Prisiminę 1940-41 metus, žmonės susirūpino, kas bus? Iškilo baisus ir neaiškus ateities vaizdas. Iš seno rusams savoje tėviškėje gyventi nemiela. visuomet veržėsi tolyn nuo gimtinės, nuo savųjų. neramu, nemiela. mirties.
Mobilizacija. Į šaukimo punktus beveik niekas neatėjo. - gaudymas, panašus į laukinių žvėrių užpuolimą. žmonės bėgo į miškus, lindo į slėptuves. Išbėgę į miškus, vyrai namo nebegrįžo. apsiginkluodavo, pasiryžę verčiau žūti, negu eiti nežinia už ką kariauti. rusiškos tironijos. kitą, kad nukreiptų dėmesį nuo savo kėslų ir daromų skriaudų.
Bolševikams sėkmingiau, kuomet pasėjama neapykantos sėkla. "revoliuciją", o kuomet ji nebereikalinga -sėkmingai numalšinti. žudynes. pačia bjauriausia priemone. časti). plėšikauti. "skrebais" ir panašiai. naikinančios skerdynės. Prieš bolševikus sukilo visas kraštas. vadinasi, tie, kurių bolševikai atėjo "išlaisvinti".
Tuojau pradėtas organizuoti administracinis aparatas. skelbimai ragino visus tarnautojus grįžti į darbovietes ir užsiregistruoti. Artinosi mokslo metų pradžia. mokyklą mokytoju. Mieste kariuomenės - ištisa marmalynė. didesni namai paversti karo ligoninėmis. dabar iš karto parodė tikrą veidą. kitokiais "perlais". daiktus. Bitynuose dieną šiaudais aviliuose degino bites ir plėšė medų.
Mokyklose darbas buvo labai sunkus. apie vaikų komunistinį auklėjimą. bolševikinio karingumo. Per laikraščius ir agitatorius pradėta valymo kampanija. padėjo vokiečiams. agitatoriai. ir t.t. negalėjo nuslėpti. čekistų kariuomenės garnizonus. areštai ir trėmimai. gimnazijų mokinių. Kalėjimas nebesutalpino suimtųjų. sekliais ir šnipais. Užteko neatsargaus žodžio, kad pakliūtum į čekistų nagus. įskundinėjimais. Baimė ir siaubas sukaustė visą kraštą.
Tarp miškinių ir rusų visame krašte virė tikras karas. Prieš miškinius rusai vartojo visas ginklų rūšis - net artileriją ir aviaciją. aikštėse pablokšti keletą dienų nelaidoti gulėdavo. apylinkės gyventojus. apylinkės nusiaubimu ir masiniais areštais. kunigą Kvederauską, sušaudė buvusį viršaitį invalidą Gasiūną, ūkininką Zarembą. srautus šmeižalų, keiksmų. buvę vieni vagys, sukčiai, kankintojai.
Iš Panevėžio ir kitų miestų nusigrūdo į Vakarus. ligoninės, palikdamos klaikų vaizdą. išlupinėtos, išdraskytos, langai išdaužyti. užgeso paskutinė vilties kibirkštėlė laimėti karą. gegužės 8 dieną vokiečiai kapituliavo. Kapituliacija pakėlė rusų puikybę. didelį ryžtą ir didvyriškumą. Lietuvos krašte! Paslaptinga yra čia... Tarp ošiančių miškų. strebais žavėjo Lietuvos jaunimą, kėlė krašte patriotinę nuotaiką. vienkiemyje prie didelio miško. miškiniais. pamačiau būreliais iš miško išeinančius žaliukus. šautuvais, kulkosvaidžiais ir granatomis. buvusių mano mokinių. Kėdainius. Miškiniai už tuometinius savanorius buvo geriau ginkluoti.
Miškuose, apie pasisekusį kautynių krikštą prie Traupio. skverbiasi į partizanų būrius, kad progai pasitaikius išduotų rusams. išdavikus tenka likviduoti, o tai esanti nemaloni pareiga. įtartinas kitame būryje besišvaistantis Gerutis. kiek laiko paleistas. Čekistai pigiai ir be reikalo nepaleidžia. girdėjęs, kaip kaimo jaunimui dalinęs priešbolševikinius atsišaukimus. tryško didvyriškas nusiteikimas. Miškinių judėjimas ir laimėjimai užkrėtė miestiečius. bolševikai laikė miesto ligoninėje. prokuroras.
Su nepažįstamu žmogumi. veiklų lietuvį. mylimas ir gerbiamas kaipo pagarsėjęs kompozitorius. pasklidusios po visą Lietuvą. Juo visiškai pasitikėjau. reikalais. Studentas pasisakė važinėjas partizanų organizuoti. palaidais būreliais. jau pribrendęs reikalas miškinius suburti į vieną darnią centralizuotą sąjungą. Prašė leisti mano bute su patikimais žmonėmis tą reikalą apsvarstyti. Kitą dieną toks pasitarimas įvyko. sąjunga, sutrumpintai LPS. kaimynus teiraujasi, kokie žmonės pas mane užeidinėja.
- Kelkis, žiūrėk, kas darosi: pilna gryčia miškinių. Skubiai apsirengęs, nuėjau į gryčią. dabar ramiau kaip miške, - kalbėjo partizanai. miškinių traukia į laukus. Ėjau pasižiūrėti. besupančius vienkiemį. - Стой! Руки вверх! - Иди сюда! prie kareivių. Tai pamatę miškiniai pasileido į rugius. vytis. Mane paliko dviem kareiviams saugoti. Pareikalavo dokumentų. pasą, poliklinikos ir švietimo skyriaus pažymėjimus.
Eidamas mačiau daug kareivių, traukiančių iš miško į kaimą. Vieni varėsi surištus vyrus, kiti tempė nešulius daiktų. Kaime mano ir kitų suimtųjų dokumentus atidavė karininkui. - Čia yra banditų štabas, ir mes išsiaiškinsime. kibirkštėlę, kad gal būsiu paleistas. nusivarė į Raguvą. Baisi eisena artėjo prie vienkiemio. iššoko 16-17 metų paauglys ir metėsi į rugius. ir. bėglys parkrito, karininkas ir kareiviai apstojo ir pasilenkę žiūrėjo. Karininkas išsitraukė pistoletą ir vargšą neatsargų vaikiną pribaigė.
Einant mišku, kažkas ne per toliausiai šovė. lipti į griovius ir sugulti. Keliolika kareivių nubėgo ten, kur girdėjosi šūvis. susodino ant žemės. Buvo pavakarys, pūtė žvarbus vėjas. Dangus apsiniaukęs. tvoros plyšius į mus žiūrėjo smalsuoliai. lapelius rašinėjo. - O, geras paukštis! čekistai. strebukų. Juškos tėvas buvo geras, neturtingas kaimo siuvėjas. dirbau mokykloje, jis būdavo kasmet išrenkamas į tėvų komitetą. įstojo į strebus, man buvo neaišku ir nesuprantama. atsimenu, mokslo metų pradžioje ateidavo prašyti pašalpos.
Saulei nusileidus, mus suvarė į namų rūsį. išdaužytų langelių virbus matėsi šaligatviu einančių žmonių kojos. nebuvo. Po rūsį vaikštant, palaidas, drėgnas smėlys byra į batus. tamsus, dvokia pelėsiais ir supuvusiomis bulvėmis. suolai. apsivilkti. Sėdime ir drebame. plūsta, keikia, į kalėjimą kiša, šaudo... kur dėtųsi. Namie nušautas sūnus, o aš nežinau, už ką suimtas sėdžiu. bloga esu padaręs? nedarome. valdžioje sėdėtum.
- Kaip gi ten buvo, už ką tavo sūnų nušovė? - Už nieką. pakliuvo slėptis. Sūnus šoko pro langą į rugius, čia jį ir nušovė. Naktį prasidėjo tardymai. rūsius. rūšiavo iki vidurnakčio. Su manimi paliko trys žmonės. - Imkite ir niekam nesakykite. Geri žmonės per buvusius mokinius perdavė man tuos daiktus. Ir ūkininkai nudžiugo, kad bus šio to užkąsti. Diena praėjo ramiai. Vyrams žmonos atgabeno maisto. Užkandžiavome, šnekėjome.
Žinojau, kad ir mane tardys, reikėjo gintis. gintis? Žmoniškų valstybių įstatymai gina suimtąjį nuo tardytojų sauvaliavimų. Jei pats nesugebi, gali pasiimti advokatą. politiškai apkaltinto ginti. raupsuotojo traukiasi į šalį ne tik pažįstami, bet ir giminės. Naktį mane nuvarė tardyti. nekilnojamą turtą, ar esu buvęs užsienyje. mergautinę pavardę, mokslo cenzą ir užsiėmimą. - Nepanašus į ligonį... - Mieste sunku gauti tinkamo maisto. teisybę, bus daug geriau. aišliiai, be išsisukinėjimų, nes mes viską puikiai žinome. organizacijos narys esi?
- Meluoji! Mat, mat! - Nežinai, tai Panevėžy sužinosi. pasikalbėsime. Pasikalbėsime tau suprantamesne kalba. kurių galima pažinti tironą. būdavo dedamos Lenino ir Stalino nuotraukos. šiurpu nukrėsdavo. Panevėžio saugumo viršininko padėjėjas Morevas. griaudami kitų laimę ir gerovę, iškraipo savo veido bruožus, sudarko laikyseną. daiktus ir sudėti ant stalo. - Esi areštuotas. savaitę. laiką paleido keletą, o kitus iškėlė kitur. Bronius Švarlys. ir perdavė Panevėžio saugumui, įsikūrusiam Moigio namuose. Kameroje, į kurią mane įstūmė, buvo du žmonės.
Atvarė dar vieną - Jurgį Aleliūną, kurio namuose rado rašomąją mašinėlę. apačią atšliauždavo į kamerą. Apsipratęs ėmiau atidžiau dairytis. perėjo nemažai žmonių, nes sienos nurašinėtos pavardėmis ir vardais. ištraukų. kurių kenčia kalinamieji ir visas kraštas. mokinės Brazdžionytės įrašo: "Tai kas,, kad monumentų mums niekas nepastatys? Tai kas, kad pasijuoks sukvailinta minia... nepalūžk dvasia! ąžuols prie Nemunėlio". keliauja, ir šviesi saulutė tenai bus tamsi. sauja, nes kiekvienoj dulkėj čia tu pats esi". daboklės sienos. Tų įrašų iš karto nepastebėsi. plėšikai ir eina nedorų darbų dirbti. šikšnosparniai išlenda čekistai ir traukia į dabokles ir kalėjimus. Iš sienų ir "tapčanų" plyšių išlenda šimtai blakių. bėgioja po veidą, lenda užantin, kanda ir čiulpia kraują. kalėjime, nėra matę tų bjaurių, smirdančių sutvėrimų.
Kamerų durų varstymas. - Становись, падло, лицом к стене! Supratome, kad atvarė naują žmogų ir jį krečia. - Ложизь, падло! Dabar mažutėje kameroje buvome jau penki žmonės. Pašnibždomis įsikalbėjome. Įstumtasis pasisakė esąs Panevėžio pašto inžinierius. Suėmė jį, panaudoję klastą. Vilniaus atvykęs į Panevėžį ryšių reikalais. pašto skyrių prie geležinkelio stoties. nepažįstamą žmogų, kuris pasisveikinęs pakvietė sėstis į mašiną. gulti, kad praeiviai nematytų. miesto pusės atvežė į saugumo kiemą. ir siaubą. žmonės. abėcėlės garsai. Inžinierius tuos smūgius ėmė kartoti. pasikalbėjimas. - Už ką mušė? Kuomet vieną avį kerpa, kitoms kinkos dreba. geresni pyragai ir mūsų laukia. Nuščiuvome ir tylime. būtum be miego. negalima miegoti, snausti, balsu kalbėtis. ir šaškėmis. Rytą šiek tiek lengviau. išblaško, užsimirštama, kur esi ir kas laukia. Dieną - tikra kančia.
Liepos mėnuo buvo labai gražus ir šiltas. Išsikamavome keliolika dienų, o tardyti nė vieno nešaukė. Pirmąjį tardė Jurgį Aleliūną. Išsivedė jį dieną. t.t. Sakiausi nieko nežinąs, su banditais pažinčių neturįs. kamerą, liepė gerai apsigalvoti, o vakare vėl sakėsi pašauksią. išsivedė Aleliūną. Sugrįžo jis auštant ir nieko nesakęs atsigulė. Aleliūnas, nemiegojome ir mes. Dieną Aleliūnas tyliai man papasakojo, kaip jį tardė. karto gražiuoju klausinėjo, bet nieko neišgavę pasišaukė dar porą rusų. Tardytojai pasišalino. Tie du rusai puolė Aleliūną mušti. rūsį. - Viską prisipažink, nes kitaip iš čia gyvas neišeisi! Aleliūnas tylėjo. tinkas. Ausyse spengė, per dulkes ir parako dūmus nieko nesimatė. juokas, ir tada Aleliūnas suprato, jog šovė norėdami pergąsdinti. nuvedė į kambarį ir atidavė tardytojui. Kitą dieną Aleliūną vėl išsivedė.
Nebeklausinėjo ir prižadėjo paleisti. mes duotume namiškiams parnešti laiškų. Laiškų, žinoma, mes nerašėme. Praslinko dvi savaitės, o manęs vis dar netardo! kalėjimą inžinierių ir kitus, kuriuos šitoje kameroje radau. vienas. Baisiai nuobodu. Naktį blakės neduoda miegoti. apnikdavo mane vieną. Kartą per savaitę gaudavau iš žmonos maisto ir skalbinių. Vieną sekmadienį užplūdo nauji žmonės. gimnazijos mokinių. Išskirstė juos į visas kameras. dailaus sudėjimo vaikiną Algirdą Ločerį. groti akordeonu. Keletą dienų su juo teko išbūti. gaidomis ir vis pirštais barabanydavo sau į pilvą, atseit -grodavo.
Suimtajam per 24 valandas privalo pateikti kaltinamąjį aktą arba paleisti. Bolševikų suimtajam kaltinimui pateikti nėra jokio termino. mėnesį, metus ir dar ilgiau ir nežinoti, kodėl suimtas. akių "nuteisti" dešimt ir daugiau metų kalėti arba net ir mirties bausme. tardytoją. Už stalo sėdėjo kariškai apsitaisęs žmogus ir krapštėsi popieriuose. - Už ką suimtas? - Nežinau, kaime pas gimines pripuolamai sulaikė kareiviai. Nuvarė į Raguvą. priklausau. apie nusikaltimą. prisipažinimas? suprastų kaltę ir tikrai gailėtųsi. prisipažindamas. Patariu apsigalvoti ir neišsisukinėti. ir mums. Jums nebereikės vargti, o mums - gaišti. juos. žmonėmis, veikusiais prieš vokiečius. vokiečius, gali veikti ir prieš bolševikus. velnias. - Netiesa.
- Turite įrodymų? - Jei reikės, pateiksime, nors čia ir nėra nusikaltimo. nebuvo žmogaus, neskaičiusio tokio laikraščio. laisvę". - Iš kur gaudavote tą laikraštį. Kameroje buvome keturi žmonės. - Kodėl bolševikams nepatinka tokie žmonės? šeduvis, gerai apsitrynęs vaikinas. - O kuo gi skiriasi vokietis nuo bolševiko? Tai Berlynas ir Maskva. - Teisingai sudėta! ateitį, nuo siaubo gal žmogui liežuvis sustingtų, gal širdis nustotų plakusi. teko patirti kalėjimuose ir priverčiamųjų darbų stovyklose. ir iškęsti. ištvermės. kieto miego pažadino raktų barškėjimas. Šiurpulys perbėgo per kūną ir burna išdžiūvo. darbų mokykloje nuvargęs eidavau ilsėtis.
Mano miegas teikdavo jėgų ir energijos rytdienos darbams. kad vidurnaktį kas verstų iš patalo, darytų kratą, suiminėtų žmones. naktis neša nerimą ir baimę ir suimtiesiems, ir nesuimtiems. brangi Dievo dovana žmogui! Ginkluotas sargybinis nuvarė į saugumo namus. - Sėskis! - parodė prie krosnies kampe taburetę. Antanaiti, gudrus paukštis. Išsisukai 1941 metais, bet dabar nebeišsisuksi. Pakliuvai į tikrų čekistų nagus. nedarome. Juk tu persisunkęs fašistas, fašistinių organizacijų vadeiva. mėnesį tavęs netardėme ir rinkome žinias. galime ir šiandieną sudaryti bylą ir nuteisti. išpasakoti, ką darei ir ką veikei paskutinėmis dienomis.
- Aš nieko neveikiau ir neturiu ką pasakoti. buvau organizacijų pirmininku, tas tiesa, ir aš nesiginu. santykius. Aš buvau tos valstybės pilietis mokytojas ir dirbau pagal įstatymus. - Tu manęs neagituok! - Nieko sau ligonis! čia išgaišęs. tą patį, m... bet siaubas kausto tautą. Visi tyli. galą žadėjo. O kur gi jie dabar? - tik išpūs akis ir pralemens "Nieko, eik iš čia, beproti... susibėga.
žymės: #Gime
Panašus:
- „Taip gimė žvaigždė“: filmo recenzija ir įdomūs faktai
- Neįtikėtinas Dvynių, Gimusių Gegužės 2 Dieną, Astrologinis Portretas – Sužinokite Savo Likimą!
- Donato Montvydo šeimos paslaptys: dukters gimimas ir įkvepiantis kūrybinis kelias
- „Vaikai iš Amerikos viešbučio“: Filmas, kuris amžiams pakeitė Lietuvos kino veidą!
- Kaip Gauti Vaikų Sveikatos Pažymą Lietuvoje: Viskas, Ką Reikia Žinoti