Sukurti šeimą ir susilaukti vaikelio siekia daugelis porų, tačiau šis kelias ne visada būna toks lengvas ir paprastas, kaip gali atrodyti. Kai kurioms moterims pastoti pavyksta greitai, o kitoms gali prireikti daugiau laiko, pastangų, gyvenimo būdo pokyčių ar net pagalbinių priemonių. Tad svarbu suprasti, kaip veikia moters ir vyro kūnas, kokie veiksniai turi įtakos galimybei pastoti ir ką galite padaryti, kad padidintumėte šansus.
Kas yra Ovuliacija?
Ovuliacija - tai centrinis moters ciklo įvykis, kai kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsiskiria kiaušinėlis, kuris yra pasiruošęs apvaisinimui. Tai - vienintelis metas cikle, kai moteris gali pastoti. Jei mėnesinių ciklas trunka 28 dienas - ovuliacija dažniausiai įvyksta apie 14 ciklo dieną (skaičiuojant nuo pirmos mėnesinių dienos). Tačiau ne visų moterų ciklai tokie reguliarūs. Net reguliarus ciklas gali turėti 1-2 dienų svyravimus kas mėnesį.
Kaip vyksta ovuliacija?
- Kiaušidėse pradeda bręsti keletas folikulų, tačiau vienas iš jų tampa dominuojančiu.
- Kai estrogeno lygis pasiekia aukščiausią tašką - smegenys išskiria staigų LH kiekį (vadinamą LH šuoliu). LH šuolis įvyksta 12-36 val.
- Likus folikulas virsta geltonkūniu, kuris pradeda gaminti progesteroną - hormoną, paruošiantį gimdos gleivinę galimam embriono įsitvirtinimui.
Ovuliacijos požymiai:
- Gleivės pasikeitimas. Šios gleivės padeda spermatozoidams keliauti gimdos link.
- Padidėjęs lytinis potraukis.
- Pakilusi kūno bazinė temperatūra.
Ankstyva Ovuliacija: Priežastys ir Sutrikimai
Dažniausia priežastis, kodėl nevyksta ovuliacija, yra anovuliacija. Tai yra ovuliacijos sutrikimas, pasireiškiantis tuo, kad moters organizme ciklo metu nevyksta ovuliacija, t.y. subrendęs kiaušinėlis nepalieka kiaušidės. Kitas ovuliacijos sutrikimas - oligoovuliacija. Tai nereguliari ovuliacija, t.y. ovuliacija vyksta ne kiekvieno ciklo metu. Anovuliacija ir oligoovuliacija yra vienos dažniausių moters nevaisingumo priežasčių. Šiuos sutrikimus turi maždaug 40 proc. Paprastai moterys, kenčiančios nuo anovuliacijos, turi nereguliarius periodus. Blogiausiais atvejais, ciklas gali apskritai nevykti.
Jei moters ciklas trumpesnis nei 21 diena arba ilgesnis nei 36 dienos, tokiu atveju yra ovuliacijos sutrikimo rizika. Nepavyksta pastoti? Jeigu ciklo trukmė yra artima vidutinei (tarp 21 ir 36 dienų), tačiau kiekvieno ciklo trukmė labai skirtinga (tarkime, vienas ciklas trunka 22 dienas, sekantis - jau 35), tai taip pat gali būti ženklas, kad ovuliacija Jūsų organizme sutrikusi. Taip pat įmanoma, jog net ir turint reguliarios trukmės ciklą, gali būti ovuliacijos sutrikimas. Kiekviena pora, kurios abu nariai vaisingi, kiekvieną mėnesį turi maždaug 25 proc. tikimybę pastoti. Tuo tarpu jei moteris kenčia nuo anovuliacijos, ji apskritai negali pastoti. Priežastis paprasta - nėra kiaušinėlio, kuris galėtų būti apvaisintas.
Jeigu moteriai oligoovuliacija, ji turi šansų pastoti, tačiau jie gerokai menkesni nei sveikos moters, nes ovuliacija dėl oligoovuliacijos vyksta tik kai kurių ciklų metu. Svarbu atminti, kad oligoovuliacijos sutikrimas (kaip ir anovuliacija) reiškia, kad moters organizme hormonų pusiausvyra yra sutrikusi. Taigi, kodėl nevyksta ovuliacija? Anovuliaciją ir oligoovuliaciją gali sukelti eilė faktorių.
