„Šeima pasitiko savo antrąjį vaikelį - sūnų Ainių. Ainius tikras rekordininkas! Šiuo metu tai didžiausio svorio naujagimis, gimęs mūsų gimdymo namuose 2022 metais. Jo gimimo svoris 5410 g., ūgis 60 cm“, - tokiu įrašu gegužės 17 dieną pasidalijo Krikščioniškieji gimdymo namai Kaune.
Kauno medicinos universiteto klinikų naujagimių ligų gydytoja dr. Jūratė Buinauskienė sako, kad naujagimio dydis skaičiuojamas pagal procentiles - tam tikro amžiaus (skaičiuojant nėštumo savaitėmis) naujagimis turi atitikti tam tikrą svorį.
Naujagimiai, kurių svoris patenka tarp 25 ir 75 procentilių yra idealūs, tie, kurie patenka nuo 10 iki 90 procentilių dar „telpa“ į normas, o jeigu naujagimio svoris siekia 10 procentilių ar mažiau - jis per mažas. Neišnešiotas naujagimis (iki 37 savaičių) niekada nesvers 4 kg.
Jeigu vaikelis gimė 41 savaitės ir svėrė 3 160 kg, jis bus per mažas, o jeigu gims 37 savaičių - per mažai svorio bus 2 500 g. Gimęs 41 savaitės berniukas bus per didelis, jei svers 4 105 g. Patys keturi kilogramai nėra rodiklis - jeigu kūdikis gims 35 savaičių ir svers 3 400 g, tai bus jau per daug.
Normalus išnešioto naujagimio svoris yra tarp 2,5 ir 3,5 kg. Šie skaičiai pritaikyti Lietuvos gyventojams, todėl medikai vis dažniau susiduria su problema, kaip nustatyti tikrą naujagimio dydį, kai gimdo moterys iš užsienio.
Pavyzdžiui, Amerikos indėnų vidutinis gimimo svoris yra apie 3 kg, Papua Naujosios Gvinėjos naujagimio vidutinis svoris yra 2,3 kg. Jeigu pagal lenteles atsižvelgdami į Papua Naujosios Gvinėjos naujagimius vertinsime indėnus, jie visi bus per dideli, o jeigu atvirkščiai - per maži. Lentelės ir normos turi būti pritaikytos tam tikrai populiacijai“, - sako dr.
Jei palyginsime viso pasaulio naujagimius, pamatysime gana margą vaizdą. Jei visa populiacija yra žemaūgiai, tautoje moterys neaukštos, smulkios, tai jos tikrai gimdys mažesnius naujagimius nei tose tautose, kur populiacija yra gerokai aukštesnė, moterys aukštos, stambios. Natūralu, kad standartinis naujagimių dydis Japonijoje, Kinijoje, Ispanijoje, o ypač - Portugalijoje, yra gerokai mažesnis nei, tarkime, Skandinavijos šalyse.
Tose tautose, kur vidutinis moters ūgis yra apie 150-155 cm, naujagimio svorio vidurkis yra 2,9-3,1 kg. Jei jiems gimsta naujagimis apie 3,5-3,7 kg, jis laikomas labai dideliu. O pas mus toks - visiškai normalus!“, - sako prof. Janina Tutkuvienė, vadovaujanti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijoskatedrai.
Nulėmė genetinis paveldimumas
Paklausta, kas nulemia, kad kai kurie kūdikiai gimsta tokie dideli, ji įvardijo nėštumo sukeltą diabetą. Tokių, gestaciniais vadinamų, nėštumų, pasak akušerės-ginekologės, šiuo metu išties netrūksta.
„Tikrai daug moterų, kurioms diagnozuojamas nėštumo metu diabetas. Tai susiję su mityba. Cukrai dabar yra aukštesni. Su dietomis galima tai koreguoti ir vaikai nebeauga didesni. Beje, diabeto sukelti stambūs vaikai turi visai kitokį kūno sudėjimą.
Šiuo aptariamu atveju gimdyvė gestacinio diabeto neturėjo. Nėštumo metu ji priaugo 20 kg. Pati gimusi nemažo svorio, vyras - didesnis, tad nulėmė naujagimio svorį, tikėtina, genetinis paveldimumas“, - patikino medikė.
