Balandžio 1-oji vis dar Melagių diena. Kita vertus, nieko čia nuostabaus, nes balandžio 1-oji - Melagių diena. Išdaigų ir juoko diena nuo seno yra minima ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Balandžio 1-oji - tarptautinė Melagių ir juokų diena, senovės Romoje vadinta Kvailių diena.
Nors tiksliau būtų sakyti, kad tai visada buvo lengvų, nepiktų juokų diena. Balandžio 1-osios rytą būtina ką nors nepiktai apgauti. Jei pokštas pavykdavo, žmonės tikėdavo, kad pavasario darbai bus sėkmingi. Tikima, kad tam, kuriam tą dieną pavyksta ką nors apgauti, metai bus sėkmingi.
Yra pagrindo manyti, kad Melagių ir juokų dienos tradicijos mus pasiekė iš pagonybės laikų ir yra susijusios su prasidedančio pavasario, gamtos atgimimo švente, kuri švenčiama beveik visose Europos kultūrose. Tos šventės metu nuo senų laikų linksminamasi, krečiami pokštai, vyksta karnavalai, kitokie pasilinksminimai.
Mūsų protėviai Lietuvoje balandžio 1-ąją švęsdavo Naujuosius metus, nes apie tą laiką susilygina dienos ir nakties ilgumas. Seniau mūsų krašto žemdirbiai balandžio 1-ąją švęsdavo ir kaip pirmąją pavasario darbų dieną.
Lietuviai ne tik išjuokdavo slunkius, bet ir iškrėsdavo jiems išdaigų. Iki pat XX a. vidurio Lietuvoje buvo išlikęs paprotys balandžio pirmąją išjuokti tinginius, apsileidėlius. Tvarką dažniausiai darydavo vyrai.
Nežinoma, kada pradėta švęsti Melagių dieną. Tačiau Melagių dienos kilmė apgaubta mitų ir legendų. Pirmoji asociacija tarp balandžio 1 - osios ir pokštų rasta 1392 m. Geoffrey Chaucer raštuose.
Viena teorija teigia, kad Melagių diena kilusi dar iš pagoniškosios Europos ir siejama su pavasario, arba gamtos atgimimo švente, švenčiama beveik visose kultūruose.
Džozefas Boskinas, Bostono universiteto garbės profesorius, 1983 m. pasiūlė savo versiją. Jis teigė, kad ši šventė atkeliavo iki mūsų dienų iš Senovės Romos. III - IV a. Balandžio 1 - ąją Konstantinas perduodavo vyriausiam juokdariui valdovo regalijas. Pagal legendą balandžio 1-ąją Konstantinas perduodavo vyriausiam juokdariui valdovo sostą. Net jei tai tėra paika legenda, ji šiurpiai simboliška.
Dar vienas, ir bene populiariausias, šventės kilmės aiškinimas siekia XVI a. Prancūziją, kada buvo pakeistas Prancūzijos kalendorius ir pritaikytas prie vyravusio romėniško kalendoriaus. Žinia apie šį pakeitimą keliavo labai lėtai ir daug žmonių kaimo vietovėse ir toliau šventė naujus metus pavasarį. Laikui bėgant šie šventėjai buvo praminti "Balandžio kvailiais" arba "Balandžio melagiais".
Žinoma, tai nereiškia, kad dabar balandžio 1-ąją žmogus turėtų tik bliauti į skreitą. Vienintelis efektyvus ginklas prieš melą, kaip buvo, taip ir bus humoras. Ne be reikalo visi diktatoriai ir jų garbintojai totaliai, kaip vampyrai šviesos, nekerta humoro, neturi šio žmogiško jausmo. Instinktyviai jaučia, kad humoro iš žmogaus neatimti.
Vienintelę metuose dieną - balandžio 1-ąją - susiduriame su keistu paradoksu - galime meluoti legaliai. Vienintelę metuose dieną - balandžio 1-ąją - susiduriame su keistu psichologiniu paradoksu - galime meluoti kiek tik leidžia laki fantazija ir nesulauksime jokių priekaištų. Balandžio 1-ąją galima meluoti kiek tik leidžia laki fantazija ir nesulaukti jokių priekaištų.
Seniau „melagio, arba šido, diena“ buvo siejama su kiekvieno žmogaus sėkmės tiems metams būrimu. Manyta, kad „jeigu tą dieną nieko neprigausi, tau bus nelaimingi metai“. Užtat tądien visi verčiasi per galvas stengdamiesi sukurpti kuo įtikinamesnį melą ir taip šmaikščiai apmauti savo bičiulį ar giminaitį. Manyta, kad „jeigu tą dieną nieko neapgausi, tau bus nelaimingi metai“. Užtat tądien visi verčiasi per galvas stengdamiesi sugalvoti kuo įtikinamesnį melą ir taip šmaikščiai apgauti savo draugą ar giminaitį.
Šiemet trečių pradinių klasių mokytojos sugalvojo paįvairinti nuotolines pamokas ir šiek tiek pašmaikštauti. Apsikeitusios vietomis, kiekviena iš mokytojų prisistatė mokiniams, kad nuo šiol mokys ne savo klases. Vaikų reakcijos buvo įvairios, net šalia esantys tėvai priėjo arčiau kamerų pasižiūrėti, kas gi čia vyksta, kokia mokytoja prisistato nuo šiol būsianti jų vaikų mokytoja: vieni nustebo ir kurį laiką negalėjo patikėti, ką išgirdo, kiti gal kiek pasipiktino, buvo nuliūdę, o treti šyptelėjo nepatiklia šypsena. Kai mokytojos prisipažino ir šypsena pasipuošusiame veide nuskambėjo „su balandžio 1-ąją“, vaikai iš karto perprato ir lengviau atsiduso, jog tai buvo tik pokštas.
Mokytojos priminė apie šios dienos minėjimo tradicijas, bet tuo pačiu aptarė melo pasekmes. Mokiniai prisiminė skaitytas pasakas „Melagių pilis“ „Mikė melagėlis“, „Agė melagė“, pasakėčia „Piemens juokai“, taip pat žinomas patarles „ Melagiu būdamas toli nenuvažiuosi“, „Melo kojos trumpos“, „Yla visuomet iš maišo išlenda“ ir kitas.
Smagiai pradėta pamoka mokytojos pokštu neapsiribojo. Visą dieną kitose pamokose mokiniai išradingai bandė „apgauti“ ir mokytoją bei sušukę „su balandžio 1-ąja“ iškart prisipažindavo.
Dabar balandžio 1-ąją dažniausiai bandoma vienas kitą suklaidinti, nurodyti tokias užduotis, kurių neįmanoma atlikti, paskleisti žinią, kuri intriguotų, sulauktų didelio dėmesio, bet būtų pramanas. Balandžio 1-ąją ne tiek meluojama, kiek pokštaujama, t. y. bandoma, ką nors nepiktai apgauti. Taip elgiantis siekiama sukelti aplinkinių juoką, o juokas ir linksmybės simboliškai turėtų pagreitinti pavasarį.
Juokaukite atsakingai ir juokitės į sveikatą :)
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Vaikams apie Vėlines: kaip suprantamai paaiškinti tradicijas?
- Vaikiškos Kepurės ir Šalikai: Stilingi Modeliai ir Patvarios Medžiagos
- Atraskite Populiariausias Lietuviškas Vaikiškas Daineles: Voro Nuotykiai, Kurių Negalima Praleisti!