Vaikystė yra gražiausias ir dažnai geriausias žmogaus gyvenimo laikotarpis. Tai labiausiai vertinamas ir didžiausią įtaką žmogaus asmenybės formavimuisi turintis gyvenimo tarpsnis. Šiuo etapu turime užtikrinti ir garantuoti vaikui galimai geriausią gyvenimo pradžią, efektyvią apsaugą, globą, palaikymą ir supratimą.
Vaiko teisės ir teisėti interesai yra visuotinė būtinybė, be kurios neįmanomas vaiko išlikimas ir raida. Vaiko amžiaus tarpsnio ypatumai, negebėjimas savęs apginti, specifinė vaiko padėtis šeimoje ir visuomenėje, įvairūs šalies socialiniai, ekonominiai, teisiniai faktoriai nulemia tai, kad rūpinantis bendra žmogaus teisių ir laisvių apsauga, vaikui, kaip vienai iš labiausiai pažeidžiamų socialinių grupių, teisių apsaugai privalome skirti ypatingą dėmesį.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, vaiko teisės ir jo teisėti interesai, jų prioritetų užtikrinimo mechanizmas yra įtvirtintas ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu. Platus ratas visuomenės teisinių santykių, nuo viešo administravimo iki santykių šeimoje, reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais, taip pat Europos Sąjungos teisės aktais, tarptautinėmis sutartimis bei susitarimais.
Vaiko Teisių Apsaugos Kontrolieriaus Veikla
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus (ombudsmeno) veiklos tikslas yra užtikrinti vaiko galimybę naudotis visomis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje, kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytomis teisėmis. Antai Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas, pagal Vaiko teisių konvenciją, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui įvardija pagrindinius uždavinius:
- Kelti viešumon bet kokius vaikų diskriminacijos atvejus ir siūlyti, kaip juos pašalinti, nes visi vaikai turi vienodas teises, neatsižvelgiant į jų rasę, odos spalvą, lytį, kalbą, religiją, nuomonę, etinę ir socialinę kilmę, negalumą, turtinę padėtį ir pan.
- Užtikrinti, kad valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys tinkamai atsižvelgtų į vaiko interesų pirmenybės principą, nes visi sprendimai, susiję su vaikais, turi būti orientuoti į tai, kas geriausia vaikui.
- Siekti, kad valstybė galėtų geriausiai užtikrinti tiek atskiro vaiko, tiek bendrai visų vaikų teisę gyventi ir vystytis sveikai, tinkamai integruotis į socialinę aplinką, nes kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę į gyvenimą, išgyvenimą ir galimybę vystytis kaip galima geriau.
Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai konkretizuoja vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos sritis:
- Tirti asmenų skundus bei atlikti tyrimus savo iniciatyva dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.
- Vykdyti vaiko teisių apsaugos srities nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų įgyvendinimo kontrolę.
- Vykdyti institucijų, susijusių su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga, veiklos, dėl kurios pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, priežiūrą ir kontrolę.
- Siūlyti Seimui ir Vyriausybei priemones, kaip pagerinti įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą Lietuvoje.
- Teikti informaciją visuomenei apie vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą Lietuvoje.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius savo veikloje gali vadovautis ne tik teisės normomis bei teisės principais, bet ir visuomenės moralės principais, tradicijomis suformuotomis šeiminėmis vertybėmis ir panašiai. Tai ypač svarbu individualaus skundo nagrinėjimo atveju vertinantis ir konkretaus vaiko (šeimos) situaciją.
Nuotolinis Bendravimas su Antstoliais
Gyvename COVID-19 viruso nulemtos ekstremalios situacijos sąlygomis, o antstoliams ir kontorų darbuotojams rūpi ne tik jų pačių sveikata, bet ir visų skolų išieškojimo proceso dalyvių sveikata. Šiuo laikotarpiu didžiuma antstolių kontorų teikia prioritetą nuotoliniam bendravimui. Interesantai gyvai priimami tik tais atvejais, kai tai objektyviai būtina, dalis antstolių kontorų vykdo išankstinę lankytojų registraciją.
Bendraujant per Antstolių informacinę sistemą, telefonu, elektroniniu paštu ar susirašinėjant paprastu paštu, bene visi su antstolių veikla susiję klausimai nesunkiai išsprendžiami be tiesioginio kontakto.Tam, kad antstolis galėtų nustatyti laisvai disponuojamą sumą pašalpos gavėjo sąskaitoje ir kad paramos lėšos nebūtų naudojamos dengti skoloms, pakanka antstoliui elektroniniu paštu ar paštu atsiųsti pašalpą skiriančios institucijos pažymą ir savo banko sąskaitos išrašą.
Nuo liepos 1 d. skolų išieškojimo proceso dalyviai gali rinktis pigesnį komunikavimo su antstoliais būdą.Vykdant skolų iki 1000 eurų išieškojimą, antstolis registruotąja pašto siunta siunčia tik pirminį procesinį dokumentą. Jame skolininkui išaiškinama, kad pradedamas skolos ir vykdymo išlaidų priverstinis išieškojimas, taip pat informuojama apie vėlesnių procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis - per Antstolių informacinę sistemą. Kitų skolų išieškojimo atvejais procesiniai dokumentai siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis po to, kai įteikiamas bent vienas registruotąja pašto siunta siųstas dokumentas arba kai proceso dalyvis raštu paprašo siųsti jam procesinius dokumentus elektroniniu būdu. Dokumentų gavimas elektroninėje erdvėje kiekvienos skolos išieškojimą asmeniui vidutiniškai atpigina 20-čia eurų.
Specialistų Vaidmuo Ginčuose Dėl Vaikų
Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė lapkričio 27 d. vykusioje „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ akcentavo būtinybę detaliau reglamentuoti procesų dėl bendravimo su vaikais vykdymą ir greičiau priimti Psichologų praktinės veiklos įstatymą. Kol jo nėra ir nėra oficialaus licencijuotų psichologų sąrašo, antstoliams sudėtinga pasitelkti reikiamos kvalifikacijos psichologą net kritinėse situacijose.
Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo Gedimino Sagačio, antstolių vykdomi sprendimai - dalis iš maždaug 8 tūkst. teismuose kasmet išnagrinėjamų tėvų ginčų dėl vaiko. Jeigu tėvų konfliktas nesibaigia su teismo sprendimu, būna iš anksto aišku, kad tokį spendimą vykdant kils problemų. Teisėjo žodžiais, sprendimų dėl bendravimo su vaikais vilkinimą teismai siekia mažinti priskirdami pareigą atvežti vaiką į susitikimą tam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena.
Klinikinė psichologė, prof. dr. Aistė Diržytė, pripažino, kad su vaikų interesais susijusių teisinių procesų reglamentavimas nepakankamas, nors Lietuva yra prisijungusi prie labai pažangių tarptautinių teisės aktų bei direktyvų dėl pažeidžiamų asmenų apsaugos. Kai nėra aiškaus reglamentavimo, o tėvams trūksta žinių kaip tenkinti vaiko psichologinius poreikius, jie net nesuprasdami imasi veiksmų, kuriais gali sužeisti savo vaiką.
Specialistai pripažįsta, kad šeimos procesuose psichologinė pagalba būtina ne tik vaikui, bet ir jo tėvams ar globėjams.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Efektyvios Darželio Direktoriaus Pavaduotojo Ugdymui Metinės Užduotys: Geriausi Pavyzdžiai ir Patarimai
- Efektyvios Langų Apsaugos Vaikams: Išskirtiniai Tipai Jūsų Namų Saugumui