasiruošę prisiimti atsakomybę už garbaus amžiaus artimuosius.
Ir ne dėl to, kad užaugome netikėliai ar pamiršome, kiek jėgų atidavė tėvai. Priežasčių gali būti labai įvairių.
Tėvų Globa: Asmeninė Patirtis ir Statistikos
Kauno apygardos teismas neseniai pasiuntė už grotų Varėnos rajono gyventoją, tapusį motinžudžiu. Nusikaltimas įvykdytas paprasčiausiai pritrūkus kantrybės slaugant neįgalią garbaus amžiaus savo motiną (87 m.). Tą kantrybę ir sveiką nuovoką, manoma, nuskandino alkoholis.
Matuizų kaimo gyventojas Alvydas Ikasala (52 m.) galėjo būti žiniasklaidos, ieškančios tik šviesių kasdienybės faktų, straipsnių ar TV laidų herojus. Mat šis vyras stebino kaip itin rūpestingas sūnus, pasiryžęs vienas namie prižiūrėti savo mamą, kuriai dėl senatvės ir ligų kiekviename žingsnyje buvo reikalinga pagalba ir priežiūra. Tačiau stebino tik tuos, kurie žinojo vien pliką faktą: sūnus slaugo mamą.
O tie, kas gyveno arčiau, kas retkarčiais apsilankydavo bute, stebėjosi jau tik dėl to, kad toji sūnaus globa senutei motinai tapusi tikra kančia. Šitaip A. Ikasala, anksčiau neteistas, išsituokęs vyras, tapo kriminalinių kronikų herojumi - motinžudžiu.
Kelti ranką prieš savo šeimos narį, o ypač prieš motiną, yra itin nepadoru, tačiau smurtas šeimoje yra taip giliai įsišaknijęs ir taip plačiai išsikerojęs, kad gali nustebinti jau tik savo vaikų skriaudikai arba garbaus amžiaus tėvų. Ypač, kai toks smurtas baigiasi žmogžudyste.
Negalima teigti, kad tėvų žudikais mūsų šalyje tampama labai dažnai, tačiau tai yra ir ne išimtinai retas nusikaltimas. Štai pernai Lietuvoje užfiksuotos 189 žmogžudystės. Kiek tėvažudysčių slypi po šiuo skaičiumi, oficialiai nepaskelbta, tačiau „Akistata“ suskaičiavo, kad pernai Lietuvoje savo tėvą ar motiną nužudė mažiausiai 4 sūnūs ir viena dukra. Į šį juodąjį penketuką įeina ir varėniškis A. Ikasala.
Globėjas - budelis
Vyras teigė nenorėjęs nužudyti motinos, tačiau prisipažino neturėjęs kantrybės ją nuolat prižiūrėti - valgydinti, sugirdyti vaistus, keisti drabužius ir patalynę, prausti motiną, keisti sauskelnes ir panašiai. Tai jam kėlę, paties žodžiais, vidinį pyktį.
Jis suduodavęs motinai delnu ar kumščiu, kad ji greičiau paimtų vaistus ar duodamą šaukštą su valgiu. Tai, kad lūžę šonkauliai, A. Ikasala aiškino tik stipresniu motinos apglėbimu ją sodinant ar paverčiant ant kito šono. Tačiau teismas, vadovaudamasis ekspertų išvadomis, nepatikėjo, kad tokie rimti sužalojimai atsiradę tik ligonę stipriau suėmus ar jai iškritus iš lovos.
Be to, tų smurto žymių užfiksuota labai jau daug.
„Auklėja“ smurtu
Kadaise specialųjį vidurinį išsilavinimą įgijęs A. Ikasala daug metų darbavosi kalinių prižiūrėtoju kalinimo įstaigose. Užtat ir į pensiją anksti išėjo kaip pareigūnas - jau 2006-ųjų sausį, būdamas 42 metų, turėdamas reikiamą tarnybos stažą. Pastaruoju metu jaunasis pensininkas niekur oficialiai nedirbo ir gyveno tik dviese su mama.
Ši, Domicelė M., po to, kai patyrė kelis insultus, jau nebegalėjo gyventi savarankiškai - senutė sunkiai vaikščiojo, dažniau jau tik lovoje gulėdavo. Domicelei M. buvo nustatytas nuolatinės globos poreikis.
Ir toji globa buvo sūnaus A. Ikasalos kasdienis buvimas šalia. Tačiau kuo toliau, tuo labiau A. Ikasala nebeturėjo kantrybės. Tik paaiškėjo tai pernykštį kovą, kai Domicelę M. aplankiusios kaimynės pastebėjo, jog ji patyrusi smurtą. Be to, A. Ikasala mėgdavo išgerti.