Dažniausios priežastys, kodėl nepavyksta pastoti
Nepavykti pastoti gali dėl daugybės veiksnių, kurie gali būti susiję tiek su moters, tiek su vyro sveikata ar gyvenimo būdu. Viena pagrindinių priežasčių - hormoniniai sutrikimai, tokie kaip policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris turi įtakos moters kiaušidžių veiklai. Be to, endometriozė - liga, kai gimdos gleivinė auga už gimdos ribų - gali sukelti sutrikdyti kiaušintakių pratekamumą arba apsunkinti kiaušialąstės įsitvirtinimą gimdoje. Kitas svarbus veiksnys - amžius: moterų vaisingumas pradeda mažėti po 30 metų, o po 35 metų kiaušialąsčių kokybė ir kiekis smarkiai prastėja. Žinoma, problemų gali sukelti ir kitos lytinės sveikatos problemos, pavyzdžiui, makšties sausumas, infekcijos ir kt., kurioms spręsti gali prireikti specialių priežiūros priemonių.
Taip pat reikšmingos yra vyrų vaisingumo problemos, tokios kaip mažas spermatozoidų kiekis, jų prastas judrumas ar nenormali forma, kurios gali kilti dėl hormonų disbalanso, infekcijų ar netinkamo gyvenimo būdo.
Gyvenimo būdas ir tam tikri įpročiai taip pat gali stipriai apsunkinti pastojimo procesą. Lėtinis stresas, prastas miegas, netinkama mityba ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, rūkymas ar per didelis alkoholio vartojimas, gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą ir sumažinti organizmo gebėjimą palaikyti reprodukcines funkcijas. Kofeino perteklius ar netgi antsvoris ir nepakankamas svoris taip pat gali neigiamai paveikti vaisingumą. Be to, įvairios lėtinės ligos, kaip skydliaukės veiklos sutrikimai ar diabetas, gali turėti įtakos tiek ovuliacijai, tiek bendrai organizmo sveikatai. Kita dažna problema - poros netiksliai nustato ovuliacijos laiką arba per retai mylisi vaisingumo lango metu. Galiausiai, vaisingumo problemas gali lemti ir išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, vaistai, turintys įtakos hormonų veiklai.
Viena priežasčių, skatinančių moterų nevaisingumą, pasak gydytojos akušerės-ginekologės Gražinos Bogdanskienės, yra ankstyvas lytinis gyvenimas ir dažnai keičiami lytiniai partneriai: „Dažnai keičiant partnerius moterims padidėja rizika užsikrėsti ŽPV ir lytinėmis infekcijomis, kurios gali sukelti uždegimus, padidinti kiaušintakių nepratekamumo riziką“, - sako gydytoja. Kita priežastis, kodėl moterys susiduria su sunkumais pastoti, yra hormonų apykaitos sutrikimai, kurie gali būti įgimti ar įgyti. Pasak gydytojos, dažniausias moterų hormonų sukeltas sutrikimas - lėtinės anovuliacijos sindromas arba įgimtas policistinių kiaušidžių sindromas. Dėl šios priežasties moterys, pastebėjusios menstruacijų ciklo sutrikimus, staiga padidėjusį plaukuotumą, taip pat tos, kurias vargina nutukimas, turėtų susirūpinti ir apsilankyti pas gydytoją ginekologą.
Kada verta sunerimti?
Pora laikoma nevaisinga, jeigu moteris, nenaudodama kontraceptinių priemonių, esant reguliariems (2-3 k. per savaitę) lytiniams santykiams nepastoja per vienerius metus. „Jeigu partneriai yra vyresni arba patiria antrinį nevaisingumą (t.y. jau turi vaikų, bet nepavyksta susilaukti dar vieno), į gydytojus gali kreiptis ir anksčiau“, - sako G.Bogdanskienė. Pasak gydytojos, reikėtų atsižvelgti ir į abiejų partnerių amžių, nes lytinės ląstelės taip pat sensta. „Dažnai girdime kalbant apie moterų biologinį laikrodį, bet spermos kokybė bėgant metams irgi blogėja“, - aiškina gydytoja. Pasak jos, dažnai poros klysta manydamos, kad norint greičiau pastoti, reikia dažniau turėti lytinių santykių, priešingai - labai dažnai mylintis sperma nespėja subręsti.
Net ir pasyvus rūkymas kenkia norint pastoti
Jokia naujiena, kad neigiamą įtaką moters reprodukcinei funkcijai turi rūkymas. Tiesa, šis žalingas įprotis, dažnai laikomas „nekaltu“, atsiliepia abiejų lyčių vaisingumui. Pasak gydytojos, rūkant ne vienerius metus arba kasdien surūkant daug cigarečių, nevaisingumo rizika gerokai padidėja: „Cigaretės dūmuose yra daugiau kaip 4 000 cheminių medžiagų, iš jų 40 yra žinomi karcinogenai. Nikotino ir tabakui specifiškų kancerogenų randama gimdos kaklelio gleivėse, todėl rūkymas gali sumažinti imuninį atsaką gimdos kaklelyje“, - aiškina akušerė-ginekologė. Pasak jos, remiantis klinikiniais duomenimis, net taikant dirbtinį in vitro apvaisinimą, rūkančios moterys pastoja sunkiau, o tikimybė, kad gimęs vaikelis turės sveikatos problemų, yra kur kas didesnė.
Vaisingumo ekspertai teigia, kad pasyvaus rūkymo poveikis vaisingumui beveik toks pat, lyg moteris rūkytų pati. Net kelios dienos, kurias moteris praleidžia prirūkytoje patalpoje, gali turėti poveikį sveikatai ir vaisingumui, tad planuojantys susilaukti vaikų turėtų apsvarstyti galimybę mesti rūkyti kuo anksčiau arba rinktis mažesnės rizikos produktus, kuriuose nėra dūmų, taip pat ir dervų - elektronines cigaretes, kaitinamo tabako gaminius.
Gydytoja abejojančius ragina nelaukti: „Jei nepavyksta pastoti, kankina nerimas, patikėkite tai gydytojui ginekologui. Tikslūs tyrimai, padedantys nustatyti priežastį, ir paskirtas individualus gydymas padės išsklaidyti nežinią ir sulaukti taip trokštamo stebuklo - naujos gyvybės“, - sako G.Bogdanskienė.
Diagnostika
Jei vizito pas gydytoją metu paaiškės, kad Jūsų ciklas nereguliarus ar apskritai nevyksta, Jums iškart bus įtariamas ovuliacijos sutrikimas (būtent, anovuliacija arba oligoovuliacija). Jūsų gydytojas gali paprašyti Jūsų kelis mėnesius reguliariai stebėti savo kūno temperatūrą. Jums taip pat turėtų būti atlikti kraujo tyrimai, kad būtų nustatyta hormonų koncentracija. Jums taip pat gali būti atliktas ultragarso tyrimas.
Siekdami išsiaiškinti priežastis, svarbu, kiek laiko moteris nepastoja nesisaugodama, ar menstruacijų ciklas reguliarus, ar pora sirgo lytiniu būdu plintančiomis infekcijomis, ar buvo diagnozuotas gimdos, jos priedų, gimdos kaklelio uždegimas, ar vyras sirgo prostatitu, inkstų uždegimu. Moterims svarbūs hormoniniai tyrimai, kurie atliekami siekiant išsiaiškinti, ar vyksta ovuliacija, ar ji kokybiška. Taip pat skiriamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatoma gimdos, kiaušidžių būklė.
Dėl lytiniu ir nelytiniu būdu plintančių infekcijų ginekologas atlieka gimdos kaklelio ir makšties tyrimą. Kiaušintakių nepraeinamumas yra viena moterų nevaisingumo priežasčių. Tokiu atveju spermatozoidai negali apvaisinti kiaušinėlio moters kūne. Ginekologas skiria kiaušintakių pratekamumo tyrimą. Jis gali būti atliekamas kaip rentgeno tyrimas suleidus kontrasto į gimdos ertmę ir kiaušintakius, kontroliuojant rentgenu.
Taip pat šis tyrimas atliekamas echoskopu, kai į gimdą leidžiama tirpalo, kuris teka per kiaušintakius. Žiūrint per echoskopą matyti, ar kiaušintakiai pratekami, ar ne. Naujausias tyrimo metodas - kai į gimdą leidžiamos putos teka per kiaušintakius, o žiūrint per echoskopą, vertinamas kiaušintakių pratekamumas. Esant rimtesnėms indikacijoms, gali būti skiriama laparoskopija arba histeroskopija. Atliekant laparoskopiją, žemiau bambos padaroma nedidelė skylutė, per ją įkišamas tam tikras optinis prietaisas ir apžiūrimi moters organai (gimda, kiaušidės, kiaušintakiai). Histeroskopija atliekama gimdai įvertinti iš vidaus.
Vyrų pagrindinis nevaisingumo nustatymo tyrimas - spermos tyrimas.
Gydymas
Anovuliacijos gydymas priklausys nuo ją sukėlusių faktorių. Kai kuriais atvejais, anovuliacija gali būti gydoma tiesiog pakeičiant mitybą ar kitus gyvenimo būdo ypatumus. Tas pats pasakytina ir apie antsvorį. Jeigu Jūs turite viršsvorio, 10 proc. Tačiau dažniausiai anovuliacija gydoma tam tikrais vaistais (vaisingumo vaistai). Primiausia tai klomido turintys preparatai. Šie vaistai išties veiksmingi: klomidas sugrąžina ovuliaciją vidutiniškai maždaug 80 proc. nuo anovuliacijos kenčiančių moterų.
Dar daugiau - po pusės metų gydymo klomido turinčiais vaistais, pastoja vidutiniškai net 45 proc. moterų. Moterims, kurios kenčia nuo PCOS, tokie vaistai kaip Metforminas, gali būti labai veiksmingi. Nevaisingumo gydymas neabejotinai priklauso nuo priežasčių. Neretai manoma, kad būtinas pagalbinis apvaisinimas. Tačiau net 90 proc. porų, kurios kreipiasi dėl nevaisingumo, jis nereikalingas. Jei nustatomi hormoniniai sutrikimai, skiriama medikamentų. Nustačius pakitimų spermoje, gali būti skiriama įvairių papildų. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre visus pacientus galima išsamiai ištirti atliekant hormoninius, infekcinius, kiaušintakių pratekamumo, ultragarsinius ir genetinius tyrimus, kurie padeda nustatyti ir sėkmingai gydyti nevaisingumo priežastis. Patyrusi specialistų akušerių-ginekologų komanda porai suteikia visą reikiamą informaciją bei skiria gydymą.
Kaip greičiau pastoti?
Norint greičiau pastoti, svarbu stebėti ciklą, palaikyti sveiką gyvenimo būdą, sveikai maitintis ir vengti neigiamų emocijų. Greitas būdas pastoti yra tiksliai nustatyti vaisingas dienas, kurios būna likus kelioms dienoms iki ovuliacijos ir pačios ovuliacijos metu. Naudokite ovuliacijos testus, stebėkite kūno temperatūrą ar gimdos kaklelio gleives, kad galėtumėte planuoti lytinius santykius tuo metu, kai tikimybė pastoti yra didžiausia. Reguliarūs lytiniai santykiai, bent kas 2-3 dienas, dar labiau padidina šansus. O kad galėtumėte paįvairinti savo seksualinį gyvenima ir lytiniai santykiai būtų malonesni, galite naudoti lubrikantus.
