Ikimokyklinio amžiaus vaikai dar neturi pakankamai įgūdžių valdyti savo jausmus, palaukti, suprasti, kaip jaučiasi kitas, todėl tiek darželyje ar kieme, tiek tarp brolių sesių gali kilti įvairių konfliktų. Visiškai normalu, jog tarp tėvų ir vaikų iškyla konfliktų. Visgi juos galima išspręsti taip, kad abi pusės jaustųsi gerbiamos ir suprastos. Nesutarimus galima spręsti taip, kad abi pusės liktų suprastos ir neįskaudintos.
Paramos vaikams centro socialinių emocinių įgūdžių programos „Antras žingsnis“ vadovė, psichologė Ieva Dulinskaitė sako, kad suaugusieji turėtų būti šalia, atidžiai stebėti vaikų elgesį ir parodyti kryptį, kaip elgtis kilus konfliktui. „Tinkamai spręsti konfliktus vaikai mokosi iš suaugusiųjų, todėl labai svarbu, kaip tėvai ir mokytojai reaguoja, kai susipyksta broliai sesės, kiemo ar darželio draugai.
Kaip Elgtis Suaugusiems Kilus Konfliktui Tarp Vaikų?
Pasak I. Dulinskaitės, vos kilus konfliktui tarp vaikų, suaugusiems reikėtų neskubėti ir pirmiausia stebėti, ar jiems pavyksta išspręsti situaciją patiems. Kai problema nėra didelė, labai dažnai vaikai patys randa kūrybiškų sprendimo būdų. Kai reikia padėti spręsti konfliktą, suaugusiems labai svarbu elgtis ir kalbėti ramiai. Tėvų ar mokytojų susitvardymas, ramus nusiteikimas ir reagavimas, moko to paties ir vaikus. Taip pat labai svarbu nedaryti skubotų išvadų, nepradėti kaltinti ar moralizuoti.
„Pradžioje geriausia įvardinti, ką išgirdote ar pamatėte ir tuomet leisti pasisakyti po vieną. Pavyzdžiui: „Girdžiu riksmus, kas nutiko?“, - pataria Paramos vaikams cento psichologė. Abiems konflikto pusėms papasakojus situaciją iš savo perspektyvos, svarbu parodyti, kad visi buvo išgirsti.
Atslūgus konflikto įkarščiui, vyresnius vaikus reikėtų mokyti suprasti vienas kito jausmus ir ieškoti galimų sprendimo būdų. Galima paklausti: „Kaip manai, kaip jautėsi brolis, kai užmynei jo pilį?, „Kaip manai, kaip jautėsi sesė, kai ją pastūmei?“. Tada vertėtų vaikų klausti, ką kiekvienas galėjo padaryti kitaip, kad konfliktas nebūtų kilęs. O paskui paprašyti, kad išvardintų sprendimo būdus, kurie padės susitarti ateityje.
Ko Nedaryti Sprendžiant Vaikų Konfliktus?
Norint, kad vaikai mokytųsi tinkamo konfliktų sprendimo, atpažinti ir įvardinti jausmus, labai svarbu konfliktinėje situacijoje suaugusiems neprimesti savo sprendimo ir nestoti į vieno iš vaikų pusę. „Primesdami vaikams savo sprendimą, mes vaikų nieko nemokome, jie praranda galimybę bandyti išsakyti savo jausmus, poreikius, įsigilinti į kito poziciją. Ir priduria, kad nereikėtų vaikų versti iš karto po konflikto vienas kito atsiprašyti. Dažnai jiems reikia laiko, kad nurimtų jausmai ir jie galėtų apmąstyti situaciją.
Svarbu, kad konfliktas netaptų galios gabaritų matavimosi vieta. „Tai, kad tėvai vyresni, labiau patyrę ir žinantys, nereiškia, kad jie visada teisūs. Kritikavimas, pravardžiavimas, nuvertinimas, grasinimai, panieka - tai ne tie ginklai, kuriuos derėtų pasitelkti ieškant konstruktyvumo konflikte. Pasak N. Jūrelienės, viena iš didžiausių dovanų, kurią gauna tėvai susilaukę vaikų - tai galimybė susikurti su jais ypatingai praturtinantį tarpusavio ryšį.
Kaip Vaikui Elgtis Konflikto Su Tėvais Metu?
- Savo nuomonę ir argumentus išsakyk pagarbiai. Kilus konfliktui neretai jį lydi ir intensyvios emocijos. Naudinga savo nuomonę stengtis išsakyti ramiai, pagarbiai. Tuomet pašnekovui, šiuo atveju - tėvams, bus paprasčiau tave suprasti.
- Įvardyk savo jausmus. Pasidalijimas jausmais gali padėti tėvams geriau suprasti tave, situaciją, jos svarbumą.
- Padaryk pauzę. Tokiu atveju naudinga iš konflikto šiek tiek atsitraukti ir skirti laiko nusiraminti. Žinoma, labai svarbu informuoti tėvus, kad tau reikalinga trumpa pauzė.
- Skirk laiko ir dėmesio išgirsti tėvų argumentus. Tad visuomet verta dėmesingai išklausyti ir tėvų argumentų, pasistengti suprasti, ką jie bando pasakyti. Galbūt kaip tik tai atves prie situacijos sprendimo.
- Atsiprašyk. Jeigu konflikto metu supratai, kad visgi suklydai, svarbu tą pripažinti ir įvardyti, o jeigu reikia - ir atsiprašyti. Nuoširdus atsiprašymas gali padėti išsaugoti artimą ir pagarbų santykį su tėvais.
- Kreipkis pagalbos. Tokiu atveju svarbu, kad kreiptumeisi pagalbos. Tau padėti gali kiti suaugusieji, kuriais pasitiki, pvz., seneliai, tetos, kaimynai ir pan., specialistai (psichologai, socialiniai darbuotojai ir pan.). Taip pat, pasikalbėti apie kilusį konfliktą su tėvais gali ir paskambinęs ar parašęs Vaikų Linijai.
Kaip Atkurti Ryšį Po Konflikto?
Konfliktai neretai palieka pėdsaką nesutariančių pusių santykyje. Tad svarbu ne tik sklandžiai išspręsti konfliktą, bet ir skirti laiko bei pastangų puoselėti ryšį su tėvais. Tai puiki proga sutvirtinti šeimos santykį. Taip pat esant artimesniam ryšiui yra lengviau ir drąsiau atvirai išsakyti savo mintis, jausmus.
- Skirk laiko nusiraminti. Svarbu paskirti laiko nusiraminti, net ir po konflikto išsprendimo.
- Atleisk / priimk atsiprašymą. Atsiprašymas ir atleidimas yra žingsnis į priekį. Tai tarsi taško padėjimas ir nauja pradžia.
- Kokybiškas laikas drauge. Leidžiant laiką kartu galima labiau pažinti vieni kitus. Na, o geresnis šeimos narių pažinimas padeda ir sudėtingose situacijose empatiškiau reaguoti, geriau suprasti jų išsakomą poziciją.
- Atviras pokalbis. Jeigu jautiesi saugiai, naudinga ir verta su tėvais pasikalbėti ir pasidalyti kokios mintys, jausmai kyla galvojant apie jūsų santykį.
- Apsiginkluok kantrybe. Santykių stiprinimas yra nuolatinis procesas.
Svarbu Atminti
Yra didelis skirtumas tarp konflikto ir agresyvumo bei smurto. Jeigu tėvai ar kas nors kitas tave skriaudžia, tau grasina, reikalauja, kad darytum tai, kas tau nemalonu, tyčiojasi ir pan. - svarbu, kad kreiptumeisi pagalbos į suaugusiuosius, kuriais pasitiki ar specialistus (psichologą, socialinį darbuotoją ir pan.). Taip pat, gali drąsiai susisiekti ir su Vaikų Linija telefonu ar parašant. Bet kokios formos smurtas (emocinis, fizinis, seksualinis) nėra normalu. Jeigu manai, jog prieš tave yra smurtaujama - nedelsiant kreipkis pagalbos į suaugusiuosius, kuriais pasitiki, specialistus ar Vaikų Liniją.
Spręsti konfliktus, valdyti savo jausmus, kurti draugystes ir kitų socialinių emocinių įgūdžių, šiais metais vaikai yra mokomi 23-juose įvairių Lietuvos miestų ir miestelių darželiuose, Paramos vaikams centrui kartu su „Eika“ grupe įgyvendinant projektą „Antro žingsnio darželiams“ .
Psichologė akcentuoja, kad tėvams apsimoka sudalyvauti konfliktuose kuo „efektyviau“, t. y. iš nesutarimo erdvės vaikai turėtų išsinešti žinutę, kad konfliktavimas nėra pasaulio ar santykio su tėvais pabaiga, o tik abiem pusėms priimtino sprendimo ieškojimas. Tėvai yra pagrindiniai modeliai ir mokytojai to, kaip derėtų konfliktuoti - su pagarba kitai pusei, reguliuojant viduje kylančias emocijas, išsakant savo nuomonę, argumentus ir nekaltinant / nekritikuojant kitos pusės.
Pasak N. Jūrelienės, atlikta daugybė tyrimų, bandant atskleisti pasekmes, su kuriomis susiduria konfliktuojančių tėvų vaikai. Tėvai yra pirmieji vaiko mokytojai ir pavyzdžiai to, kaip pora gali tarpusavyje sutarti. „Maža to, matydami tėvų pavyzdį, vaikai mokosi ir konfliktų sprendimo būdų. Destruktyvūs, smurtiniai, nepagarbūs tėvų tarpusavio konfliktų sprendimo būdai tampa pirmuoju automatiniu vaiko pasirinkimu, jam patekus į panašią situaciją“, - teigia N. Jūrelienė.
Psichologė pastebi, kad vis dėlto tyrimų rezultatai rodo, jog tėvų konfliktai nėra absoliutus nuosprendis vaikams. Daugumai vaikų, augančių konfliktiškose šeimose, neišsivysto emocinių ar elgesio problemų. Jūrelienė pabrėžia, kad, prognozuojant galimas pasekmes, svarbu tai, ar tėvų tarpusavio konfliktai yra dažni, intensyvūs, ar jie sprendžiami konstruktyviai, ar jie apskritai išsprendžiami ir ar į juos įtraukiamas pats vaikas.
Panašus:
- Užgavėnės vaikams: tradicijos, papročiai ir smagios idėjos
- Vaikams apie grybus: įdomi ir naudinga informacija jauniesiems grybautojams
- Vaikams apie obuolius: įdomūs faktai, eilėraščiai ir pasakos
- Vaikams apie Vėlines: kaip suprantamai paaiškinti tradicijas?
- Gestacinis diabetas ir metabolinis sindromas nėštumo metu: kaip apsisaugoti ir išvengti komplikacijų?
- Neįtikėtina Dziugo sūrio abėcėlė vaikams – mokykis ir gardžiai ragauk!

