Andrius Čelkis - asmuo, kurio vardas pastaraisiais metais buvo siejamas su įvairiomis veiklomis ir įvykiais. Nuo sporto iki verslo, nuo santuokos su žinoma televizijos laidų vedėja iki teisinių ginčų - jo gyvenimas kupinas įvairių posūkių.
Santuoka su Karolina Liukaityte
Pora daugiau nei metus trukusią draugystę santuokos saitais įteisino Vilniaus santuokų rūmuose. Vestuvių dieną jaunieji nustebino kiek netikėtu, visai ne vestuvėms skirtu įvaizdžiu. Abu rinkosi baltų marškinėlių ir tamsių kelnių komplektus. Kukliai šventėje atrodė ir vestuvių liudytojai. Jie jaunavedžius atvyko pasveikinti pasidabinę taip pat šviesiais, klasikinio, tačiau ne pernelyg puošnaus stiliaus drabužiais.
Rodos, kad net ir neorganizuodami iškilmingos šventės jaunieji jaudulio negalėjo sulaikyti lyg dalyvaudami didžiausioje puotoje. Karolina vienoje rankoje glaudė šviesių gėlių puokštę, o kitoje - savo mylimojo Andriaus ranką. Jos ji nepaleido visos ceremonijos metu. Likus kelioms dienoms iki vestuvių kalbinta Karolina teigė, kad šventės detales norėtų pasilikti tik sau. Jų ji plačiai nekomentavo ir per gražiausią savo gyvenimo dieną. Visgi, žurnalistams Karolina atskleidė, jog tryliktą mėnesio dieną susituokti ji nusprendė atsitiktinai.
Moters teigimu, būtent tryliktą penktadienį jai su Andriumi pavyko gauti laisvą vietą santuokų rūmuose. Žavi pranešėja antrino, kad nėra prietaringa ir į tokią neįprastą datą visiškai nekreipia dėmesio. „Esu laimingas žmogus. Manau, kad data tam neturi jokios įtakos. Taip pat reagavo ir mano giminaičiai, kurie, kaip ir aš, nėra prietaringi. Jie teigė, jog ši diena, atvirkščiai, yra išties graži data susituokti“, - teigė ji.
Po santuokos įtvirtinimo jaunavedžiai vienas kitą apdovanojo aistringu bučiniu. Praėjus ceremonijai Karolina atrodė itin patenkinta. Iš jos ir Andriaus veidų nedingo šypsenos, o neužtikrintą moters eiseną pakeitė pasitikėjimu savimi spinduliuojantys naujojo jos gyvenimo žingsniai.
Praėjusių metų rugpjūtį pirmą kartą pasklido žinia, kad šalia Karolinos - naujas mylimasis. Tąsyk moteris patvirtino faktą, tačiau pridūrė, kad tai - asmeninis gyvenimas, o jo detalių ji nenorėtų viešinti. Nors K.Liukaitytė - dažna viešų renginių lankytoja, išvysti juos drauge pasitaikydavo itin reta galimybė. Birželio mėnesį jiedu pirmą kartą pasirodė Andriaus Užkalnio organizuotame renginyje, kur nepaleido vienas kito rankos.
Metų pradžioje Karolina puošė žurnalo „Stilius“ viršelį, kur kiek atviriau prabilo apie naujus, širdį šildančius jausmus. „Mane daug kas bandė įspėti, ypač kai sužinojo, kad mano naujasis draugas už mane vyresnis trylika metų. Su Andriumi susipažinome atsitiktinai ir iš pradžių buvo kiek nedrąsu.
Juokingiausia, kad per skyrybas tiesiog pasipylė įvairūs pasiūlymai susipažinti. Vyrai socialiniuose tinkluose rašė: „Gal nori pasiguosti?“, „Gal nori pabendrauti?“ Jaučiausi priblokšta. Galvojau, negi žmonės nesupranta, kad skyrybų metu ne romantiškų santykių norisi ieškoti. Ir kai su Andriumi susipažinau, iš pradžių pamaniau, ar tik nebus čia dar vienas guodėjas. Jis apie mano skyrybas nieko nežinojo ir buvo priverstas išklausyti mano ilgą pamokslą apie tai, kaip drįso man asistuoti.