Kiti veiksniai įtakojantys vaiko svorį
- Vaisiaus lytis.
- Diabetas.
- Paveldimumas.
Jei moteris nėštumo metu suserga gestaciniu diabetu, vaikutis irgi gali gimti didesnio svorio. Būna, kad moterys net nežino, kad serga slaptu, vadinamuoju nėščiųjų, diabetu.
Viena iš priežasčių, lemiančių, kokio svorio gims vaikutis - genetika. Jei seneliai ir tėvai stambaus sudėjimo, yra tikimybė, kad dideli bus ir vaikai. Ir priešingai - smulkūs tėvai gimdo nedidelius vaikus.
Kitaip tariant, genetiniai veiksniai šiuo laikotarpiu pasireiškia minimaliai. Bene 80 proc. naujagimio svorio ir dydžio lemia situacija gimdoje, motinos hormonų fonas, placentos ir virkštelės savybės, kitaip tariant - vaisiaus augimo sąlygos. Jei moteriai vienas vaikas gimė didelis, o kitas mažiukas, galbūt laukdamasi pastarojo, ji buvo pasigavusi infekciją, sutriko placentos kraujotaka ar pan.
Naujagimio svoriui įtakos turi ir tai, kelintas vaikas šeimoje. Vaisiaus svoris didėja su kiekvienu nėštumu iki trečio vaiko. Po to stabilizuojasi ir ima mažėti.
Dalis didelio svorio naujagimių yra pernešioti. Medicinos požiūriu, vaisius jau laikomas pernešiotu, jei gimsta 42 savaičių. Tokie naujagimiai ne tik sunkiai gimsta. Jie jau patiria deguonies ir maisto medžiagų trūkumą būdami motinos pilve. Nuo 37-38 savaitės placentos funkcijos pradeda mažėti, todėl pernešiotas vaikas kenčia. Nors ir gimęs didelio svorio, toks naujagimis panašus į senuką.
Didelį svorį gali lemti sunkūs apsigimimai, ypač širdies ir kraujagyslių ligos.
Mažo svorio naujagimis
Mažo gimimo svorio naujagimis - tai statistinė diagnozė, kai naujagimio svoris yra žemiau 10 procentilės vertės, remiantis standartinėmis ūgio ir svorio lentelėmis. Apskaičiuota, kad Lietuvoje gimsta apie 4 proc. tokių naujagimių.
Apie 50-70 proc. Išnešiotos 40 savaičių mergaitės svoris turėtų būti ne mažesnis nei 3 000 g o ūgis - ne mažesnis nei 50 cm. Išnešioto 40 savaičių berniuko svoris turėtų būti ne mažesnis nei 3110 g, o ūgis - ne mažesnis nei 50 cm. Lentelės pateikiamos specializuotoje literatūroje, skirtoje gydytojams.
Kodėl vaisius lėčiau auga gimdoje?
Sulėtėjęs simetrinio pobūdžio vaisiaus augimas būna dėl veiksnių, susijusių su vaisiumi, tada proporcingai atsilieka visi matmenys, pagal kuriuos nustatomas vaisiaus svoris. Dėl motinos veiksnių vaisiaus augimas paprastai sulėtėja vėliau, po 24 nėštumo savaitės, ir būna nesimetrinio pobūdžio. Pagrindinė priežastis - placentos funkcijos nepakankamumas.
Pavyzdžiui, rūkančių motinų, ypač trečiuoju nėštumo trimestru, išnešioti naujagimiai būna 450 g mažesni nei nerūkančių. Vertinimui naudojamos specialios lentelės.
Paprastai ultragarso įrangoje yra įdiegtas automatinis vaisiaus svorio skaičiavimas. Yra ir kitų papildomų požymių, kurie leidžia įtarti, kad vaisiaus augimas sutriko.
Įtarus sulėtėjusį vaisiaus augimą, reikia įvertinti, ar nėra vaisiaus sklaidos defektų, genetinės patologijos požymių. Realaus veiksmingo gydymo nėra! „Priklauso“ rekomenduoti papildus su suderintu baltymų ir kalorijų kiekiu.