Nors kompanijų į butą ir nesivedžiodavo, tačiau, būdamas neblaivus, negalėjo būti rūpestingas globėjas. Kaimynai, pastaruoju metu dažnai išgirsdavę A. Ikasalos bute triukšmą, įtarė, kad taip vyras lieja savo nepasitenkinimą. Praradęs kantrybę, jis ir keikdavosi, ir svaidydavo daiktus.
Prieš kurį laiką senutė buvo sakiusi kaimynei, kad sūnus ją skriaudžia - suduoda, nes jau negalėjo nuslėpti sumušto veido ir mėlynių ant rankos. Tačiau kai tai reikėjo pakartoti prie būrelio lankytojų, prie socialinės darbuotojos, Domicelė M. tai kategoriškai paneigė. O po to vėl iš šio buto kartais girdėdavosi močiutės rauda...
2015-ųjų kovo viduryje žinia, kad prie svetimų žmonių savo motiną švelniai - mamyte - vadinantis A. Ikasala iš tiesų yra jos skriaudikas, pasiekė ir vietos medikę. Ši nuėjusi apžiūrėjo Domicelę M. ir įsitikino, kad kalbos - ne paistalai. Ligonė buvo sumuštu veidu, netrūko įvairaus senumo mėlynių ir ant viso kūno, ji nebekalbėjo ir visiškai nereagavo į aplinką. Moters sūnus, beje, būdamas vidutiniškai apgirtęs (2,21 promilės alkoholio), tikino, kad mama kelis kartus buvo nugriuvusi. Iškviesta greitoji pagalba išvežė pensininkę į Kauno klinikas. Čia močiutė kitos dienos ankstų rytą mirė.
Vos tik specialistai pateikė išvadą, kad senutė mirė dėl sunkios galvos traumos, kad nelaimėlei lūžę 4 šonkauliai, kad ji patyrusi mažiausiai 20 smūgių, o smurtą kęsdavusi dažnai ir visa tai - ne griuvimo pasekmės, A. Ikasala sulaukė oficialių įtarimų.
A. Ikasalą teisme kaltinęs prokuroras siūlė skirti motinos žudikui net 18 metų nelaisvės. O teismas, pašvelninęs kaltinimą, pasiuntė sveikos psichikos, tik kantrybės neturėjusį A. Ikasalą kalėti 9,5 metų. Tai yra mažesnė bausmė už bausmės, pagal baudžiamąjį įstatymą skirtinos savo tėvų žudikui, vidurkį.
Vadinasi, ši byla dar gali atsidurti ir Apeliaciniame teisme. Be bausmės „zonoje“, nuteistasis dar įpareigotas sumokėti per 260 eurų Ligonių kasai už sužalotos motinos gydymą tas kelias valandas iki mirties.
Alternatyvos ir Paslaugos Lietuvoje
Kad nusenusių ar pasiligojusių tėvų globa yra itin nelengva jų vaikų misija, nėra paslaptis. Užtat ir daugėja įvairių slaugos ligoninių, slaugos palatų, globos ir priežiūros įstaigų, kuriose profesionalūs darbuotojai turi užtikrinti tokių senukų priežiūrą.
Lietuvoje jau seniai tiems, kas turi pinigų, privačiai teikiama tokia paslauga - vis daugiau atsiranda privačių namų savininkų, kurie už solidų atlygį (apie 1000 eurų per mėnesį) priima po savo stogu prižiūrėti po kelis pensininkus, jeigu šie nebegali gyventi savarankiškai, o jų vaikai arba negali, arba nenori užsikrauti tokio rūpesčio ant savo pečių. Ypač šiais laikais, kai daugelis tų vaikų emigravę į užsienį.
Ligoti senukai - tai ne kūdikiai, kuriuos abejingesni tėvai prižiūri kaip... daiktus. Senukai - ir su savo charakteriu, ir su skirtinga patirtimi, ir su keistesniais reikalavimais. Galbūt todėl vis ir išgirstame, kad senukų globėjas tapo smurtautoju ar net žudiku.
Pavyzdžiai iš Teismų Praktikos
Štai prieš porą metų teismo suolą trynė ir klaipėdietė pardavėja Vida M. (53 m.). Teismas nuteisė ją už netinkamą savo ligotos motinos Tatjanos B. (77 m.) priežiūrą. Senutė mirė, o dėl to kalta buvo pripažinta Vida M. Tik Klaipėdos teismas buvo gailestingesnis - paskyrė Vidai M. dvejų metų nelaisvės bausmę, bet vykdymą atidėjo metams.