Mūsų draugystė prasidėjo per teismo procesą. Jau kokį mėnesį varsčiau teismo duris. Mes su Andriumi vienas prie kito artėjome atsargiai, po truputį. Mes su Andriumi susitikome panašiuose gyvenimo etapuose. Tik jis jau buvo išgyvenęs skyrybas. Mūsų gyvenimo patirtis yra panaši, mes turime panašaus amžiaus vaikų, mus sieja panašūs pomėgiai bei interesai. Ir charakteriai mudviejų artimi. Dabar aš turiu viską - ir draugą, ir stiprų vyrą, ir gerą partnerį, ir bendramintį, kuris tave supranta iš pusės žodžio.
Su Andriumi niekada nėra buvę svetimumo jausmo, mums nereikia ieškoti komunikacinių kanalų, kad vienas kitą suprastume. Net nereikėjo dėti bendravimo pastangų, nes esame labai panašūs, ir tai yra gerai. Andrius yra vyriška mano charakterio versija.
Portalo žiniomis, pora kartu nebegyvena jau kelis mėnesius. Alfa.lt primena, kad poros santuoka truko dvejus metus. Pora susituokė 2018 m. Nuotaka rankose laikė baltų bijūninių rožių puokštę. Alfa.lt primena, kad Karolina iki draugystės su A. Čelkiu keletą metų artimai bendravo su verslininku, „Arimex“ įkūrėju Arnu Jurskiu. Tačiau praeitų metų kovą pasklido žinia, kad Karolina su A. Su 18 metų vyresniu verslininku Karolina susitikinėti pradėjo 2012 m., tačiau po penkerių bendro gyvenimo metų jų santykiai žlugo.
Teisminiai procesai
„Ta byla eis iki Aukščiausiojo Teismo ir teisybė, manau, bus atkurta“, - antradienį 15min teigė 42 metų Andrius Čelkis. Jo žodžiais tariant, dėl nepalankaus apkaltinamojo nuosprendžio advokatai kaip tik jau rašo skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Praėjusią liepą per vestuves su TV žinių „orų mergaite“ Karolina Liukaityte A.Čelkis žiniasklaidoje buvo pristatytas kaip Vilniaus miesto Kiokušin karatė federacijos prezidentas. Tačiau dabar vilnietis patikslino, kad jau ir prieš pusmetį tai buvo tik senos jo pareigos. Kiokušin karatė federacijos atstovai 15min irgi patvirtino, kad A.Čelkis jau senokai organizacijai nebevadovauja.
Iš tiesų, iš Generalinės prokuratūros paviešintų duomenų matyti, kad pastaruosius kelerius metus karatė treneriui galėjo rūpėti ne vien sporto reikalai, bet ir teisinė gynyba nuo itin rimtų kaltinimų. Juolab teisminis procesas vyko dramatiškai permainingai: po pirminio bylos svarstymo Vilniaus apygardos teisme A.Čelkis su savuoju bendražygiu versle Evaldu Pakalka (gim. 1975 m.) buvo visiškai išteisinti, bet apeliacija apvertė viską aukštyn kojom.
Lietuvos apeliacinis teismas sostinėje veikiančios bendrovės direktoriui Andriui Čelkiui skyrė 4 metų, o jo pavaduotojui Evaldui Pakalkai - 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmes jų vykdymą atidedant 3 metams. Taip pat teismas nutarė iš nuteistųjų lygiomis dalimis išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią 999 189 eurų pinigų sumą.
Firmos vadovas ir jo pavaduotojas nuteisti už neįtikėtinas aferas, sukurtas siekiant pasisavinti bendrovei priklausantį milijoną eurų. Byloje nustatyta, kad nuteistieji šią sumą pasisavino pasinaudodami dviejų asmenų (menamų „verslo partnerių“) pažeidžiamumu: vienas iš jų turi sudėtingą psichinės sveikatos negalią, kitas yra Kaliningrado srityje gyvenantis Rusijos Federacijos pilietis, dirbantis medkirčiu.
Apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo iškart ir jau turi būti vykdomas, tačiau bylą, jei priims kasacinį skundą, dar gali peržiūrėti Aukščiausiasis Teismas. „Daug nenoriu pasakoti, bet ten gana sudėtingos istorijos. Ir tai yra mažų mažiausiai keista, jeigu apygardos teismas mus pilnai išteisino, o Apeliacinis teismas nepatikėjo nei teisiniais, nei kitais argumentais, ir pilnai viskuo apkaltino.