Svarbu gydyti motinos komplikacijas, pavyzdžiui, koreguoti kraujospūdį vaistais. Kartais skiriama antikoaguliantų, siekiant pagerinti placentos kraujotaką. Patariama mesti rūkyti, vengti sunkaus darbo, daugiau gulėti.
Jeigu moteris priaugo daugiau svorio, negu rekomenduojama, tai dar nereiškia, kad naujagimis bus normalaus, o ne mažo gimimo svorio.
Kaip prižiūrėti hipotrofišką naujagimį?
Jeigu nėštumo metu buvo diagnozuotas vaisiaus augimo atsilikimas, tai tokio gimdymo metu būtinai turi dalyvauti gydytojas neonatologas ir iškart apžiūrėti ką tik gimusį naujagimį, įvertinti jo būklę. Sprendžiama, ar naujagimis gali likti su motina, ar jam reikia papildomos priežiūros naujagimių skyriuje (inkubatorius, lašinės ir kt.)
Kelias dienas stebimas naujagimio svorio kitimas.
Naujagimių svorio kitimas
Daugiau nei prieš 30 metų daugelyje Europos šalių vidutinis naujagimių svoris buvo 3-3,5 kg, dabar siekia 3,5 kg, o labiausiai išsivysčiusiose šalyse - net 3,5-3,7 kg.
Akceleracijos tyrinėtojai iškelia hipotezes, kad kūno pokyčiai susiję ir su maisto gamyboje vis plačiau naudojamais kai kuriais konservantais bei hormonais. Ne tik vietos mokslininkus, bet ir tarptautinę mokslo bendruomenę sudominusią publikaciją apie naujagimių kūno pokyčius J.Tutkuvienė parengė drauge su antropologe Eglė Marija Jakimavičiene, Vilniaus universiteto (VU) vaikų ligoninės Neonotologijos centro vedėja Nijole Drazdiene, gydytoja neonotologe Inga Blažiene bei VU Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vedėja Gražina Drąsutiene.
„Jei visuomenėje viskas vystosi natūraliai, turėtų gimti vidutinio dydžio vaikai. Pavyzdžiui Lietuvoje vidutinis naujagimio svoris 3,3-3,5 kilogramo“, - sakė studijos bendraautorė.
Antropologijoje pastebėta - jei atsiranda daugiau nutukusių individų, dėl neaiškių priežasčių padaugėja ir labai liesų. Matyt, gamta tokiu būdu stengiasi palaikyti vidurkį.
„Vaikų akceleracija Lietuvoje stabilizavosi, nes žmogus negali iki begalybės didėti, tačiau tai, kad pastaruoju metu daugėja ne tik didelio, bet ir mažo svorio vaikų, rodo, jog situacija nelabai sveika. Iškeliamos hipotezės tyrimams, kad galbūt reikėtų atkreipti dėmesį į jaunų moterų sveikatą, endokrininę sistemą“, - sakė J.Tutkuvienė.
Mokslinėje spaudoje pasirodo straipsnių, kuriuose gimstamumo tendencijos siejamos su prastėjančia vaikų ir paauglių lytine sveikata, hormoninių kontraceptikų naudojimu, maisto produktų estrogenizacija. Pastaruoju metu netgi pradėti specialūs moksliniai projektai šioms priežastims detaliai nagrinėti.
Manoma, kad kuo maiste daugiau hormoninio poveikio medžiagų, tuo didesnė medžiagų apykaitos disbalanso tikimybė. Kadangi organizme labiliausia lytinė sistema, pradeda trikti gimdymo mechanizmas ir vaisaus auginimo reguliacija.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Sužinokite Tikslų Kūdikių Kojų Dydį: Patogi ir Aiški Amžiaus Lentelė (cm)
- Neįtikėtina Ikimokyklinio Amžiaus Vaikų Emocijų Raida: Atraskite Paslaptingą Vaikystės Pasaulį!
- Geriausia vonelė kūdikiui: išsamios apžvalgos ir tikri tėvų atsiliepimai
- Ar Reikia Skiepyti Kūdikį Nuo Stafilokoko? Sužinokite Svarbiausią Tiesą!