Teismas nustatė, kad Vida M. motiną slaugė aplaidžiai. Senutė laiką leido senoje lovoje, tarp dvokiančių skudurų, kambario grindys ir sienos buvo ištepliotos išmatomis ir dažnai nevalomos. Ligonė nebevaikščiojo, o nuo gulėjimo lovoje, nesant tinkamos priežiūros, jai ant kūno atsirado pragulų, atsivėrė žaizdų, kurios jau pūliavo.
Senutė šaukdavosi pagalbos, kliedėdavo. Taip, kentėdama didžiulius skausmus, gyveno apie pusmetį ir numirė dėl žaizdų kojose susidariusiems krešuliams užkimšus plaučių arterijas. Teismas nepavadino kaltinamosios savo motinos žudike, tačiau leido suprasti, kad Vida M. motiną ne slaugė, o numarino, nes ne tik neprižiūrėjo jos tinkamai, bet net ir medikų nekviesdavo.
O 2014-ųjų rugsėjį dėl motinos globos, virtusios kančia ir pražudžiusios motiną, į teisėsaugininkų akiratį pateko ir Rokiškio rajono gyventoja Audronė Š. (49 m.), buvusi mokytoja. Jai buvo pareikšti įtarimai nužudžius pačios globotą savo neįgalią motiną (85 m.). Tokia tiesa paaiškėjo tik tada, kai senutė dėl įvairių sunkių sužalojimų atsidūrė ligoninėje ir po kelių dienų mirė. Įtariamoji neslėpė, kad nepaklusnią motiną kartais, netekusi kantrybės, „paauklėdavusi“ smūgiais.
Specialistų Nuomonės
Globos namai nėra bloga išeitis. Danutė Akaveckienė, Šiaulių miesto savivaldybės Globos namų direktorė teigia: „Mano nuomone, tėvams tikrai geriau namuose. Bet jokiu būdu negalima kaltinti vaikų nemeile tėvams, kad tėvai gyvena globos įstaigoje. Yra išvykusių į užsienius, jie aplanko tėvus per didžiąsias šventes. Kai kurių vaikai įsikūrė ir dirba Vilniuje, Kaune. Mes prižiūrime jų tėvus, nes jie yra mūsų miesto piliečiai. Dauguma vaikų aplanko savo tėvus, parsiveža retkarčiais į savo namus, bendrauja telefonu ir pan. Vaikai turi darbinių įsipareigojimų, reikia išlaikyti savo šeimą, auginti vaikus. Kas slaugys senuką namuose? Antra vertus, jeigu butas 4-5 aukšte, kaip seneliui išeiti į lauką? Turėtų daugėti įvairių paslaugų, ypač laikinojo atokvėpio paslaugos. Ateina žmonių, kurie 5 metus prižiūri savo ligotus šeimos narius, jie pervargę psichologiškai. Pas mus nuo 2009 metų pradėjo veikti vadinamasis senelių darželis. Jis taip reikalingas, kad jau užimtos vietos visiems metams. Šeimos nori išvykti atostogų, pailsėti bent savaitę. Mūsų įstaigoje seneliai gauna ne tik paslaugas. Svarbiausia, kad gali bendrauti. Susirenka kartu, kepa pyragus, eina pasivaikščioti, važiuoja į teatrą. Kas mėnesį atvyksta kunigas ir laiko Mišias. Dažnai sulaukiame savanorių svečių iš mokyklų, darželių. Aplanko koncertinės grupės. Čia visi bendraamžiai, gali išsikalbėti, vienas kitą supranta. Ne visiems vaikams užtektų kantrybės juos išklausyti. Geresnės galimybės prižiūrėti senus tėvus yra individualiuose namuose, kur savas kiemas, sodas, gerai pažįstami kaimynai. O jeigu dar pasamdoma slaugė, kuri dienos metu prižiūri, vaikai gali dirbti ramiai. Pasikartosiu, bet esu įsitikinusi, kad labiausiai žudo vienatvė, liūdesys.“
Irmina, turinti didelės slaugytojos patirties Lietuvoje ir Vokietijoje, sakė, kad galima rasti kelis variantus: samdyti slaugytoją, naudotis dienos centrų paslaugomis, apgyvendinti senelių namuose ar slaugos įstaigoje. Vaikai turi likti draugai savo pasenusiems tėvams, aplankyti, atvežti anūkus, parodyti gražių vietų, maloniai praleisti laiką. Maisto ar vaistų geram žmogui nupirks ir kaimynas, iš vaikų labiausiai reikia dėmesio.
Gyvenimas drauge, ypač jeigu vienas iš nusenusių tėvų persikelia gyventi į sūnaus ar dukters šeimą, neišvengiamai sukelia įtampą. Arba senolis jausis kaip nesavas, arba nuolat kišis į šeimos santykius. Tai savotiška nelaisvė abiem pusėms, nes nesutarimų visada atsiranda.
Taip pat ir senolis nesijaus laimingas, jeigu vienišas, užrakintas vaikų namuose sėdės nuliūdęs prie lango. O jeigu seneliai labai ligoti ar psichinės negalios apimti, juos pavojinga namuose laikyti. Nuolatinis galvojimas, ar grįžęs rasiu tėvą, motiną gyvą, sveiką - gali išvaryti iš proto.
Vokietijoje nėra tradicijos, kad tėvai kraustytųsi senatvėje pas vaikus. Jie slaugomi savo namuose visą parą, yra lankomi medikų. Vaikai neprivalo užsikrauti sau nepakeliamos naštos. Vyriausybės siekis mažinti institucinę globą būtų gražus, jei šalia eitų platus paslaugų paketas.
Emigracijos srautų sustabdyti nepavyksta, mūsų visuomenė sensta, senelių namų reikės vis daugiau. Dabar uždaromos kai kurios ligoninės, slaugos įstaigos. Kodėl nepritaikius pastatų senelių namams?
Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro direktorės Ingos Tamosinaitės nuomone, nei baimintis, nei gėdytis nereikia, jeigu artimą žmogų tenka „atiduoti“ į ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centrą. Ne paslaptis, kad daugelis šeimų neturi sąlygų ligonį slaugyti namuose. Be to, slauga neretai reikalauja ir žinių, ir tam tikros įrangos. „Pacientams visos paslaugos yra nemokamos. Jų palatos jaukios ir šviesios, su moderniomis lovomis ir kita įranga, pritaikyta ilgalaikiam pacientų gydymui ir slaugymui. Poilsio zonose yra televizoriai, akvariumai. Mūsų darbuotojai rūpinasi, kad pacientams būtų jauku, malonu pasivaikščioti, akis paganyti. Gaila, dar gaji nuomonė, kad ligoninė skirta tik seneliams. Pacientų amžiui nėra ribų - pagalba teikiama vaikams, suaugusiems ir senyvo amžiaus žmonėms.
Žmonių Nuomonės
„Caritas“ socialinė darbuotoja Agnė laikosi nuomonės, kad apysveikiams seneliams, kuriems būtinas bendravimas, geriau senelių namuose: „Nelaikyčiau savo tėčio uždaryto bute. Jam būtų labai liūdna. Neįgaliam asmeniui žymiai geriau savo namuose. Ypač psichinę negalią turinčiam. Prižiūrimas namuose yra ramus, mokosi buities nesudėtingų darbelių, pamėgdžiodamas slaugytoją stengiasi gražiai pavalgyti, apsitvarkyti. Gaila, kol kas nėra slaugos visą parą, trūksta laikinojo atokvėpio paslaugų.
Onutė jau pati, kaip sako, septintą dešimtį kopinėja. „Vaikams prisakiau, kai matysit, kad be nuovokos palikau, vežkit į slaugą ar senelių namus. Prisiminkit mamą su jos pasakomis, pokštais, o ne su baime, kad namuose nesąmonių pridarys. Kad nereikėtų laukti, kol numirsiu. O jos kaimynė Natalija, priešingai, įsitikinusi, kad vaikus išauginusi, išpopinusi, negi senatvėje kampo neatsiras: „Aš nepasiduosiu, kad mane į senelių namus iškraustytų.“
Keturiasdešimtmetis Jurgis pasakojo dar dabar prisimenąs nepatogumus, kai su seneliu viename kambarėlyje teko vargti. „Dieną įdomius atsitikimus pasakojo, geras buvo. Prisitaikau, spragteliu jungtuką, o jis ir vėl įsijungia. Į mokyklą eidavau pusiau snūduriuodamas. Nesuprantu, kodėl negalėjo kambarėlio atskirai išsinuomoti.
Matyt, nėra vienintelio teisingo atsakymo. Tėvai neturėtų reikalauti, kad vaikai aukotų dėl jų savo šeimos interesus. Vaikai privalėtų atsiminti, kad tėvams senstant neužtenka tik nuvežti juos pas gydytoją ar nupirkti maisto. Seniems žmonėms reikia pašnekovo ir klausytojo. Neturėdamas kam papasakoti prisiminimų, gali būti, kad senolis apsimes sergąs, kad tik būtumėte šalia. Užimtam žmogui dienos sutrumpėja. Sugalvokite senoliui veiklos. Lengviausia - pasivaikščioti su anūkėliu. Tėvams patinka dalyti patarimus. Klauskite, išklausykite. O padaryti galite savaip. Nepamirškime, kad mus stebi vaikai. Pamenate pasaką apie rogutes?
žymės:
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- 4 metų vaikas nekalba? Patarimai tėvams ir specialistų rekomendacijos
- Kur švęsti vaiko gimtadienį Panevėžyje? Geriausios vietos ir idėjos