Byla galbūt ir vieša, bet aš pats nesu viešas asmuo, todėl nenorėčiau išsiplėsti ir daug apie ją kalbėti, atleiskit“, - supratimo prašė ir bylos peripetijų smulkiau aptarinėti nepanoro nuteistasis A.Čelkis. Nuteistas verslininkas prasitarė labai nenorintis, kad jo nemalonumai su teisėsauga pakenktų garsios sutuoktinės reputacijai. Verslininkas prasitarė labai nenorintis, kad jo asmeniniai nemalonumai su teisėsauga pakenktų jo sutuoktinės reputacijai.
„Nesinori spekuliuoti tokiais dalykais. Dabar aš esu nuteistas šioje byloje, bet kas bus paskui, mes dar nežinome - galbūt aš būsiu išteisintas“, - vylėsi vyras.
Ankstesni santykiai
Senus santykius greitai pakeitė nauji 15min primena, kad Karolina Čelkienė iki draugystės su dabartiniu savo sutuoktiniu keletą metų artimai bendravo su verslininku, „Arimex“ įkūrėju Arnu Jurskiu. Į skirtingas puses pasukusi pora 2017-ųjų vasarą baigė tvarkytis skyrybų formalumus teisme. Netrukus, 2018-ųjų pavasarį, viešojoje erdvėje tapo žinoma apie garsiosios orų mergaitės santykius su juodą diržą turinčiu kiokušin karatė meistru A.Čelkiu.
Kiokušin karatė
Kaip atsitiko, kad vestuvių kontekste A.Čelkis buvo pristatytas kaip sostinės Kiokušin karatė federacijos lyderis, nors ta veikla jau kurį laiką nebeužsiėmė? „Pamatė mane šalia žinomo žmogaus (K.Liukaitytės - red.) ir ieškojo apie mane informacijos internete. Aš pats taip niekam neprisistatinėjau, ypač kalbant apie pareigas, kurių neinu“, - paaiškino 15min pašnekovas.
G. Soroso žmonės Lietuvoje
George’as Sorosas yra žinomas kone visame pasaulyje, o jo veikla apipinta daugybės nemalonių istorijų, įtarimų ir vis platesnių ryšių. Nors kai kam jis tėra tik už laisvę kovojantis filantropas, su džiaugsmu šelpiantis įvairias organizacijas savo milijardais, jo veikla ne sykį pakenkė valstybėms arba leido pakeisti įvykių tėkmę G. Soroso naudai.
Šis milijardierius daugeliui yra žinomas kaip įtakingas spekuliuotojas valiuta. Tačiau rizikos fondų valdytojas ir entuziastingas investuotojas taip pat pagarsėjo dėl gebėjimo sukelti kelis dešimtmečius trukusią Jungtinės Karalystės krizę. Tokia pati istorija nutiko ir su Tailandu, Japonija ir kitomis Azijos šalimis, kurios patyrė ekonomines krizes, o G. Sorosas džiaugėsi sau susineštais dideliais turtais. Jis netgi kaltinamas kaip asmuo, kuris prisidėjo prie Serbijos, Gruzijos, Ukrainos, Kirgizijos ir Libijos revoliucijų sukėlimo.
Lietuvos gyventojams gali atrodyti, kad G. Sorosas neturi nieko bendro su Lietuva, tačiau realybė yra visiškai kitokia. Oficialiai pirmoji G. Soroso organizacija Lietuvoje įsikūrė dar 1993 metais, iškart po Nepriklausomybės atkūrimo. Tiesa, nėra aišku kiek laiko iki šio momento G. Sorosas tiesė savo rankas į Lietuvą, planuodamas ir čia daryti daug įvairių pokyčių.
Pirmoji G. Soroso organizacija Lietuvoje buvo Atviros Lietuvos fondas (ALF), kuris įsteigtas 1990 metais. Šis fondas vėliau įkūrė ir finansavo daugybę kitų organizacijų ir fondų, kurių per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį išdygo tiek daug, kad G. Soroso įtaką išvis darosi sunku aprėpti. Tačiau siūlome pasidomėti 77.lt atliktu tyrimu apie G. Soroso žmones, kuriame rasite daugybę Lietuvoje puikiai žinomų pavardžių.
