Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kiek jaunų žmonių susimąsto, kam ir kodėl apskritai reikalinga šeima? Ir kiek į ją ateina sąmoningai, suvokdami savo atsakomybę ir šios sąjungos paskirtį? Kadangi šio projekto uždavinys - pasakoti apie šeimą, norėčiau pradėti nuo šeimos kūrimo ir klausimo: kodėl verta sukurti šeimą ir ką ji duoda?

Jei žiūrėsime pagal pasaulio statistiką, vienišų žmonių nėra daug: visi stengiasi rasti antrąją pusę, su kuria lengviau gyventi. Žmogus taip pat yra gamtos dalis, kurianti šeimas. Vyrui atrodo, kad su atrastąja antra puse galės turėti lytinių santykių, kiek širdis geidžia, žmona gamins maistą, skalbs - kažkas panašaus kaip mama, tik dar geriau. Ir tai - pirmoji klaida. Bet ji natūrali - juk mes neturime patirties, esame jauni.

Šeimos kūrimas ir pasiruošimas

Pradėję ieškoti antrosios pusės, toli gražu ne visi būname jai pasiruošę. O pirmiausia - nesame pasiruošę pasirūpinti. Nes šeima tai pirmiausia reiškia, kad turėsime vienas kitu rūpintis. Vyras turės vesti žmoną per gyvenimą. Lietuvių kalboje vartojame žodį „vesti“ - galvodami, kad vedybos tai yra sąjunga, valstybinėje institucijoje pasižadant, kad būsime šeima, saugosime vienas kitą. Ta ceremonija, kaip žinote, trunka labai trumpai.

Dar būna religinė sąjunga (bet ir tai jau ne visada), kai prisiekiame prieš Dievą, nors, būdami gan jauni, nesuprantame, kas tas Dievas, ką čia prisiekėme, kas mūsų laukia. Ir kai tenka pradėti gyventi, mes nemokame, nes nežinome, kas ta šeima. Čia tas pats, kaip ateiti į naują darbo vietą ir patirti sunkumų, kol susigaudote, kas ir kaip vyksta. Šeimoje - tas pats: viskas nauja tiek vyrui, tiek moteriai. Tad prieš kurdami šeimą turėtume susimąstyti: kas yra šeima? Juk su tuo žmogumi, kurį vesime ar už kurio ištekėsime, turėsime būti visą likusį gyvenimą.

Net ir tai, kad vyras turėtų vesti žmoną per gyvenimą, toli gražu nereiškia, kad vyrai žino, kur turėtų ją vesti. Vestuvių ceremonijoje vyras moterį veda į santuokų rūmus, veda nusifotografuoti ir prie vestuvių stalo. O juk iš tiesų vesti - tai reiškia būti pavyzdžiu.

Aš esu seniausios, nuo Visatos gimimo pradžios kalbančios vedų filosofijos atstovas. O vedos - tai „žinios“, kurios mums duotos iš aukščiau, apreikštos. Ir jos nurodo, dėl ko reikia kurti šeimą ir kaip tą daryti, kad būtume laimingi. Tai reiškia - mylėti. Dažnai meilė mums reiškia tik bučinius, lytinį aktą, meilius žodžius, bet iš tiesų meilė yra gebėjimas būti dėmesingam, priimti savo žmogų, su kuriuo gyvensiu visą gyvenimą.

Aukščiausias šeimos gyvenimo tikslas - kartu sugrįžti pas Dievą. Šeima - tai būdas apsivalyti, atidirbti karmą. Žmona, būdama su vyru, jame atras visas savo paslėptas charakterio savybes. Daugelis žmonių apie tai net negalvoja, gyvena šį gyvenimą taip, tarsi viskas tuo ir baigtųsi - antkapiu ir pelenais. Tačiau vedinėje filosofijoje sakoma, kad vyras su žmona gali keliauti toliau, į kitą gyvenimą, susirasti vienas kitą ir vėl kurti santykius, o tada dar kartą susitikti, ir dar atidirbti, kad taptų dar švaresni.

Aš esu vedinės filosofijos dvasininkas, brahmanas, kuriam teko ir tenka tuokti daug šeimų. Ceremonijų metu pagal vedų tradiciją būna 7 apėjimai aplink laužą.

