Pasaulinės statistikos duomenimis, daugelyje išsivysčiusių šalių jaunos šeimos stengiasi atidėti vaikų gimimą vėlesniam laikui. Paprastai vėliau ir tuokiamasi, nei tai buvo daroma prieš 50 metų. Be to, dažnėja ir pakartotinės santuokos, kai taip pat susilaukiama vaikų. Jei 2004 m. vidutinis tėvų amžius buvo 35 metai, tai 2007 m. - priartėjo prie 40 m. Paskaičiuota, kad kas dešimto naujagimio tėvas yra vyresnis nei 50 m.
Vyresnių tėvų amžiaus įtaka vaikų sveikatai
Tel Avivo universiteto mokslininkai teigia, kad vyresnis tėvų amžius gali nulemti palikuonių sergamumą kai kuriomis ligomis. Pvz., jei tėvas vyresnis nei 30 m., 11 proc. padidėja tikimybė, kad vaikas gali sirgti bipoliniu sutrikimu, o jei tėvo amžius daugiau nei 55 m. - tikimybė padidėja 37 proc. Didėjant tėvo amžiui, didėja ir tikimybė, kad vaikas gali susirgti šizofrenija. Švedų mokslininkų duomenimis, kiti sekantys 10 metų tėvo, kuriam jau sukako 50 m., vaikui padidina šizofrenijos riziką 30 proc.
O Izraelio mokslininkai nustatė, kad vyresnių tėvų sūnūs dažniau turi žemesnį IQ bei serga autizmu. Pavyzdžiui, 45-55 metų tėvų vaikai autizmu serga 6 kartus dažniau nei tie, kurių tėvai jaunesni nei 30 m. Tel Avivo psichologai tyrė, kaip formuojasi pagyvenusių tėvų sūnų socialiniai įgūdžiai. Nustatyta, kad, jei tėvų amžius vaiko gimimo metu 35-45 metai, tai jų sūnų psichinei sveikatai niekaip neatsiliepia, tačiau, jei tėvai vyresni nei 45 metų, - 50 proc. padidėja rizika patirti socialinės adaptacijos problemų.
Manoma, kad dažnesnes psichikos ligas vyresnių tėvų vaikams galima paaiškinti tuo, kad metams bėgant blogėja spermos kokybė ir didėja genetinių mutacijų tikimybė. Tačiau psichologai perspėja, kad tyrimų rezultatai nėra absoliučiai patikimi. Seniai žinoma, kad, jei gimdo vyresnio amžiaus moterys, yra didesnė nėštumo patologijų, patologinio gimdymo tikimybė, taip pat dažnėja tokių sunkių apsigimimų, kaip Dauno sindromas. Tačiau, tyrimų duomenimis, vyresnių motinų vaikai pasižymi aukštesniu intelektu, taip pat geriau sugeba analizuoti informaciją, susikoncentruoti į pavestą užduotį, įsiminti gautus duomenis, formuluoti savo mintis ir greitai skaityti.
Vaikų baimės ir auklėjimas
Vaikai natūraliai pradeda bijoti to, ko bijo jų tėvai („Neik - nukrisi“, „neimk - nusideginsi“), o kur jau tie atvejai, kai vaikai specialiai gąsdinami pabaisomis, laukiančiais jų tamsoje, ar žadama palikti juos vienus, jei bus neklusnūs. Įteigtomis galima laikyti baimes, kylančias pernelyg nerimastingų tėvų vaikams. Pokalbiai šalia esant vaikui apie mirtį, nelaimes, ligas, gaisrus ir nužudymus nejučia užsifiksuoja vaiko psichikoje.
Taip pat daugiau apie vaiką tykančias nelaimes galvoja perdėtai globojantys tėvai, pvz., kai vaikas buvo ilgai lauktas, vienturtis, taip pat tada, kai jis gimsta vyresnio amžiaus tėvams. Jauni tėvai paprastai yra labiau atsipalaidavę ir net negalvoja, kad kas nors gali atsitikti jų vaikui. Augdami nerimastingoje aplinkoje vaikai, jei jiems ir neišsivysto stiprios adaptaciją trikdančios baimės, gali tapti drovūs, nerimastingi, nepasitikintys savimi. Vyresnio amžiaus tėvai turėtų žinoti apie šias tendencijas ir koreguoti savo elgesį, o jei tai nesiseka padaryti vien savo pastangomis, lankytis pas psichikos sveikatos specialistą.
Kitos psichologinės problemos, susijusios su dideliu amžiaus skirtumu tarp vaikų ir tėvų, - tai blogesnis savitarpio supratimas, mažesnis emocinis ryšys. Juk girdime, kaip dažnai šneka vyresnio amžiaus žmonės: „O mūsų laikais…“ O jei jų pačių vaikas yra paauglys, jį suprasti gali būti labai sunku, ir gerai, jei tokiu atveju šeimoje dar yra vyresnių už „pagranduką“ vaikų, tampančiu „tiltu“ tarp vaiko ir jų tėvų ir sušvelninančių konfliktą.
Paprastai vyresni tėvai linkę perdėtai kontroliuoti savo vaiką, tačiau pasitaiko ir atvejų, kai vaikai augdami atsiduria psichologinėje tėvų rolėje savo senstantiems tėvams. Dažnesnės šios problemos tose šeimose, kuriose vienas iš tėvų ar abu yra ligoti, su negalia arba geriantys. Toks vaikas paprastai nekelia problemų, išauga perdėtai atsakingas, bet viduriniame amžiuje jo dažnai laukia sunkios psichologinės problemos.
Ugdymas šeimoje: tendencijos ir iššūkiai
Taip, šeimoje vaikus ugdančių šeimų Lietuvoje išties daugėja. Buvo metų, kai skaičius dvigubėjo. Ugdymo šeimoje asociacijos ir statistikos departamento skaičiai už 2023-2024 mokslo metus šiek tiek skiriasi, bet, išvedus vidurkį, Lietuvoje namuose buvo ugdoma apie 300 vaikų. 2020-2021m. jų buvo 64, 2021-2022 m. - 187, 2022-2023 m. - 263. Maždaug rugsėjo pabaigoje sulauksime šių mokslo metų statistikos ir tikimės, kad tokių vaikų ir šįkart bus gerokai daugiau nei pernai.
Šeimų, renkančiųsi ugdymą šeimoje, įvairovė
Kalbant apie ugdymą šeimoje apskirtai (ne tik nuotolines pamokas), be abejo, yra nemažai keliaujančių šeimų. Vis dėlto apskritai šeimos, nors turi labai panašų tikslą, nors yra vienijamos bendrystės jausmo, iš tiesų yra gana skirtingos. Yra keliaujančių, laikinai gyvenančių užsienyje, yra gyvenančių kaime, vienkiemyje, didmiestyje. Yra auginančių po vieną vaiką, yra turinčių po penkis ar šešis. Yra šeimų, kurių visi vaikai ugdomi šeimoje arba tokį mokymosi būdą renkasi tik vienas ar du iš vaikų. Yra itin pasiturinčių šeimų, yra ir socialiai remtinų. Yra tokių, kur vaikus moko vien tėvai, taip pat tų, kurios samdo mokytojus, dėstytojus, pasitelkia į pagalbą senelius. Yra vengiančių technologijų ir yra jomis besižavinčių. Yra vaikų, kuriuos augina tik vienas iš tėvų, yra vaikų, kurių abu tėvai dirba arba tokių, kuriose vienas iš tėvų gali nedirbti. Yra tautines tradicijas puoselėjančių šeimų, yra mišrių rasių ir tautybių. Yra giliai tikinčių šeimų, yra ir labai pasaulietiškų.
Praktinis ugdymo namuose įgyvendinimas
Ugdymas šeimoje vyksta labai skirtingai. Ugdyti vaiką šeimoje - reiškia įdėti daug darbo, atsisakyti dalies savo malonumų. Šeimoje ugdyti vaikus norintys tėvai turi suprasti, kad dabar jie bus savo vaiko mokytojais ir prisiims atsakomybę. Lietuvoje privaloma išsirinkti mokyklą ir su ja pasirašyti ugdymo šeimoje sutartį. Vis dėlto tai nereiškia, kad mokykla jums kažką duos. Mokykla tik kuruoja, kažkiek prižiūri, kažkiek pataria, kažkiek patikrina. Tačiau bendrai ugdymas šeimoje yra tėvų darbas ir tėvų atsakomybė. Reikia gerai suvokti, į ką veliesi, tad tam ryžtasi ne kiekvienas.
Tėvai, norintys rinktis ugdymo šeimoje kelią, turi suprasti, kad jie ne tik patys mokys (arba patys pasirūpins, kas mokys) vaikus, bet ir pildys mokymosi ataskaitas, teiks mokyklai mokymosi įrodymus, pildys klausimynus, metines pažangos ataskaitas, kartu su vaiku dalyvaus mokyklos renginiuose ir kt. Taip pat svarbu žinoti, kad ugdymo šeimoje paslaugą teikia ne kiekviena mokykla. Gera žinia ta, kad paslaugą teikia ir savivaldybių, ir nevalstybinės mokyklos, o sutartį galima pasirašyti su bet kurioje savivaldybėje esančia mokykla, nebūtina prisirišti prie gyvenamosios vietos. Mokyklą galima išsirinkti pagal savo pasaulėžiūrą ir kišenę.
Dar itin svarbus momentas yra tas, kad dokumentus mokyklai, jei norėsite ugdyti atžalą šeimoje nuo ateinančių mokslo metų rugsėjo, reikia pateikti dar iki einamųjų mokslo metų birželio 1 d. Tai išties nepatogi tvarka, kurią norėtųsi pakeisti. Šeimoms paliekama labai mažai laiko susivokti, susirinkti reikalingas pažymas, nes vieni mokslo metai dar nepasibaigę, o tu, pasirodo, jau turėjai būti susitvarkęs dokumentus kitiems. Įprastoje mokykloje šeimoms paliekama visa vasara.
Ugdymo šeimoje privalumai ir trūkumai
Minusai gal labiau būdingi ugdymui šeimoje nepasiruošusiems tėvams. Staiga jie susivokia, kad jų vaikas visą dieną šalia ir šie nebegali ramiai tyloje dirbti arba išgerti kavos tada, kada nori. Dar, pasirodo, reikia įdėti gana daug darbo ir pildant ataskaitas, ir mokant patį vaiką. Deja, būna ir taip, kad vaikas nenori mokytis ir tėvai neturi įrankių, nežino, kaip su juo susikalbėti. Sunkumų patiria ir tie, kurie linkę lengvai pasiduoti visuomenės ir aplinkos spaudimui, ir nenori būti „baltomis varnomis“.
Na, o iš esmės - vieni pliusai. Vaikai atsigauna, įgyja pasitikėjimo savimi, savarankiškumo (taip, taip!), drąsos, šeimos narių tarpusavio ryšiai tvirtėja, per laiką visiškai pasikeičia tėvų ir vaikų santykiai. Žinoma, tai neįvyksta nei per naktį, nei per mėnesį. Vis dėlto ugdant vaiką šeimoje kelerius metus rezultatas akivaizdus. Jautresni vaikai, taip pat vaikai, mokykloje patyrę patyčias, atsigauna, išlenda iš kokono, sutvirtėja. Apskritai šeimoje ugdomų vaikų mąstymas laisvesnis, jie originalesni, nestandartiniai, neretai yra ambicingesni ir daugiau pasiekia gyvenime.
Taip pat svarbu tai, kad, nors Lietuvoje šeimoje ugdomi vaikai privalo būti mokomi pagal BUP, jie visgi turi daug laisvės tame, kaip tų reikiamų rezultatų pasiekia. Kas nori, naudoja vadovėlius ir pratybas, kas nori, skaičiuoja lauke akmenukus. Vieni mokosi prie kompiuterio, kiti keliauja, lanko muziejus, bibliotekas. Yra gairės, nurodančios, ko reikia išmokti, tačiau, pasirinkus tinkamą mokyklą, visiška laisvė tame mokymosi proceso pasirinkime.
Mokomosios medžiagos šiais laikais, ypač internete, yra tiek, kad pasirinkimo laisvė tampa begalinė. Pradinukams medžiagą dažnai išdėsto tėvai. Vyresnėliai jau moka mokytis patys (tėvams tikrai nereikia būti visų mokomųjų dalykų specialistais). Galima mokytis pagal tvarkaraštį, galima mokytis atliekant projektus, galima kasdien mokytis skirtingų dalykų, taip pat yra galimybė pusę metų kažko apskritai nesimokyti, tačiau kitą pusmetį susitelkti ties tuo, ką pirmąjį pusmetį praleidai. Galų gale, galima labai daug gilintis į vaiką dominančias temas ir tik baziniu lygiu išmokti tai, kas netraukia.
Socializacija ugdant šeimoje
Didžiausia problema yra ta, kad žmonės vaikų socializaciją supranta išskirtinai kaip ištisų dienų leidimą su tais pačiais 30 vaikų, kurie būtinai yra vienodo amžiaus ir visai nebūtinai vienas kitam įdomūs. Kada dar, išskyrus darželį ir mokyklą, jums gyvenime taip nutinka? Šeimoje ugdomi vaikai pirmiausia ir socializuojasi su savo šeimos nariais. Jie kur kas daugiau nei paprastai ir kur kas kokybiškiau leidžia laiką su tėvais, broliais ir seserimis, seneliais. Kiemo draugų, kaimynų, tėvų draugų vaikų, pusbrolių ir pusseserių taip pat niekas neatima. Vos pasibaigus pamokoms tradicinėse mokyklose, visi vaikai gali kartu leisti laiką lauke, eiti vieni pas kitus į svečius. Lygiai taip pat iš šeimoje ugdomų vaikų niekas neatima ir būrelių. Priešingai, tie vaikai turi kur kas daugiau laisvo laiko ir gali lankyti daugiau būrelių, kuriuose taip pat mezga draugystes. Galų gale, naminukai, kaip mes vadiname savo bendruomenės narius, yra tikrai linkę bendrauti tarpusavyje.
Ugdymo šeimoje palyginimas su situacija užsienyje
Turbūt labiausiai žinomas faktas, kad ugdymas šeimoje (angl. homeschooling) populiarus JAV. Ten jis turi gilias tradicijas, tačiau pastaraisiais metais situacija keičiasi. Jei seniau stereotipinė JAV namuose ugdanti šeima buvo gausi, krikščioniška, gyvenanti kaimo vietovėje, tai dabar šalyje taip pat stebimas ugdymo šeimoje bumas - tokių šeimų ne tik gausėja itin sparčiai, šį mokymosi būdą renkasi vis įvairesnės šeimos (panašiai kaip ir Lietuvoje). Lyginant valstybinių, privačių mokyklų ir šeimoje ugdomų vaikų skaičių, būtent pastarojo augimas yra žymiai didesnis. Jei, pavyzdžiui, 1973 m. JAV šeimose ugdomų vaikų buvo apie 13 tūkst., 2016 m. apie 2,3 mln., tai dabar, remiantis įvairiais duomenimis, jų yra apie 5 mln.
Materialiniai nepritekliai ir vaikai
Praėjusiais metais 2,8 proc. namų ūkių, turinčių vaikų iki 16 m. amžiaus, nurodė, kad bent vienas iš vaikų negalėjo bent kartą per dieną valgyti vaisių, daržovių, 1,9 proc. - valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčių vegetariškų patiekalų. Dėl lėšų stokos ne visi vaikai namuose turėjo savo amžiui tinkamų žaidimų ar lauko laisvalaikio reikmenų, švęsti ypatingas progas ar išvykti bent savaitei atostogų.
2,2 proc. vaikų prisipažino, kad dėl lėšų stokos negalėjo pasikviesti draugų pažaisti ir pasivaišinti, o 1,3 proc. neįperka savo amžiui tinkamų knygų.
Nepriteklius mažėja
Palyginti su 2014 m. atliktos apklausos rezultatais, 2021 m. mažesnė dalis namų ūkių nurodė, kad dėl lėšų stokos vaikai susidūrė su materialiniais nepritekliais. Jei naujų drabužių prieš aštuonerius metus negalėjo įsigyti 10,1 proc. vaikų, dabartinėje apklausoje šis skaičius sumažėjo iki 3,2 proc. Ypač sumažėjo dalis namų ūkių, kuriuose bent vienas iš vaikų dėl lėšų stokos negalėjo reguliariai dalyvauti laisvalaikio veikloje (nuo 16,8 proc. iki 4,3 proc.) ir bent savaitę išvykti iš namų atostogų (nuo 16,5 proc. iki 4,7 proc.).
Vienišus vaikus auginantiems - sunkiau
Vaikai, augantys su vieniša motina ar tėvu, žymiai dažniau susidūrė su materialiniais nepritekliais, nei vaikai, augantys su abiem tėvais. Skurdo rizikoje gyvenančiuose namų ūkiuose augantys vaikai dėl lėšų stokos buvo priversti riboti ne tik laisvalaikio poreikius, bet ir prasčiau maitinosi (10,5 proc. kasdien negauna vaisių ir daržovių), didelė dalis turėjo tenkintis dėvėtais drabužiais (14,7 proc.).
Kas dešimtas vaikas augantis su vienu iš tėvų negali reguliai dalyvauti laisvalaikio veikloje, negauna naujų drabužių ir nevyksta bent savaitės atostogų. Tobulinti savo talentus, sportuoti ar užsiimti mėgstama veikla negali beveik kas šeštas (15,2 proc.) vaikų augančių skurdo rizikos namų ūkiuose.
Statistika
| Metai | Namų ūkių, kuriuose vaikai patiria materialinių nepriteklių, dalis (%) |
|---|---|
| 2014 | 10.1 |
| 2021 | 3.2 |
Panašus:
- Rumšiškių senelių globos namai "Auksinis amžius": rami senatvė
- Rumšiškių Senelių Globos Namai "Auksinis Amžius": Išsamiai Apžvelgiame ir Atskleidžiame Atsiliepimus
- Kauno lopšelis-darželis „Želmenėlis“ – 50 metų patirties ir moderniausių ugdymo metodų derinys
- Atraskite Portugalijos virtuvės stebuklus: nuo sultingos žuvies iki gardžiausių desertų!
- Nepraleiskite! Geriausia Avene Apsauga Nuo Saulės Vaikams – Išsamus Apžvalginis Gidas