Atviros Lietuvos fondas - gausybės organizacijų ir fondų įkūrėjas
G. Soroso fondai veikia daugybėje skirtingų valstybių, o jų ištakos - Atviros visuomenės fondas. Pasaulyje aktyviai funkcionuoja daugiau nei 50 šio spekuliuotojo valiuta fondų, kurie driekiasi per Rytų ir Vidurio Europą, Aziją bei Afriką.
Kai 1990 metais buvo įkurtas Atviros Lietuvos fondas (ang. Open Society Fund-Lithuania), jis ilgą laiką veikė ne tik kaip nepriklausoma, nevyriausybinė, nepelno organizacija, bet ir kaip paramos fondas. Oficialiai ALF veikla tiek senesniais laikais, tiek dabar yra pristatoma kaip filantropinė ir nešanti daug naudos visai Lietuvai.
Su tuo iš dalies būtų galima sutikti, nes po nepriklausomybės atkūrimo ALF išleido šimtus humanitarinės ir socialinės srities leidinių. ALF taip pat gali pasigirti, kad finansavo menininkų ir mokslininkų stažuotes, o laikui bėgant įsteigė daug nevyriausybinių organizacijų.
Bet žinant šiuos faktus, verta prisiminti, kad ALF veikla - tai užsienio investicijos į Lietuvos gyventojų ugdymą tokiais svarbiais klausimais kaip vertybės, politika, filosofija ir panašiai. O tai reiškia, jog užsienio kapitalas galėjo jau ne vieną dešimtmetį kreipti naujus Lietuvos specialistus tam tikra linkme. G. Soroso organizacijos Lietuvoje gavo milijonines sumas, tad prie jų veiklos norėjo jungtis daugelis.
Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams, Lietuvoje apstu žurnalistų, mokslininkų, viešųjų ryšių specialistų ir kitų visuomenės veikėjų, kurie aktyviai gina G. Sorošo idėjas. Jo diegiamos mintys - tai atvira visuomenė, atsisakanti savo tapatumo ir bet kokia kaina įsileidžianti vidun viską, dėl ko taptų tik dar įvairesnė. Nors iš vienos pusės tai gali atrodyti kaip teigiami pokyčiai, tačiau dažniausiai veikiama tik iš G. Sorosui naudingos ir patinkančios pusės, taip net kišantis į politinius ir vertybinius procesus.
Jei kalbėsime apie fondo valdymą, pirmasis ALF valdybos pirmininkas (1990-1993) buvo Kovo 11-osios dienos Akto signataras, geografas ir gamtininkas Česlovas Kudaba. Vėliau (1993-1999) pirmininko kėdę užėmė žydų kilmės lietuvių literatūrologė ir teatrologė Irena Veisaitė.
ALF įsteigtos institucijos
Kaip jau minėta, be savo įprastos veiklos ALF taip pat įsteigė daugybę institucijų, kurios irgi vykdė bei tebevykdo įvairią veiklą. Nors visos organizacijos yra remiamos ne tik G. Soroso, nes prie jų gyvavimo prisidėjo ir Europos Komisija, Lietuvos Kultūros taryba ir kiti. Pagal viešą informaciją, ALF įsteigė šias institucijas:
- Studijų užsienyje informacijos centras (įkurtas 1991)
- Soros International House (įkurtas 1993)
- Junior Achievement (įkurtas 1993)
- Lietuvos žurnalistikos centras (įkurtas 1995)
- Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras (įkurtas 1995)
- Atviros visuomenės kolegija (įkurta 1997)
- Mokyklų tobulinimo centras (įkurtas 1999)
- Paramos vaikams centras (įkurtas 1999)
- Šiuolaikinių didaktikų centras (įkurtas 1999)
- Švietimo kaitos fondas (įkurtas 1999)
- Transparency International Lietuvos skyrius (įkurtas 2000)
- Pedagoginių studijų kaitos centras (įkurtas 2000)
- Ugdymo inovacijų centras (įkurtas 2000)
- Menų spaustuvė (įkurta 2002)
- Žmogaus teisių stebėjimo institutas (įkurtas 2003)
- Pilietinės visuomenės institutas (įkurtas 2004)
- Jaunimo karjeros centras (įkurtas 1999)
- Saugaus vaiko centras (įkurtas 1999)
- Socialinės ekonomikos institutas (įkurtas 2002)
- Neformaliojo švietimo debatų centras (įkurtas 1999)
- Vilniaus politikos analizės institutas (įkurtas 2017)
Verta paminėti, jog tai tėra tik pirminių institucijų sąrašas. Šios organizacijos vėliau įsteigė kitas institucijas, rėmė įvairius asmenis ar organizacijas, taip pat pačios gavo paramą ir organizavo įvairius projektus. Taisyklė gan paprasta: jeigu stebite kokią nors organizaciją, kuri veikia žmogaus teisių, socialinio teisingumo, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose susijusiose srityse, labai didelė tikimybė, kad jos nors sykį gavo G. Soroso paramą arba buvo įkurtos jo organizacijų.