Septyni šeimyninio gyvenimo etapai

Septyni šeimyninio gyvenimo etapai - tai tarsi santykių žemėlapis, kuriuo vedini galite eiti per savo santuokos metus, tobulindami save ir vienas kitą. Šeimyninio gyvenimo etapai - labai svarbi tema, apie kurią turėtume žinoti kiekvienas iš mūsų. Antraip nugyvename gyvenimą klaidžiodami, tarsi automobilis be žemėlapio. Vedos sako, kad žmogus, norėdamas tapti laimingu arba amžinai būti su turima pora, turi praeiti 7 gyvenimo etapus.

  1. Pirmasis gyvenimo etapas prasideda nuo susipažinimo. Susipažįstame, nes traukiame vienas kitą. Moteris žiūri į išsirinktą vyrą kaip kažkuo ypatingą, vienintelį, jai be galo įdomų.
  2. Antrasis gyvenimo etapas - jau šeimoje, santuokoje. Tai pripratimo stadija. Jūs jau žinote savo artimo žmogaus dienotvarkę - kada jis keliasi, išeina į darbą, pusryčiauja, vakarieniauja. Žinote ir trūkumus. Pradedate jausti tą žmogų, artėjate vienas prie kito. Apsidairę aplink pamatysite, kad būtent šioje stadijoje dauguma šeimų sustoja ir nebeauga.
  3. Trečiasis etapas - Nes būtent joje pamatote savo artimo žmogaus trūkumus - tai, ko jis/ji nepadaro arba nenori daryti. Viskas atsiveria, nes niekur nesame tokie perkeltine prasme nuogi, kaip savo buityje ir šeimoje. Žmona mato, koks yra vyras: kokie jo higienos įpročiai, kiek jis dėmesingas jai, vaikams, kaip susigaudo buities dalykuose, filosofijoje, hobiuose. Todėl šioje trečioje stadijoje prasideda konfliktai. Juk eidami į santuoką tikimės, kad vyras/žmona bus dėmesingas, geras visą gyvenimą - kaip draugavome, taip ir draugausime susituokę ir gyvendami kartu. Bet draugystės periode visi būname su kaukėmis, norime patikti, būname pasitempę. Sakoma, kad vyras, vesdamas žmoną, pasiima jos karmą - tai reiškia, kad tarsi neša ją ant sprando. Turi nešti, nes jei neneša, tai žmona bus nelaiminga, o jei neša - jaučia visą svorį ir sunkumą. Ką reiškia priimti karmą? Priimti žmonos problemas. Tad sustojus trečiojoje stadijoje, prasideda konfliktai: mes reiškiame pretenzijas, ginamės, reikalaujame, verkiame, einame į konsultacijas, geriame vaistus, tampame neištikimi, pasineriame beatodairiškai į medžioklę, žūklę, sportą - ką tik nori, kad tik būtų galimybė pabėgti.
  4. Ketvirtoji stadija - būtina, jei norime nueiti toli ir būti šeimoje amžinai laimingi bei švarūs. Ši stadija prasideda nuo kantrybės. Tai reiškia: pakęsti. Kaip darbe ant klientų nešūkaujame, taip šeimoje neturėtume elgtis vienas su kitu kaip su daiktu, nuosavybe, be pagarbos.
  5. Penktoji stadija harmoningo gyvenimo link - pareigų atlikimas. Jis prasideda nuo pat pirmų gyvenimo kartu dienų.
  6. Šeštoji stadija - gan reta. Ji vadinama platoniškais santykiais. Tai reiškia, kad esame labai artimi - žmona ir vyras tampa geriausiais draugais. Aukščiausias laipsnis: tie, kurie viskuo dalijasi, laukia vienas kito, supranta. jaučiame vienas kitą, supanašėjame - ir fiziškai, ir psichologiškai. Vyras žmonai ir žmona vyrui yra viskas - ir tėvas, ir mama, ir brolis, ir sesuo, ir draugas/draugė. Jiems nieko daugiau nebereikia: „Man su juo/ja gera“. Tokius santykius pasiekusi pora neretai ir miršta panašiu metu - išėjus vienam, neilgai trukus išeina ir kitas. Bet ir tai ne pabaiga.
  7. Septintoji šeimyninių santykių stadija - ypač reta: kai vyras ir žmona į centrą pastato Dievą. O jie patys tampa tarsi dvasininkais. Tam nereikia būti kunigais ar baigti ypatingų mokslų - jie tiesiog abu mokosi tarnauti Dievui. Jie supranta, kad yra Dievo vaikai ir mokosi tarnauti, siūlydami jam savo gyvenimą, savo pojūčius, aukodami viską, ką daro.

Tad šiandien jums papasakojau apie šeimyninių santykių stadijas ir linkiu sklandžiai praeiti pirmą, susipažinti, tuomet priprasti vienam prie kito, o pripratus, mažiau koncentruotis į trūkumus ir nepamiršti pareigų. Linkiu kantrybės ir geriausių draugų stadijos, kai nesmerkiate, bet galite viską išsipasakoti, apkabinti, paguosti, palaikyti.

Anantara Das apie šeimos vertybes

Buvęs teisininkas Algis Razminas dabar yra ajurvedos gydytojas ir psichologas Anantara Das. Jis save pristato žmogumi, ilgai ieškojusiu, kaip būti laimingam. Prieš 5000 m. „Buvau stambus verslininkas, visko turėjau, bet turbūt pavargau nuo verslo, supratau, kad tai - beprasmiška. Aukojiesi, turi gudrauti, turi meluoti, turi bijoti.

Buvęs verslininkas tuomet susikrovė daiktus ir išvažiavo į kaimą, kur skaitė šventraščius. Šiuo metu Anantara Das keliauja, Lietuvoje ir svetur skaito paskaitas, o Kaune jis įkūrė vienuolyną, kur priimami pasiligoję ar nelaimingi. Paskaitose viena svarbiausių temų būna santykiai.

„Vyrai kartais didžiuojasi: „Aš pasiekiau, o tu - namuose, su vaikais“. Ji - užnugaris, ji viską sutvarkė, kad tu galėtum pasiekti. Jei šeimoje negerai, tada suprastėja vyro arba žmonos sveikata ir nesiseka darbe, tada vėl ateina nesėkmė.

Anantara Das siūlo šeimoje sukurti papročius - kad visa šeima bent valgant būtų kartu. Vyras šeimai turi uždirbti - tai jo pareiga, jis taip pat atsakingas už maistą, drabužius, būstą. Antra jo pareiga yra išklausyti savo antrąją pusę - nuraminti ją, nes moteris, anot ajurvedos pasekėjo, yra nuolat nerami. Užtat trečia vyro pareiga - dvasinė - yra svarbiausia. Vyras šeimoje turi melstis ir būti dvasinis šeimos lyderis. Jei vyras yra dvasingas, Anantaros Das teigimu, moteris gali iškęsti viską - ir nepriteklių, ir sunkumus.

Anantaros Das antra pusė - Julija, arba Jay Shri, kuri į ajurvedos dvasinį pasaulį pasinėrė dėl ligos ir vadina tai likimo dovana. Buvusi šokių trenerė sunkiai susirgo, bet jos ligos net medikai negalėjo nustatyti. Jaunai moteriai buvo nustatytas pirmos grupės neįgalumas.

Daugelyje valstybių šeima yra deklaruojama kaip jos pagrindas, nes šeimoje auga, bręsta ir ugdosi asmenybės. Nors kiekviena šeima yra ypatinga ir nepakartojama - nėra namų be dūmų. Net ir darniausioje šeimoje kyla nenumatytų nesutarimų ir barnių. Mamai netinka marti, tėtė mano, kad dukra pasirinko ne tą vyrą. Du įsimylėję žmonės aistringai puola vienas kitam į glėbį, o po kurio laiko pamato, kad tarp jų meilės neliko.

Iš tiesų, gyventi šeimoje yra taip sudėtinga, kad pasak Anantaros das, mes to mokomės visą gyvenimą. Vedose - seniausiuose pasaulio šventraščiuose mokoma, kad šeima yra didžiulė vertybė, joje žmogus jaučiasi pilnavertis ir gali save realizuoti, todėl reikia mokytis gyventi šeimoje. Vyras gali atsiskleisti kaip vyras, kaip tėtis, o moteris, kaip žmona ir mama.

Savo paskaitoje Anantara das teigė, kad šeimoje, dar iki vaikelio atsiradimo, vyras ir moteris turi suvokti gyvenimo kartu prasmę ir tikslą. Jei šeimose vyrautų harmonija, vyras ir moteris nesipyktų - tai ir jų vaikai mokėtų teisingai pasirinkti savo antrąją pusę ir teisingai gyventi.

Lektorius apgailestavo, kad gyventi šeimoje niekas nemoko: nei darželiai, nei mokyklos, nei universitetai. Dar draugaudami jaunuoliai galvoja, kad jų jausmai bus visada tokie pat, kad išgėrinėjantis ar rūkantis vyras pasikeis gyvendamas šeimoje, tačiau santykiai transformuojasi, vyras nepasikeičia. Moteris ir vyras kalbasi tarpusavyje, atrodo, ta pačia kalba, tačiau dažnai nesusikalba, santykiai atšąla.

Pasak Anantaros das, ne dideli namai ir turtas lemia tarpusavio santykius, kad gyvendami šeimoje būtume laimingi, o ką mes vienas kitam reiškiame, ką duoda moteris vyrui ir ką vyras duoda moteriai. Dabar gi pažiūrėkit, į paskaitas ir pas psichologus praktiškai eina tik moterys, atrodo, kad joms vienoms reikia taisyti santykius šeimoje. Vyras turėtų gerbti savo moterį ir visur ją lydėti.

Jei prieš vedybas nepažįstame žmogaus ir jo pomėgių, tai po vedybų atsiranda didelių problemų. Žmonės išsiskiria ir vėl puola kitiems žmonėms į glėbį, galvodami, kad dabar tai jie tikrai bus laimingi. Tačiau, pasak Anantaros das, tai tik iliuzija - mes pritraukiame tokį žmogų, kokie patys esame. Todėl turime išmokti išsivalyti savo fizinį ir dvasinį kūną, pasikeisti pirmiausiai patys, kad sutiktume geresnį žmogų.

Vedos sako, kad vyras nežino, kokia moters prigimtis, o moteris nežino, kokia vyro prigimtis . Moteris moka džiaugtis viskuo, kas ją supa, moka pajusti gyvenimo skonį, tuo metu vyras daugelio dalykų nemato. Moteris gali savo vyrą išugdyti ir padaryti išmintingu, nes tik ji viena savyje gali realizuotis ir vienu metu gali būti ir mama, ir žmona, ir moteris. Vyro veiklos laukas - už šeimos ribų, darbe, palikit jį visai dienai namuose - jis „uždus“. Moteris gi, jei viskas gerai, - visa namuose. Vyrui pasidžiaugti su vaiku užtenka keleto dešimčių minučių, o moteris per visą dieną čiūčiuoja, bučiuoja, glostinėja ir jai vaikas lyg narkotikas. Tai rodo vyro ir moters skirtingumą.

Anantara das teigė, kad mergaitę, kol užauga turi globoti tėtis, o po vedybų - vyras. Kai vyras ir moteris lieka vieni - jie tampa savimi. Skaudžiausia, kai vienas kito negirdi ir dėl to pykstasi, o kai pykstasi - skriaudžia savo vaikus. Negalėdami pykčio išlieti vienas ant kito, pradeda mušti vaikus, kurie dažnai net nesupranta, už ką juos muša. Taip jie užauga su neapykanta tėvams ir turi problemų sukūrę savo šeimas.

Pasak Anantaros das, moteris yra geriausia vyro antroji pusė. Pasiekęs kažko gyvenime vyras dažnai pamiršta, kad to pasiekė savo moters dėka ir už tai jai turi būti dėkingas. Vedose rašoma, kad tik dorybinga žmona, besilaikanti visų šeimos principų, gali padėti savo vyrui pasiekti šlovę, sėkmę, padėtį visuomenėje, išsiugdyti kantrybę. Moters subtilusis laukas šešis kartus galingesnis nei vyro. Savo vidine nuojauta, intuicija ji numato gyvenimo įvykius ir padeda savo vyrui visose situacijose.

žymės: #Vaiku

Panašus: