Sėkmingam ankstyvajam vystymuisi labai svarbi saugi, stimuliuojanti, kupina meilės aplinka.
Ankstyvoji Vystymosi Eiga
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikui jau nuo kūdikystės labai svarbus bendravimas, jis pats siekia jį inicijuoti. Bendraukite su mažyliu, pakalbinkite, dainuokite, tiesiog skirkite savo dėmesio ir skatinkite visapusį jo vystymąsi. Pasirūpinkite, kad vaikas praleistų laiko atsigulęs ant pilvo. Leiskite vaikui žaisti su skirtingų raštų, ryškiais žaislais. Mažyliui parūpinkite žaislų, kuriuos vaikui saugu dėti į burną, patogu dezinfekuoti, nuplauti. Dainuokite, jei grojate muzikos instrumentais, švelniai pagrokite mažyliui.
Nuo 6 Mėnesių Iki 2 Metų
Nuo 6 mėnesių mažylis darosi vis aktyvesnis, šiuo amžiaus laikotarpiu jis pradeda sėdėti, ropoti, stotis ir net vaikščioti. Žinoma, vaikų raida yra labai individualus procesas, tačiau vyksta ta pačia seka. Sutelkite dėmesį į mažylio stambiąją ir smulkiąją motoriką, ankstyvąjį kalbos ugdymą ir vaizduotės skatinimą. Išbandykite žaislus, kurie skirti rūšiuoti spalvas ir formas. Atsižvelgdami į vaiko motorikos išsivystymą ir jau įgytus įgūdžius, skatinkite jį atsisėsti, šliaužti, ropoti, vėliau atsistoti ir žengti žingsnius.
Išbandykite didelių detalių mažyliui saugias dėliones ir kitokius žaislus, skatinančius pažinimo funkcijų vystymąsi, smulkiąją motoriką, akies-rankos koordinaciją. Mažyliui ypač naudinga dėlioti daiktus į skirtingų dydžių talpas, juos išimti. Skatinkite vaiko žaidimą su lėlėmis, mašinėlėmis, vaikiškais baldais (pvz. virtuvėle). Taip paskatinsite mažylio kalbos žodyno vystymąsi, atmintį ir suvokimą. 1-2 metų mažyliai susipažįsta su juos supančiu pasauliu su beribiu smalsumu ir nuostaba. Būtent šiuo svarbiu laikotarpiu padedami pamatai visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi.
Veiklos Pavyzdžiai
- Pojūčiams lavinti: pripildykite indą ryžių, pupelių, vandens ar smėlio. Pridėkite skirtingų tekstūrų objektų, kad vaikai galėtų liesti ir tyrinėti.
- Labai naudingas piešimas pirštais. Naudokite saugius, nuplaunamus dažus, kad vaikai galėtų tyrinėti skirtingas spalvas ir tekstūras.
- Leiskite vaikui dėlioti jo amžiui tinkančius, saugius blokelius. Puikiai tinka 1-2 metų vaikams pritaikyti vaikiški konstruktoriai.
Svarbiausia, bendraukite su vaiku kaip su suaugusiu. Užduokite klausimus, išklausykite, švelniai pataisykite kalbos klaidas, pagirkite. Vaikai noriai žaidžia su tikrus daiktus primenančiais žaislais: žaisliniais telefonais, gyvūnėliais, vaikiškomis virtuvėlėmis, mašinėlėmis, lėlėmis. Labai svarbus aspektas vaiko stambiajai motorikai lavinti. Stenkitės kuo daugiau laiko praleisti kieme, miške, parkuose. Leiskite vaikui eiti, bėgti, šokinėti. Žaidimai lauke puikus būdas išnaudoti susikaupusią energiją, nurimti. Žaidimai smėlio dėžėje naudingi sensorinei integracijai.
Grokite, dainuokite, klausykitės muzikos, skatinkite mažylius judėti pagal ritmą. Svarbu suteikti vaikui galimybę suprasti priežasties ir pasekmės ryšį. Žaidimams galima naudoti tiesiog pagalves (iš jų sukurti kliūčių ruožą vaikams). Vaikui svarbus kontaktas su bendraamžiais. Inicijuokite jį, dažniau lankykitės žaidimų aikštelėse, organizuokite susitikimus su draugais, turinčiais panašaus amžiaus vaikų. Būkite pavyzdys savo vaikams.
Nuo 2 Metų
Nuo 2 metų vaikas nori kuo daugiau dalykų atlikti pats, sparčiai mokosi, atsiskleidžia jo asmenybė. Šiuo laikotarpiu ugdykite vaiko kūrybiškumą ir vaizduotę per meninę veiklą ir žaidimus. Skatinkite sudėtingesnius rūšiavimo ir derinimo žaidimus, vaikas gali tiesiog namuose rūšiuoti daiktus pagal spalvą ar kitą požymį. Leiskite vaikui piešti kreidelėmis, pieštukais, guašu, pirštais.
Skatinkite tyrinėjimą natūralioje aplinkoje. Gamtoje mokykite vaiką augalų, gyvūnų pavadinimų. Svarbu, kad vaikas užtektinai laiko praleistų lauke, žaistų aktyvius žaidimus, pajaustų skirtingas tekstūras - žolę, akmenukų skaldą, mokytųsi žaisti su kitais vaikais ir užmegztų socialinių ryšių. Skatinkite vaiką suskaičiuoti namuose esančioje vazoje sudėtus vaisius, kiek ir kokių jų yra. Mokymas natūralioje aplinkoje yra daug efektyvesnis, vaikas įgūdžius geriau pritaiko kasdienėse veiklose. Naudokite paveikslėlių knygas, kad kartu kurtumėte paprastas istorijas.
Pasirengimas Mokyklai (5-7 Metai)
Nuo 4-5 metų daugiausia dėmesio tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tiek namuose turėtų būti skiriama pradiniams raštingumo įgūdžiams lavinti ir mokymui skaičiuoti. Skatinkite praktinį matematikos ir gamtos mokslų sampratų tyrinėjimą, žaidimus pasitelkus vaizduotę. Supažindinkite vaiką su raidėmis ir garsais. Maždaug 5-iais metais vaikai po truputį pradeda mokytis skaityti. Svarbiausia vaiką sudominti ir mokymosi skaityti nepaversti nemaloniu procesu. Naudokite įvairias mokymuisi skirtas korteles.
Skaičiuokite aplinkoje esančius objektus. Organizuokite ir skatinkite visas veiklas, reikalaujančias preciziškų judesių, akies-rankos koordinacijos, susikaupimo ir dėmesio koncentracijos. Organizuokite daug išteklių ir pasiruošimo nereikalaujančius bandymus ir tyrimus. Pvz: maišykite spalvas tarpusavyje ir aptarkite gautus rezultatus. Įdėkite svogūną į stiklinę taip, kad jo apatinė dalis siektų vandenį. Skatinkite žaidimus, kurie leidžia atsiskleisti vaiko vaizduotei. Stebėkite gyvūnus, vabzdžius, augalus.
Savarankiškumo Lavinimas
Šiuo laikotarpiu vaikas tampa vis savarankiškesnis. Skatinkite tai. Tegul vaikas savarankiškai apsirengia, pradėkite mokyti užsirišti batų raištelius, susidėti mėgstamus žaislus keliaujant pas močiutę, reikalingus daiktus į darželį. Stiprinkite 6-7 metų vaikų skaitymo ir matematinius įgūdžius. Skatinkite savarankiškai skaityti ir rašyti kelių sakinių istorijas.
6-7 metų vaikų gebėjimas skaityti ir rašyti gali būti labai skirtingas. Tai normalu, kiekvieno vaiko raida yra labai individuali. Įveskite sudėtingesnes sudėties, atimties ir pagrindines daugybos/dalybos sąvokas. Organizuokite daug išteklių ir laiko nereikalaujančius projektus. Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, labai svarbu skatinti jo savarankiškumą ir atsakomybę. Vaikas turėtų pats apsirengti, išsivalyti dantis. Mokykite atsižvelgiant į pamokų tvarkaraštį susidėti reikalingas knygas ir daiktus į kuprinę. Skirkite dėmesio namų darbų atlikimui.
Savireguliacijos Ugdymas
Savireguliacija suprantama kaip tarpusavyje susiję individo gebėjimai ir procesai, leidžiantys valdyti bei moduliuoti dėmesį, elgesį ir emocijas, prisitaikant prie vidinių ir išorinių reikalavimų. Savireguliacijos gebėjimus formuoja vaiko prigimtis ir patirtis, jie atsiranda bei stabilizuojasi vaikystėje ir paauglystėje. Savireguliacijos gebėjimų raidą lemia individualių vaiko bruožų ir tėvų bei supančios aplinkos sąveika.
Pagal C. B. Kopp, pateikusią savireguliacijos raidos modelį, valingos ir sąmoningos kontrolės gebėjimai išryškėja sulaukus maždaug 36 mėnesių, mat iki tol naujagimių ir kūdikių atsakus veikia išoriniai įvykiai, pvz., tėvų elgesys arba įgimti biologiniai mechanizmai, pvz., refleksai. Dėl to svarbu suprasti, kad trejų-ketverių metų vaikui dar gali būti sunku elgtis pagal tam tikras taisykles, derinti savo elgesį prie kitų, susilaikyti. Visgi šių gebėjimų vystymui labai svarbų vaidmenį atlieka vaizduotės arba vaidmenų ir kiti grupės žaidimai, kuriuose mažieji turi galimybę reguliuoti kitą drauge žaidžiantį vaiką (-us), nuolat jam primindami, ką šis daro ne taip. Tokiu būdu žaidžiantys vaikai dar nereguliuoja savo elgesio, bet puikiai reguliuoja ir kontroliuoja vienas kitą bei mokosi tai taikyti sau, susiduria su vaidmens taisyklėmis, kurių nesilaikydami iš žaidimo iškrenta.
Kaip Padėti Vaikui Perkelti Savireguliaciją Į Realias Situacijas?
Suaugusiesiems rekomenduojama įtraukti vaiką į gyvenimiškų taisyklių kūrimą, ugdyti atsakomybės jausmą (pavyzdžiui, rūpinimąsi augintiniu, kasdienę buitį). Išsyk svarbu suteikti erdvės vaiko kūrybiškumui, sprendimų priėmimui. Teigiama, kad gebėjimas reguliuoti savo elgesį bei veikti pagal socialinius standartus parodo ankstyvosios raidos ir socializacijos kokybę, todėl tai yra tarp esminių raidos bei socializacijos uždavinių pirmaisiais gyvenimo metais. Išskiriama, kad gebėjimu nutolinti pasitenkinimą bei palaikyti pusiausvyrą yra apibūdinami ir savidrausmės komponentai, kitaip įvardijami kaip tinkamo gyvenimo pamatas.
Stanfordo Zefyro Eksperimentas
Bene geriausiai žinomas ir klasikiniu vadinamas būdas savikontrolei įvertinti - Stanfordo zefyro (arba malonumo atidėjimo) eksperimentas, kurio metu ikimokyklinio amžiaus vaikai turėjo galimybę rinktis tarp vieno zefyro dabar arba dviejų vėliau. Eksperimento vykdytojas pasakydavo vaikui, kad šis gali gauti vieną zefyrą dabar arba palaukti, kol jis grįš, tuomet jis gautų ir galėtų suvalgyti du zefyrus.
Pasilikę vieni kai kurie vaikai suvalgydavo zefyrą nedelsdami, kiti retkarčiais lyžteldavo arba kąsdavo po mažytį kąsnelį, treti išlaukdavo visą numatytą laiką (15 min.), net jeigu laukiant keisdavosi elgesys: žvilgsnis perkeliamas į kitus objektus, uostomi zefyrai, trepsima kojomis, linguojama susiėmus už galvos ar puolama į ašaras. Tie, kurie galėjo išlaukti ir atidėti malonumą, pademonstravo savikontrolės įgūdžius, esminius suaugusių žmonių veikloje.
Tėvų Elgesys
Vaiko impulsyvaus ar nepageidaujamo elgesio akistatoje tėvams itin svarbu įgalinti savo pačių savireguliacijos gebėjimus - stengtis išlikti ramiems. Neretai vaikai lyg veidrodis atspindi tėvų emocijas, patiriamą stresą. Išlaikydami savikontrolę, galime mažuosius geriau suprasti ir atjausti. Vaikams toli gražu ne visada pavyksta atlaikyti kylančias intensyvias emocijas - gali pasireikšti impulsyvumas, susierzinimas, agresija.
Jei tokio elgesio pasekmė yra savireguliacijos gebėjimų stoka, bausmės neišmokys vaikų išlikti ramių, įveikti sunkumų ar prisitaikyti skirtingose situacijose. Priešingai, tokia aplinkinių elgesio forma gali sukelti vaikui dar didesnę frustraciją, gėdos, kaltės jausmus, nesėkmės baimę - tokiu būdu nepageidaujamas vaiko elgesys bus tik pastiprinamas. Padėkite vaikui suprasti, ko jis gali tikėtis tam tikrose situacijose ir ko tikimasi iš jo (laikantis rutinos, kasdienių taisyklių). Aiškumas ir nuspėjamumas yra reikšmingi mažinant stresą. Be to, pastebėta, kad žaidybinių situacijų metu vaikams gerokai lengviau sekasi išlaukti ar laikytis taisyklių, kai to reikalauja vaidmuo (pavyzdžiui, vaikas atlieka sargybinio ar apsauginio rolę), arba, kitaip tariant, yra aiškus ir suprantamas tikslas. Kalbėkite su vaiku apie jausmus: padėkite juos atpažinti, įsivardyti, įvertinti emocijų intensyvumą (pavyzdžiui, skalėje nuo 1 iki 5).
Vaikų Socialinė Kompetencija
Pagrindinė erdvė, kur vaikas ugdo savo socialumą - tai jo žaidimų erdvė, bendravimas su bendraamžiais. Socialinė kompetencija yra labai svarbi kitam etapui vaiko gyvenime - pasirengimui mokyklai. Pastaruoju metu pedagogai dažnai susiduria su šešiamečiais, kurie kaip maži profesoriai viską žino, puikiai skaičiuoja, skaito, gali atlikti net sudėtingesnius aritmetinius veiksmus, tačiau sunkiai randa kalbą su kitais vaikais, yra įsitempę, patiria emocinių sunkumų.
Kaip Įvertinti Vaiko Socialinę Kompetenciją?
Išskiriami tam tikri kriterijai, leidžiantys įvertinti vaiko socialinę kompetenciją ir jo pasiruošimą mokyklai. Stebėkite vaiką ir atsakykite sau į šiuos klausimus:
- Ar jis dalyvauja bendruose žaidimuose?
- Gal jis žaidžia šalia kitų vaikų, bet vienas?
- O gal žaidžia išimtinai tik su vienu ar su dviem tais pačiais vaikais?
- Kokį vaidmenį vaikas užima - ar laukia, kol jį pakvies žaisti, lieka stebėtoju, ar pats imasi inicijuoti žaidimą?
Vaiko socialumą parodo ir tai, ar vaikas jaučiasi esąs grupės narys: pasako savo nuomonę, tačiau atsižvelgia ir į kitų norus, prašymus. Svarbu, ar Jūsų mažylis domisi greta esančiais vaikais, dalyvauja bendraamžių pokalbiuose, pažįsta grupės/kiemo vaikus, žino jų vardus? Ar bendradarbiauja su įvairaus amžiaus vaikais, ar tik su bendraamžiais? Šešiamečiui jau svarbu mokytis spręsti problemas. Stebėkite, ar vaikas bando tai daryti - kelia klausimus apie neaiškius ir nežinomus dalykus, aiškinasi, ieško informacijos, įsidėmi faktus, savaip analizuoja.
Ar gali be suaugusiojo pagalbos pats išspręsti konfliktinę situaciją (ar bando tai daryti)? Ar sudėtingose situacijose (pvz., kai yra skriaudžiamas) kreipiasi pagalbos į suaugusįjį, o gal pagalbos prašo visais atvejais? Ar žino vieną kitą pagalbos draugui būdą? Neatskiriama socialinės kompetencijos dalis yra vaiko emocinė kompetencija - gebėjimas suvokti save bei jausti kitus. Stebėkite, kaip vaikui sekasi įvardinti savo paties jausmus (aš pykstu, man liūdna), išreikšti juos ne tik žodžiais, bet ir mimika, tonu, elgesiu. Kaip jam sekasi atpažinti kitų jausmus, ketinimus jo atžvilgiu? Kiek gali toleruoti kitų emocijas? Ar vaiką kankina nerimas, baimės?
Motyvacija ir Susikaupimas
Motyvacija ir susikaupimas - du labai svarbūs gebėjimai, lemiantys vaiko pasiruošimą mokyklai bei mokymosi rezultatus. Pasikartosiu, kad fiziškai ir emociškai sveikas vaikas yra smalsus ir nori žaisti, sužinoti, atrasti, išbandyti kažką naujo. Ar vaikas noriai įsitraukia į naują jam veiklą? Ar žaisdamas, kurdamas vaikas stebi suaugusius žmones, stengiasi dėl jų reakcijos? Motyvaciją labai stiprina veikla, kuri yra įdomi vaikui, atitinka jo vidinius poreikius bei įtraukia jį (jis turi kažką daryti dėl to, kad jam pačiam įdomu, o ne dėl suaugusiųjų reakcijos ar įvertinimo).
Taip pat nepamirškite, kad niekas taip nemažina motyvacijos kaip neprasminga veikla. Tas galioja tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Taip yra ir su vaikais, todėl kad ir ką darytumėte: lipdytumėte iš molio, veltumėte iš vilnos, darytumėte aplikaciją - stenkitės, kad ta veikla turėtų prasmę, o jos produktai būtų praktiškai panaudojami ir aktualūs.
Geresnių rezultatų duoda ne primygtinis siūlymas užsiimti kuo nors, bet vaiko „suintrigavimas“ (pavyzdžiui, be didelių kalbų pradėkite kažką daryti ir laukite, kol vaikas pats paklaus: „ką čia darai?“, „ar galiu prisijungti prie tavęs?“). Perdėtas entuziazmo žadinimas paprastai kuria priešingą efektą. Geriau jau kažko šiek tiek neduoti, nepasakyti iki galo, kad vaikui būtų palikta galimybė pačiam panorėti sužinoti, paprašyti, nei siūlyti per daug. Pavyzdžiui, specialiai rašyti ir skaityti nemokomas vaikas į raides žiūri kaip į stebuklą, prieinamą tik suaugusiesiems ir visomis savo išgalėmis stengiasi suprasti ir „įminti“ raideles. Tai ir yra vidinė motyvacija, kai vaikas kažko siekia pats, nes jam įdomu.
Šiais laikais daug vaikų, paauglių ir suaugusiųjų kenčia nuo per didelio nervingumo, hiperaktyvumo, nesugebėjimo susikaupti. Paprastai tai yra reakcija į pernelyg chaotišką, įtemptą ir netvarkingą išorinę aplinką (namuose, gatvėje, mokykloje, jų gyvenime). Vaikams sudėtinga išgyventi kūrybos džiaugsmą, susitelkti į vieną ilgą veiklą. Atminkite - jei norite, kad vaikas kažką darytų, turite daryti tai ir pats. O jei dar norite, kad darbas teiktų vaikui teigiamų emocijų, jas pirmiausia turite išgyventi Jūs patys. Jeigu Jums yra kitaip, nesistebėkite, kodėl vaikas nenori kažko daryti ar daro nejausdamas pasitenkinimo.
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Atveriant Vaiko Gebėjimus: Efektyviausios Atvejo Analizės Metodikos, Kurios Keičia Gyvenimus!
- Vaiko Teisių Apsauga Lietuvoje: Svarbiausia Informacija ir Patarimai Tėvams