Pavyzdžiui, vien ALF įkurtas Transparency International (TI) Lietuvos skyrius turi daugiau nei 300 alumnų. Viešosios politikos organizacija, kuri viešai teigia, jog veikia siekdama didinti skaidrumą bei mažinti korupcijos paraiškas Lietuvoje, šiuo metu pagrindinėje komandoje turi šiuos asmenis:
- Ingrida Kalinauskienė
- Ieva Dunčikaitė
- Aistė Rinkevičiūtė
- Edita Semionovaitė
- Skirmantas Bikelis
- Sergejus Muravjovas
TI akcininkai:
- Rūta Žiliukaitė
- Aurimas Perednis
- Ingrida Kalinauskienė
- Sergejus Muravjovas
TI tarybos nariai:
- Eimantas Vytuvis
- Džina Donauskaitė
- Karolis Granickas
- Kristina Norvainytė
Viešai prieinami duomenys rodo, kad per savo gyvavimą ALF skyrė įvairius išteklius ir dotacijas nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), švietimo įstaigoms, taip pat pavieniams asmenims, siekiantiems socialinių pokyčių ir propaguojantiems tam tikras ALF palankias vertybes.
Žmogaus teisių stebėjimo institutas
Viena iš ALF įkurtų institucijų yra Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI). Tai nevyriausybinė, pelno nesiekianti žmogaus teisių organizacija, kuri Lietuvoje veikia jau daugiau nei 20 metų.
ŽTSI šmėžiuoja kone visada, kai kalba pasisuka apie homofobiją, LGBTQ teises, taip pat diskriminaciją ar netoleranciją. ŽTSI kasmet rengia „Žmogaus teisių Lietuvoje apžvalgas“, moko teisėsaugos pareigūnus kaip atpažinti ir kovoti su „neapykantos kalba“, taip pat organizuoja diskusijas jaunimui apie kovojimą su homofobija, ksenofobija ir neapykantos kalba.
ŽTSI nuolat stengiasi rasti būdus, kurie galėtų padėti įkalbėti įstatymų leidėjus priimti jiems naudingus, t. y., jų ideologiją atitinkančius įstatymus. Jie netgi padeda įvairiems subjektams laimėti strategines bylas, jei tik šios atrodo svarbios jų pačių veiklai ir požiūriui.
ŽTSI Programų direktore, o vėliau ir vykdančiąja direktore seniau buvo Dovilė Šakalienė. Ši Lietuvos psichologė ir politikė daugeliui puikiai žinoma dėl to, kad inicijavo naują Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir reformavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Dabartinė ŽTSI komanda:
- Martynas Jockus
- Greta Baltikauskaitė
- Agnė Greimaitė
- Dainius Pūras
Be to ŽTSI remia Aktyvių piliečių fondas, kurį taip pat administruoja Atviros Lietuvos fondas. Aktyvių piliečių fondas irgi pagarsėjęs savo veikla LGBTQ bendruomenės atžvilgiu, kadangi remia su šia bendruomene susijusias iniciatyvas. Nors šis fondas skirtas „pilietinei visuomenei stiprinti“, bet galima pastebėti, jog lėšos dažnai skiriamos tam tikra kryptimi judantiems projektams.
APF Atrankos komiteto nariai:
- Tomas Balžekas
- Tomas Kubilius
- Renata Sadunišvili
- Arūnė Kontautaitė
G. Sorosas - ilgametis Lietuvos žurnalistų ir žiniasklaidos priemonių kalvis
1995 metais G. Soroso Atviros visuomenės fondas mūsų šalyje įsteigė Lietuvos žurnalistikos centrą (LŽC). Tai yra neformalaus ugdymo organizacija, kuri jau daugybę metų ugdo žurnalistikos ir ryšių su visuomene specialistus. Šiame centre buvo paruošti ar savo žinias nors trumpam stiprino veikiausiai didžioji dalis šalies žurnalistų.
