Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Antanas Tyla gimė 1929 m. spalio 28 d. Anykščių valsčiaus Bičionyse, o mirė 2018 m. lapkričio 23 d.

Šeima ir Artimieji

Tėvai: Antanas Tyla (1888-1959) ir Julijona Grybaitė-Tylienė (1890-1982) - žemdirbiai ūkininkai, visuomenininkai, 1951-1956 m. tremtiniai. Augo septynių vaikų šeimoje su seserimi ir penkiais broliais.

  • Sesuo: Julė Tylaitė-Gutauskienė (g. 1925 m.) - visuomenininkė, 1951-1956 m. tremtinė.
  • Broliai:
    • Kazys Tyla (1915-1945) - visuomenininkas, šaulys, valstybės tarnautojas, 1941 m. Kauno sukilimo dalyvis, partizanas, Žaliosios rinktinės vadas.
    • Juozas Tyla (1916-1942) - žemdirbys, visuomenininkas, šaulys, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis.
    • Povilas Tyla (1917-1976) - teisininkas, valstybės tarnautojas.
    • Bronius Tyla (1924-1980) - žemdirbys, partizanas, politinis kalinys Vorkutos lageryje, miręs Vorkutoje.
    • Jonas Tyla (1934-1992) - 1951-1956 m. tremtinys, transporto specialistas.

Žmona - Romualda Tylienė (1933 m. rugpjūčio 9 d. Jonavoje - 2012 m. kovo 22 d.

Vaikai:

  • Audronė Tylaitė (Mockienė, g. 1960 m. kovo 24 d. Vilniuje), istorikė (Vilniaus universitetas, 1986).
  • Gediminas Tyla (g. 1972 m. vasario 26 d. Vilniuje).

Mokslas ir Darbas

1939-1943 m. mokėsi Anykščių raj. Burbiškio pradžios mokykloje, kur jo mokytojai buvo Teklė Grigienė ir Antanas Grigas. 1943-1951 m. lankė Anykščių vidurinę mokyklą, kur auklėtoju 1943-1944 m. buvo Juozas Karosas. Mokykliniais metais vadovavo moksleivių literatų būreliui, kurį globojo rašytojas Antanas Žukauskas-Vienuolis.

1951-1956 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo istoriko išsilavinimą. 1956-1958 m. A. Tyla dirbo Veiviržėnų (Klaipėdos raj.) vidurinės mokyklos mokytoju. Nuo 1958 m. jis dirba Lietuvos istorijos institute.

1964 m. Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos institute A. Tyla apsigynė istorijos mokslų kandidato disertaciją tema "1905 metų revoliucija Lietuvos kaime". 1988 m. Vilniaus universitete jis apsigynė istorijos mokslų daktaro disertaciją tema "Lietuvos ir Švedijos feodalų kova dėl Livonijos XVI a. pabaigoje - XVII a. pradžioje. Politinės ir ekonominės pasekmės Lietuvai", 1993 m. nostrifikuotas mokslinis laipsnis - habilituotas humanitarinių mokslų, istorijos daktaras.

1989-1992 m. A. Tyla dirbo Archeografijos skyriaus vedėju. 1992-1999 m. jis buvo Lietuvos istorijos instituto direktorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas. 1991-2000 m. 1991-1997 m. jis taip pat buvo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėjas. Nuo 1997 m. A. Tyla buvo šios katedros dėstytojas, profesorius.

Jis taip pat buvo šio universiteto Senato narys, Jungtinės Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto istorijos doktorantūros komisijos pirmininkas, Lietuvos istorijos instituto habilitacijos komisijos pirmininkas. A. Tyla rengė istorijos doktorantus, dalyvavo habilitacijos daktarų gynimo komitetuose.

Visuomeninė Veikla

Į visuomeninę veiklą Antanas Tyla aktyviai įsitraukė Atgimimo laikotarpiu. Jis 1989 m. tapo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Atkuriamojo Senato nariu. Nuo 1991 m.

1991-2011 m. A. Tyla keturias kadencijas buvo Lietuvos Mokslų akademijos narys ekspertas, nuo 2011 m. iki gyvenimo pabaigos buvo Mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus narys emeritas. Nuo 1991 m. A. Tyla buvo Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas ir Centro valdybos narys, Lietuvos Mokslų akademijos leidinio "Lituanistica" redakcinės komisijos pirmininkas.

