Naudingosios iškasenos - tai gamtinės mineralinės medžiagos, kurios slūgso žemės gelmėse ir dažniausiai naudojamos materialinėje gamyboje. Žemės gelmių turtai yra labai svarbūs valstybių ir pasaulio ūkyje ir ekonomikoje. Pagal vertę, išgavimo ir sunaudojimo kiekį svarbiausios pasaulyje naudingosios iškasenos yra statybai ir keliams skirta skalda, smėlis ir žvyras, apdailos akmuo, akmens anglis taip pat nafta, geležies rūda, durpės ir t. t.
Nors Lietuva ir neturi ypač brangių iškesenų, kaip pvz.: auksas, sidabras ir pan, tačiau gali pasigirti kitomis, ypač intensyviai naudojamomis iškasenomis. Galima teigti, kad pakankamai turima svarbiausių statybos pramonei reikalingų išteklių - žvyro ir smėlio, skaldai gaminti dolomito, cemento ir kalkių, pramonei tinkamos klinties, molio, opokos ir anhidrito eksploatacijai.
Lietuva turi įvairių naudingųjų iškasenų, tačiau jos slypi gelmėse, po kvarteto nuogulomis ir giliau. Taip pat Lietuvoje randamos ir kito naudingos iškasenos kaip granitas, vario ir kitos rūdos, sūrymai ir sunkiųjų metalų sąnašynai. Jų panaudojimas yra įvairus pavyzdžiui granitas tei geros būklės statybos akmens žaliava, bet Dzūkijos nacionaliniame parke jo panaudojimas yra abejotinas, dėl žemėje susidariusios jo trinties jis yra radioaktyvus.
Smarkiai padaugėjo pasaulyje išgaunamų žemės gelmių išteklių - per paskutinį šimtmetį jų išgauta daugiau nei per visą ankstesnį žmonijos gyvavimo laikotarpį.
Kalbant apie Lietuvos gelmių išteklių ištirtumą reikėtų akcentuoti, kad vienų naudingųjų iškasenų ištirti ištekliai, tokie kaip gėlas požeminis vanduo, klintis, dolomitas, žvyras, siekia 10-60% prognozinių išteklių, o kai kurios naudingosios iškasenos, pvz.: geležies rūda, glaukonitas, gintaras, akmens druska ir t.t., mažiau ištirtos.
Eksploatuojamos naudingosios iškasenos
Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo eksploatuojama dešimt rūšių naudingųjų iškasenų: požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, dolomitas, klintis , žvyras, opoka, molis, durpės, smėlis, nafta bei sapropelis. Apie šias iškasenas ir norėtųsi truputi pakalbėti. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu, naudingosios iškasenos gali būti naudojamos tik tada, kai jos Lietuvos geologijos tarnybos būna detaliai išžvalgytos ir aprobuotos.
Požeminis vanduo
Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje didžioji dalis gyventojų ir pramonės įmonių poreikių patenkinama požeminiu vandeniu. Vandens tiekimui mūsų šalyje vartojamas tik gėlas požeminis vanduo.
Klintys
Klintys yra nuosėdinės karbonatinės uolienos, pagrindinė cemento gamybos žaliava. Arčiausiai paviršiaus jos slūgso šiaurės Lietuvoje, Akmenėje ir jos rajone. Ypač didelis ir svarbus yra Karpėnų telkinys. Jis savo gelmės saugo net 70 mln.
Dolomitas
Dolomitas - tai arti žemės paviršiaus aptinkama uoliena, randama tik šiaurės Lietuvoje. Tai minkšta, lengvai pjaustoma ar skaldoma nuosėdinė karbonatinė uoliena, kuri nuo seno yra naudojama statyboms. Iš dolomito gaminama skalda, kuri naudojama kelių tiesimui.