Jiems kiekvienais metais yra rengiamos 4 mėnesius trunkančios profesinės studijos. Į šiuos kursus eina ne tik bakalaurai, magistrai ar studentai, bet ir jokio išsilavinimo neturintys, tačiau apie tokias sritis svajojantys asmenys. Be to, LŽC aktyviai organizuoja mokymus ekspertams bei konferencijas ir seminarus žurnalistikos ir žiniasklaidos temomis. LŽC komanda taip pat leidžia žurnalistikos metodinę medžiagą bei knygas, atlieka taikomuosius žiniasklaidos tyrimus ir kitas veiklas, susijusias su žurnalistika ir viešaisiais ryšiais.
Žvelgiant į LŽC praeitį, 1997 metais centras pradėjo organizuoti žurnalistikos kursus net ir mokyklos dar nespėjusiems baigti vaikams. Moksleiviai su džiaugsmu ėjo į Sekmadieninę žurnalistikos mokyklą, kurioje mokėsi visų žurnalistikos profesijos peripetijų. 2017 metais LŽC ir toliau tęsė mokymus moksleiviams, tik dabar nusprendė praplėsti sritis, pasiūlydami video žurnalistikos kursus.
1998 metais LŽC pradėjo rengti ne tik žurnalistus, bet ir komunikacijos specialistus, kurie galėtų dirbti ryšių su visuomene sferoje. 2002 metais jie netgi rengė seminarą spaudos fotografams, pavadinimu „World Press Photo“. Tad iš esmės, jie ugdė įvairius žiniasklaidos, viešosios nuomonės ir meno atstovus, apimdami įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmones.
Per savo gyvavimo laikotarpį LŽC formavo ne tik būsimų žurnalistų ar viešųjų ryšių specialistų protus, bet ir stengėsi formuoti visų Lietuvos gyventojų nuomonę tinkama linkme. Pavyzdžiui, 2000 metais, kai Lietuva ruošėsi tapti Europos sąjungos šalimi nare, Lietuvos žurnalistikos centras aktyviai inicijavo visuomenės informavimo politikos diskusijas ir surengė konferenciją „Žiniasklaidos reguliavimas Europos Sąjungos kontekste“.
O 2017 metais, kai buvo įsteigta Kultūros ministerijai pavaldi Medijų taryba, LŽC taip pat į ją delegavo savo narį. Medijų taryba yra „patariamoji institucija, kuri padeda Kultūros ministerijai formuoti ir įgyvendinti valstybės politiką visuomenės informavimo srityje teikdama ekspertinę nuomonę ir rekomendacijas svarbiausiais visuomenės informavimo srities politikos formavimo, koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais“.
Tad G. Soroso įkurto centro atstovė Džina Donauskaitė šiuo metu sėkmingai prisideda net ir prie visuomenės informavimo valstybės politikos klausimais.
Taigi, per beveik 30 metų G. Soroso įkurtas bei finansuotas centras užaugino didžiulę žurnalistų ir kitų specialistų kartą, kuri šiuo metu dirba Lietuvoje rodomose televizijose, internetiniuose naujienų portaluose, naujienų agentūrose Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje ir kitur. Kai tiek ilgai buvo ugdomi ir visose žiniasklaidos priemonės...
žymės: #Gime
Panašus:
- Andrius Tapinas ir „Tūkstantmečio Vaikai“: Neįtikėtina Intelektinė Viktorina, Kuri Privers Tave Mąstyti!
- Atskleista Andriaus Rožicko Neįtikėtina Biografija ir Įspūdinga Karjera!
- Andrius Žemaitis: Įdomiausia Biografija, Karjeros Paslaptys ir Asmeninio Gyvenimo Faktai
- Neįtikėtina Britų Atlikėjo Įtaka Muzikos Pasauliui: Atraskite Jo Paslaptis!
- Šokiruojanti Darjušo Lavrinovičiaus Šeimos Istorija, Karjera ir Kontroversijos, Kurias Privalote Žinoti!