Bet visgi, ne visoms poroms pavyksta iš pirmo, antro ar netgi dešimto karto. Taip pat svarbu pasirūpinti tinkama mityba - valgykite vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, omega-3 riebalų rūgštis ir užtikrinkite, kad organizmas gautų pakankamai folio rūgšties, cinko bei vitamino D. O be to, pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku, kokius maisto papildus galite įtraukti į savo kasdienį racioną, kad padidinti pastojimo tikimybę. Gyvenimo būdas taip pat daro didelę įtaką: atsisakykite rūkymo, ribokite alkoholio vartojimą ir kofeiną, palaikykite sveiką svorį, nes tiek antsvoris, tiek nepakankamas svoris gali sutrikdyti hormonų pusiausvyrą. Reguliarus fizinis aktyvumas, bet ne per didelis intensyvumas, padeda palaikyti gerą kraujotaką ir reprodukcinių organų veiklą. Galiausiai, stenkitės visiškai vengti streso - tai labai svarbu, nes stresas gali neigiamai paveikti ovuliaciją ir hormonų veiklą. Skirkite pakankamai laiko poilsiui, užsiimkite joga, meditacija ar kitomis mėgstamomis veiklomis. Be to, yra naudingų priemonių, kurios gali būti naudingos šeimos planavimui. Viena jų, kurią galite išbandyti yra vaisingumo lubrikantas.
Bet visgi, jei išbandžius visas įmanomas priemones ir pakoregavus gyvenimo būdą, pastoti nepavyksta per 6-12 mėnesių, verta pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmesti galimi sutrikimai ar pasiūlytos medicininės pagalbos priemonės.
Mitybos ir gyvenimo būdo vaidmuo vaisingumui
Mityba ir gyvenimo būdas vaidina itin svarbų vaidmenį tiek moters, tiek vyro vaisingumui, nes jie tiesiogiai veikia hormonų pusiausvyrą, kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybę bei bendrą organizmo sveikatą. Subalansuota mityba užtikrina, kad organizmas gautų reikiamų maistinių medžiagų, būtinų reprodukcinei sistemai. Tuo tarpu žalingi įpročiai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas ar per didelis kofeino kiekis, neigiamai veikia vaisingumą: jie gali sumažinti spermatozoidų kiekį ir judrumą bei pažeisti kiaušialąstes.
Be mitybos, svarbus ir gyvenimo būdas. Reguliarus fizinis aktyvumas, toks kaip vaikščiojimas, joga ar plaukimas, gerina kraujotaką ir hormonų reguliavimą, tačiau per intensyvus sportas gali sukelti priešingą poveikį ir sutrikdyti ovuliaciją. Lėtinis stresas, kuris dažnai kyla dėl šiuolaikinio gyvenimo būdo, gali paveikti reprodukcinės sistemos hormonus ir netgi sutrikdyti menstruacijų ciklą. Taip pat svarbu pasirūpinti miego kokybe - miego trūkumas gali sutrikdyti hormonų, tokių kaip melatoninas ir kortizolis, kurie taip pat daro įtaką vaisingumui, pusiausvyrą.
Na, o sveiko gyvenimo būdo ir tinkamos mitybos derinys padeda ne tik paruošti kūną norint pastoti, bet ir užtikrina geresnę sveikatą būsimam vaikui.
Papildai planuojančioms nėštumą
Papildai planuojančioms nėštumą yra itin svarbūs, kadangi padeda paruošti organizmą šiam ypatingam etapui ir užtikrina, kad būsimos mamos organizmas gautų visas būtinas medžiagas tiek savo sveikatai, tiek būsimam vaisiui. Pagrindinis papildas, kurį rekomenduoja gydytojai, yra folio rūgštis, nes jis užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio vystymąsi, kuris formuojasi ankstyvajame nėštumo etape, o taip pat apsaugo nuo kitų vystymosi defektų bei nėštumo komplikacijų. Žinoma, svarbus yra ir vitaminas D, kuris skatina sveiką kaulų ir imuninės sistemos vystymąsi bei reguliuoja hormonų veiklą. Jo trūkumas gali būti siejamas su sumažėjusiu vaisingumu, todėl patartina papildyti šio vitamino atsargas, ypač jei gyvenate vietovėje, kur saulės šviesos yra mažai.
Omega-3 riebalų rūgštys taip pat yra būtinos vaisiaus smegenų, regos ir nervų sistemos vystymuisi. Jos taip pat padeda reguliuoti uždegiminius procesus organizme ir skatina hormonų pusiausvyrą. Jei jūsų mityboje trūksta riebios žuvies, verta rinktis kokybiškus omega-3 papildus. Taip pat svarbus yra geležies kiekis - anemija prieš nėštumą gali apsunkinti pastojimą ir padidinti nuovargį, todėl gydytojas gali rekomenduoti geležies papildų, jei jos lygis yra žemas. Be to, įvairūs B grupės vitaminai, cinkas, selenas ir kiti vitaminai bei mineralai taip pat yra svarbios medžiagos, kurių reikia pakankamai gauti planuojant nėštumą.