Dolomito klodų Lietuvoje aptinkama daugelio geologinių sistemų nuogulose, tačiau praktinę reikšmę turi tik šiaurinėje dalyje negiliai žemės paviršiaus slūgsantis viršutinio devono pliavinių, įstros, stipinų, kruojos ir žagarės svitų dolomitas. Šių svitų dolomitas skirtingos tekstūros, nevienodų fizinių ir mechaninių savybių, kiek mažiau skiriasi jų cheminė sudėtis.
Pastaruosius 30 metų dolomito kokybė ir jo panaudojimo galimybė buvo vertinamos tik dviem aspektais:
- Kaip inertinės žaliavos - skaldos užpildo betonui ir kelių tiesimui.
- Kaip apdailos ir statybų akmens.
Anksčiau (1950-1960 m. ) tyrimai būdavo kompleksiniai - nustatomas tinkamumas orkalkių, hidraulinių kalkių, romancemenčio, mineralinės vatos gamybai bei rūgščių dirvų kalkinimui.
Klodo vientisumo, slūgsojimo sąlygų, išteklių kiekio ir kokybės požiūriu gavybai yra palankiausias stirpinų svitos dolomitas. Stipinų svitos dolomitas išžvalgytas trijuose telkiniuose. Dviejuose iš jų, petrašiūnų ir klovainių telkiniuose, jis kasamas. Dolomito klodas dažniausiai slūgso po 2-10 m storio danga. Naudingo sluoksnio storis kinta nuo iki m. Petrašiūnų ir klovainių gamyklose gaminamas 1000-1200 markės įvairių francijų skalda. Anksčiau petrašiūnuose dar buvo gaminamas nedidelis kiekis apdailos plokščių, tinkamų apsaugotiems nuo tiesioginio kritulių poveikio statiniams. Smuklesnės negu mm dolomito atliekos sunaudojamos kelių remontui arba dirvų kalkinimui.
Pačioje šiaurinėje Lietuvos dalyje, joniškio rajone, skaisgirio telkinyje kasamas žagarės svitos dolomitas. Čia dolomito ištekliai nedideli, skaldos kokybė prastesnė - gaunama tik 400 markės skalda. Žagarės svitos dolomito telkinys yra išžvalgytas ir akmenės rajone narbučiuose. Vidutiniškai 8,4 m storio dolomito sluoksnis slūgso 28-32 m gylyje po klinčių sluoksniu, todėl jo gavyba galima tik iškasus klintis. Šis dolomitas tiktų 600 markės skaldai gaminti. Seniausias, pliavinių svitos dolomitas buvo eksploatuojamas buivėnų telkinyje, tačiau dėl nedidelių išteklių ir aplinkosaugos apribojimų jo ekploatacija neekonomiška.
Naudojant dolomitą dolomitmilčių gamybai, rytinę Lietuvos dalį būtų galima aprūpinti dirvų kalkinimui skirta produkcija, transporto išlaidos būtų minimalios. Sprogdinant negabaritinius atsparaus dolomito blokus galima naudoti skaldai gaminti arba kaip statybinį akmenį.
Opoka
Opoka yra nuosėdinė uoliena naudojama kaip statybinis akmuo ar mineralinis priedas iš jos galima gaminti adsorbentus ir abrazyvus. Lietuvoje opokos telkinys yra Stoniškių-Žemaitkiemio apylinkėse. Opokos ištekliai telkinyje sudaro apie 34,4 mln. tonų. Telkinys buvo pradėtas eksploatuoti 1989 m. Čia per metus buvo iškasama maždaug 104 tūkst. tonų. Vėliau gamyba sumažėjo ir 1994 m. visai sustojo.
Molis
Molis yra nuosėdinė plastiška uoliena, sudaryta iš labai smulkių dalelių. Lietuvoje išžvalgyta daugiau nei 50 telkinių, daugiausia - paskutinio apledėjimo prieledyninių ežerų vietose. Molis naudojamas keramikoje. Iš jo gaminamos plytos, porcelianas, indai. Jis taip pat naudojamas cemento, popieriaus gamyboje.
Žvyras ir smėlis
Žvyras ir smėlis, kaip naudingosios iškasenos, naudojami betonui gaminti, tiesti kelius, statybose, silikatinėms plytoms gaminti. Netoli Anykščių eksploatuojamas kvarcinio smėlio telkinys. Baltas smėlis - reta ir vertinga žaliava. Jis naudojamas langų stiklų, stiklo taros, kineskopų gamyboje.
Durpės
Durpės Lietuvoje gana populiari naudingoji iškasena. Jų aptikta daugiau nei 40 rūšių, daugiausia - žemapelkinių alksninės rūšies durpių. Jos sudaro apie 60 % visų išteklių. Aukštapelkinės durpės sudaro apie 30 % visų išteklių.
Nafta
Lietuvoje dabar yra 10 eksploatuojamų naftos telkinių. Kasmet iš jų yra išgaunama apie 0,4 mln. tonų naudingos žaliavos. Deja, tai patenkina vos 5 % šalies reikmių. Nafta aptinkama 1,9 - 2 km gylyje. Dėl didelio slėgio iš gręžinio ji kyla pati ir ištrykšta. Slėgimui pasibaigus pastatomi siurbliai.
Sapropelis
Dar viena Lietuvos naudingoji iškasena yra sapropelis. Tai dumblingos nuosėdos, susidariusios gėlų, stovinčių vandens telkinių, pvz., ežerų, tvenkinių, kūdrų, dugne. Lietuvoje būdingas jo storis 1-2 m, kartais iki 5 m. ši iškasena tinkama purvo procedūroms, klijų, plastmasės gamybai.
Kitos naudingosios iškasenos ir jų panaudojimo galimybės
Lietuvoje anhidritas ištisiniu 40-60 m storio klodu užpildo viršutinio permo nuogulų storymę, kuri plyti visoje pietinėje ir pietvakarinėje Lietuvoje apie 12 tūkst. km² plote 155-790 m gylyje. Anhidritą pradėti eksploatuoti planuojama artimiausiu metu, perspektyviausias telkinys yra į pietus nuo Kauno. Šios iškasenos atitektų cemento, trąšų, statybinių, gipso medžiagų, popieriaus, dirbtinės odos, medicinos pramonei. Jį taip pat būtų galima panaudoti sieninėms apdailos plokštėms, palangėms, laiptams, grindims, skulptūroms, suvenyrams gaminti. Anhidrito kasyba laikoma ekologiškiausia kasybos rūšimi.
Naudingosios iškasenos turi ypatingą reikšmę kiekvienos šalies ekonomikai, jos gyventojų gerovei. Naudingosios iškasenos, tokios kaip statybinės medžiagos, yra svarbios ekonominei plėtrai. Pagal vertę ir gavybos bei naudojimo kiekius svarbiausios pasaulyje naudingosios iškasenos yra statybos ir kelių pramonei skirta skalda, statybos ir apdailos akmuo, žvyras ir smėlis, energetinių resursų žaliava (nafta, akmens anglis, ligninas), geležies rūda, kilntis cemento pramonei, molis, akmens druska ir kt. Taigi, galima sakyti, kad lietuvoje turime nemažai labiausiai pasaulyje naudojamos vertingos žaliavos.
Naudingųjų iškasenų paplitimą lemia geologinių sluoksnių išsidėstymas. Daugelis Lietuvos naudingųjų iškasenų yra paviršiuje, jos gerai ištirtos, nesunkiai prieinamos - kasamos atviruoju būdu karjeruose. Atskirų rūšių naudingosios iškasenos šalies teritorijoje pasiskirsčiusios nevienodai. Jų telkiniai užima tik 4,3 % Lietuvos teritorijos. Įvairių sluoksnių nuosėdinėse uolienose yra beveik visų svarbiausių nerūdinių iškasenų. Šiuo metu Lietuvoje įvairiu lygiu ištirta 17 rūšių naudingųjų iškasenų, iš kurių 9 rūšys eksploatuojamos.
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Didelės vaikiškos mašinos: džiaugsmas mažiesiems vairuotojams
- Vaikų ūgio ir svorio normos: kaip stebėti sveiką augimą efektyviai?