1992 m. Pasaulio anykštėnų bendrijos steigiamajame suvažiavime Antanas Tyla buvo išrinktas šios bendrijos prezidentu. Šias pareigas (nuo 1996 m. - pirmininko ir valdybos nario) jis ėjo be pertraukos 1992-2016 m. septynias kadencijas, buvo Bendrijos Garbės narys (nuo 2010 m.).

Moksliniai Interesai ir Darbai

Pagrindinės A. Tylos mokslinių interesų kryptys: Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės politinės kultūros, iždo ir valstybės apsaugos XVI a. pabaigoje - XVII a. viduryje problemos, lietuvių tautos kultūrinio ir politinio išsivadavimo XIX a. - XX a.

Svarbiausi A. Tylos darbai:

  • 1963 m. - "Revoliucinės valdžios kūrimasis Lietuvos valsčiuose 1905-1907 m."
  • 1964 m. - "Lietuvos valstiečių kova dėl ginčytinų žemių ir miško 1905-1907 m." (istorijos studija), "1905 m.
  • 1968 m. - "1905 metų revoliucija Lietuvos kaime" (monografija), "Pastabos dėl lietuviškos knygos istorijos", "Metodiniai nurodymai įmonių istorijų rašymo klausimu" (su V.
  • 1980 m. - "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinės kariuomenės organizavimas XVI a.
  • 1986 m. - "Lietuva ir Livonija XVI a. pabaigoje - XVII a."

Kartu su kitais mokslininkais jis sudarė ir redagavo monografijas: "Ignalinos kraštas" (1966 m.), "Rimšės ir Gaidės apylinkės" (1969 m.), "Dieveniškės" (1968, 1995 m.), "Merkinė" (1970 m.), "Dubingiai" (1971 m.), "Kernavė" (1972 m.), "Dubičiai" (1989 m.), "Kražiai" (1993 m.).

Jis taip pat sudarė, parengė ir išleido istorijos šaltinių leidinius: "Lietuvos TSR istorijos šaltinių" antrasis tomas (su kitais, 1965 m.), "Lietuvių spaudos draudimo panaikinimo byla" (1972 m., antrasis išplėstas ir pataisytas leidimas - 2004 m.), "1905-1907 metų revoliucija Pabaltijyje" (rusų kalba, su kitais, 1981 m.), "Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai" pirmasis tomas - Joniškis ir Jurbarkas (1991 m.), antrasis tomas - Kretinga, Skuodas, Šiauliai, Šventoji, Varniai, Veliuona, Viekšniai, Virbalis, Vladislovovas (su kitais, 1997 m.), trečiasis tomas - Kėdainiai (2002 m.), ketvirtasis tomas - Alytus (2006 m.).

A. R. Strazdūnaitė sudarė 1955-1989 m. A. Tylos publikacijų bibliografinę rodyklę. Lietuvos istorijos institutas išleido bibliografinį leidinį "Antanas Tyla. Bibliografinė rodyklė.

Apdovanojimai ir Įvertinimai

A. Tyla buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1999 m.) ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2009 m.). Jis buvo valstybinės Jono Basanavičiaus premijos už etninių kultūrinių tradicijų plėtotę laureatas (1994 m.).

Už knygą "Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. Kėdainiai" A. Tyla gavo Lietuvos Mokslų akademijos Simono Daukanto premiją (2004 m.), už monografiją "Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per dvidešimtmetį karą (1648-1667)" - Lietuvos Mokslų akademijos ir Lietuvos banko Vlado Jurgučio premiją (2010 m.).

Jis buvo apdovanotas Teresės Mikeliūnaitės Anykščių kultūros premija (2005 m.), buvo pirmais Anykščių rajono Garbės pilietis (nuo 2009 m.). Minint Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metus, jam buvo suteiktas "Lietuvos šviesuolio" titulas (2012 m.).

Pašto vokų serijoje "Jie kūrė antrąją nepriklausomą Lietuvos Respubliką" išleistas A. Tylai skirtas vardinis suvenyrinis vokas (autorius - Antanas Rimantas Šakalys, 2006 m.). Pašto vokų serijoje "Lietuvos valstybės tūkstantmečio 100 iškiliausių asmenybių" išleistas kitas jam skirtas vardinis suvenyrinis vokas (autorius - A.

Mirė 2018 m. lapkričio 23 d. Vilniuje. Palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse šeimos kape.

žymės: #Vaikai #Vaika

Panašus: