Gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius auga kasmet: 2020 m. buvo gauta apie 39,5 tūkst. pranešimų, 2021 m. - apie 40,5 tūkst., 2022 m. - apie 45,5 tūkst. Daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus sulaukiama iš policijos. Nors didžioji dalis jų yra apie nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus, kartu daugėja ir pranešimų dėl galimo smurto prieš vaikus atvejų: 2020 m. nuo smurto nukentėjo 2486 vaikai, 2021 m. 8 800.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Vaiko teisių apsaugos tarnyba gavo 12 305 pranešimus apie vaiko teisių pažeidimus. Iš jų 2414 atvejų, t. y. kas penktas (19,6 proc.) pranešimas nepasitvirtino. Tai reiškia, kad pareigūnai eikvojo savo laiką ir valstybės lėšas nagrinėdami pranešimus, kurie buvo nepagrįsti, klaidingi ar net akivaizdžiai melagingi. Iš kitos pusės, tai taip pat reiškia, kad maždaug du tūkstančiai šeimų ir jų vaikų be reikalo patyrė nerimą, o gali net ir išgąstį sulaukę nekviestų svečių.
Šeimai košmaras prasidėjo nuo anoniminio skundo, kurį gavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai. Rašte buvo kalbama, kad jų mažametė dukra galimai kenčia fizinį ir psichologinį smurtą. „Greičiausiai dabar turėsime eiti kryžiaus kelius stengdamiesi įrodyti savo nekaltumą, kad nesmurtavome prieš vaikus“, - pasakojo vilniečių šeima.
Priežastys
Kas lėmė šį pranešimų bumą? Baimė dėl skriaudžiamų vaikų? Kas sąlygojo piktnaudžiavimo šia teise kultūrą? Sovietmečiu suformuotas įprotis skųsti? Lietuviškam charakteriui būdingas kerštingumas? Yra ir teisėkūrinė priežastis, kurio šaknys, dabartiniame Vaiko teisių apsaugos įstatyme numatyta visuotinė pareiga pranešti apie visus vaiko teisių pažeidimus.
Naujai priimto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija nustatė visuotinę pareigą pranešti policijai arba Tarnybai apie kiekvieną vaiko teisių pažeidimą (35 straipsnis). Įstatymas išvardino platų, bet ne baigtinį, vaiko teisių katalogą. Tačiau jis nepateikė sąvokos „vaiko teisių pažeidimas“ apibrėžimo ir neišaiškino jos turinio. Todėl vaiko teisių pažeidimu, apie kurį įstatymas imperatyviai įpareigoja informuoti institucijas, potencialiai galėjo būti laikoma bet kas, kas subjektyvia vertintojo nuomone neatitinka jo asmeninio įsivaizdavimo apie tai, kaip dera auklėti vaikus.
Tai, kad vaiko teisų pažeidimu yra laikomas labai platus ir neapibrėžtas spektras įvairiausių atvejų, patvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų apie galimus nesmurtinius vaiko teisių pažeidimus statistinis klasifikatorius, kuris vaiko teisių pažeidimus rūšiuoja į įvairias kategorijas. Ministerijos duomenimis, nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. nesmurtiniu būdu galimai buvo pažeistos 8636 vaikų teisės. Įdomu tai, kad daugiausia (51 proc. atvejų) buvo pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas (4400 vaikams iš 8636).
Tinkamų gyvenimo sąlygų nesudarymas gali reikšti tas situacijas, kai tėvai nesirūpina vaikais, bet gali reikšti ir vaiko teisų neužtikrinimą ar nepakankamą užtikrinimą dėl objektyvių priežasčių (pvz. dėl per mažo šeimos gyvenamo ploto nulemto ekonominių tėvų galimybių). Klausimas, ar tokiu atveju dera sarmatinti tėvus?
Anoniminių skundų problema
Jei panagrinėsime statistiką apie informacijos apie galimus vaiko teisių pažeidimus gavimo šaltinius, pamatysime, kad nepasitvirtinusių pranešimų apie vaiko teisių pažeidimus daugiausiai yra tais atvejais, kai yra anoniminis skundas (iš 531 skundo nepasitvirtino 223 arba 42 proc. atvejų) arba kai apie galimą vaiko teisių pažeidimą praneša kaimynai (iš 230 arba 113 arba 49 proc.). Palyginimui, kai apie vaiko teisių pažeidimą praneša krizių centras nepasitvirtinusių pranešimų apie vaiko teisių pažeidimą yra 2,7 proc. atvejų (1 iš 36), kai atvejo vadybininkas, 4,3 proc. atvejų (10 iš 233), kai socialinių paslaugų centras 9,9 (56 iš 565), kai globos centras 10,8 (8 iš 74), kai ugdymo įstaiga 20,4 (80 iš 392), kai sveikatos priežiūros įstaiga - 31 proc.
Kitaip tariant, kalbant apie nepasitvirtinusius pranešimus apie vaiko teisių pranešimus yra akivaizdus skirtumas tarp privačių asmenų padarytų pranešimų ir institucijų padarytų pranešimų.
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad žmonės ne tik informuoja apie kaimynystėje gyvenančių ar artimai pažįstamų šeimų patiriamus sunkumus, bet pastaruoju metu aktyviau išreiškia susirūpinimą dėl vaikų gerovės šeimose, besidalinančiose savo gyvenimo akimirkomis socialiniuose tinkluose. Apie 3-4 proc. pranešimų per metus, pasiekiančių vaiko teisių gynėjus, yra anonimiški.
„Kiekvienas gautas pranešimas, nesvarbu, kas jį pateiktų - prisistatęs pranešėjas ar pageidavęs likti nežinomas, - mums reiškia būtinybę reaguoti ir vertinti situaciją. Nors visuomenėje tenka išgirsti nuomones, jog užuot vykę į „normalias“ šeimas, verčiau atkreiptume dėmesį į tas, kurios išties patiria sunkumus, tačiau vaiko teisių gynėjai neskirsto šeimų į geresnes ar blogesnes, į daugiau ar mažiau žinomas. Mūsų tikslas vienas - apsaugoti vaiką ir padėti šeimai, tad sureagavę į kiekvieną pranešimą, net ir nepasitvirtinusį, bent jau turime galimybę įsitikinti, jog vaikui šeimoje saugu“, - sakė I. Anot Tarnybos vadovės, stebima tendencija, jog apie pusė iš visų gaunamų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus nepasitvirtina.
„Nuvykę į šeimą vaiko teisių gynėjai bendrauja su kiekvienu jos nariu atskirai, išklauso nuomonę, įvertina situaciją ir jeigu pastebi, jog šeimai yra reikalinga pagalba, - ją inicijuoja. Svarbu žinoti, jog vaiko teisių gynėjai apsilanko šeimoje tik reaguodami į gautą pranešimą, jog vaikui galimai nesaugu, galbūt jis patiria smurtą arba jo poreikiai nėra atliepiami. Tačiau tais atvejais, kai paaiškėja, jog pavojaus signalai dėl vaiko nepasitvirtina ir jokių pažeidimų nenustatoma - su šeima atsisveikiname“, - paaiškino I.
Teisiniai aspektai ir atsakomybė
Kita vertus, yra normalu, kad piliečiai turi pranešti apie ketinamą daryti, daromą ar jau padarytą nusikaltimą. Ne tik vaikų, bet ir kiekvieno piliečio atžvilgiu. Tačiau ne kiekvienas vaiko teisių pažeidimas yra nusikaltimas.
Baudžiamojo kodekso 236 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą. Analogiškos normos, numatančios administracines atsakomybes už melagingą pranešimą apie vaiko teisių pažeidimą nėra. Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 489 straipsnis numato, jog asmenims yra taikoma administracinė atsakomybė už melagingą pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavimas smurtą patyrusio asmens teisėmis.
Teigiama, kad atsakomybės už melagingus pranešimus nustatymas atbaidys ir pagrįstus pranešimus, ir dėl to kai kurie vaikai nebus apsaugoti nuo smurto ir kitų pavojų. Bet ir dabar yra numatyta atsakomybė už melagingą policijos ar priešgaisrinės apsaugos tarnybos iškvietimą, tačiau tai nekliudo žmonėms, esant pagrindui, jas iškviesti. Ir kol kas neteko girdėti apie asmenis, kurie būtų nubausti dėl to, kad sąžiningai suklydo.
Aišku, geriausia būtų, jei išgirdę už sienos rėkiant vaiką, neskubėtumėte kelti ragelio, bet nueitumėte iki kaimyno ir įsitikintumėte, ar viskas gerai. Gal net pasiūlytumėte savo pagalbą ar patarimą.
Kreipimasis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių
Asmuo, manantis, kad yra pažeidžiamos vaiko teisės ir teisėti interesai ar nesilaikoma nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų, gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir žodžiu. Pateikusiam elektroninį skundą (prašymą) per 5 darbo dienas bus pranešta, ar jis nagrinėtinas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje, o jeigu reikės papildyti jo turinį suteiksime informaciją (konsultaciją). Tačiau visais atvejais skundas (prašymas) bus pradėtas nagrinėti tik gavus jo originalą.
Kontrolieriaus įstaigos interneto svetainėje pateikiama pavyzdinė skundo forma (šablonas), kuri padės jums geriau struktūriškai parengti savo skundą. Skundą gali pateikti asmuo, manantis, kad buvo pažeistos vaiko teisės, arba pats vaikas. Kontrolieriaus darbinė kalba yra lietuvių kalba, vadinasi, jūsų skundas turi būti surašytas lietuvių kalba. Jūsų skundas neturi būti surašytas nepriekaištinga teisine kalba, jame nereikia išdėstyti konkrečių teisės normų - skundas turi būti aiškus ir suprantamas. Pabandykite išdėstyti tik faktus ir klausimus, kurie yra susiję su pažeidimu, dėl kurio skundžiatės. Skundą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui galima paduoti per vienerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos.
Lietuvoje, kreipdamiesi į Vaiko teisių apsaugos kontrolierių, jūs neturite teisės į nemokamą teisinę pagalbą. Jeigu jums reikalinga teisinė pagalba skundui parengti, turėsite pats samdytis teisininką. Kreipiantis į kontrolierių neprivaloma turėti advokato.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Anoniminis Pranešimas apie Vaiko Teises Lietuvoje – Kaip Saugiai Pranešti ir Apsaugoti Vaiką?
- Sužinokite Viskas Apie Laikinosios Globos Panaikinimo Pagrindus – Greitai ir Aiškiai!
- Kaip Pateikti Apeliacinį Skundą Dėl Išlaikymo Neįgaliam Pilnamečiui Vaikui – Svarbiausi Patarimai
- Atraskite Tobulą Paspirtuką Vaikams Nuo 3 Metų – Ekspertų Patarimai ir Geriausi Modeliai!
- Vaikų registracija į darželius Klaipėdos rajone – svarbiausia tvarka ir patarimai tėvams!