Tačiau nors papildai gali padėti pagerinti vaisingumą ir paruošti organizmą nėštumui, juos reikėtų vartoti atsakingai ir pasikonsultavus su gydytoju arba vaistininku. Ir nepamirškite, kad subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas yra pagrindas, o papildai yra tik priedas, padedantis užpildyti galimus mitybos trūkumus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Ar galima pastoti prieš mėnesines?
Taip, nors tikimybė pastoti prieš mėnesines yra mažiausia viso ciklo metu, ji vis tik yra. Tačiau šiuo ciklo laikotarpiu tai priklauso nuo moters ciklo ilgio ir ovuliacijos laiko. Jei ciklas yra trumpesnis arba ovuliacija įvyksta vėliau nei įprasta, gali atsirasti galimybė pastoti.
Ar galima pastoti per mėnesines?
Nors pastoti per mėnesines yra mažai tikėtina, tai nėra visiškai neįmanoma. Spermatozoidai gali išlikti gyvybingi moters organizme iki 5 dienų, o jei ciklas yra trumpas ir ovuliacija įvyksta netrukus po mėnesinių, tikimybė pastoti gali padidėti.
Kada galima pastoti po mėnesinių?
Po mėnesinių pastoti galima, kai prasideda vaisingasis laikotarpis. Ovuliacija yra pats tinkamiausias laikas pastoti.
Kokia poza geriausia mylėtis norint pastoti?
Nors nėra vienos patvirtintos „geriausios“ pozos pastojimui, tačiau tradicinė misionieriaus poza (kai vyras yra viršuje) yra laikoma palankia, nes leidžia vyro sėklai lengviau pasiekti gimdą.
Kaip sužinoti, kada vyksta ovuliacija?
Ovuliaciją galima nustatyti naudojant ovuliacijos testus, stebint kūno pokyčius (gimdos kaklelio gleivių konsistenciją, bazinę kūno temperatūrą) arba naudojant ciklo stebėjimo programėles.
Šaltiniai
- Practice Committee of the American Society for Reproductive Medicine in collaboration with the Society for Reproductive Endocrinology and Infertility. Optimizing natural fertility: a committee opinion. Fertil Steril. 2017 Jan;107(1):52-58. doi: 10.1016/j.fertnstert.2016.09.029. Epub 2016 Oct 26. PMID: 28228319.
- Stanford JB, White GL, Hatasaka H. Timing intercourse to achieve pregnancy: current evidence. Obstet Gynecol. 2002 Dec;100(6):1333-41. doi: 10.1016/s0029-7844(02)02382-7. PMID: 12468181.
- Sharma R, Biedenharn KR, Fedor JM, Agarwal A. Lifestyle factors and reproductive health: taking control of your fertility. Reprod Biol Endocrinol. 2013 Jul 16;11:66. doi: 10.1186/1477-7827-11-66. PMID: 23870423; PMCID: PMC3717046.
- Palomba S, Daolio J, Romeo S, Battaglia FA, Marci R, La Sala GB. Lifestyle and fertility: the influence of stress and quality of life on female fertility. Reprod Biol Endocrinol. 2018 Dec 2;16(1):113. doi: 10.1186/s12958-018-0434-y.
žymės: #Darzeli
Panašus:
- Ar Kontraceptikai Gali Iškreipti Nėštumo Testo Rezultatus? Sužinokite Tiesą!
- Atpažink ankstyviausius apvaisinimo požymius – svarbiausi ženklai, kuriuos privalai žinoti!
- Neįtikėtina! Sužinokite, kaip atpažinti ankstyvo nėštumo simptomus – svarbiausi ženklai, kurių negalima praleisti!
- Merino vilnos antklodė naujagimiui: kaip tinkamai prižiūrėti ir išlaikyti švelnumą
- 5–7 Metų Vaikų Virtualus Gyvenimas: Naujausi Tyrimai ir Netikėti Tendencijų Atrakinimai