Alergijos ir nėštumo derinys, žinoma, nėra geriausias dalykas, kuris gali nutikti gyvenime. Skaičiuojama, kad maždaug pusė pasaulio gyventojų kenčia nuo įvairių alergijų: bronchinės astmos, alergijos žiedadulkėms, alerginio dermatito ar alergijos tam tikriems maisto produktams ir jų priedams. Tačiau yra gerų naujienų. Mokslininkai įrodė, kad nėštumo metu dailiosios lyties atstovės padidina hormono kortizolio, turinčio antialerginį poveikį, gamybą. Taigi „padėtyje esančioms“ moterims alergijos pasitaiko rečiau, o jei ir pasitaiko, tai būna švelnesnės formos.
Dažniausios alergijos nėštumo metu
Dažniausiai nėščiųjų alergijos pasijaučia per kvėpavimo takus. Pastebėta, kad nėščioms moterims alergijos dažniausiai pasireiškia per nosį. Kai kurios moterys nuo alergijos žiedadulkėms ar gyvūnų plaukams kentėjo dar iki nėštumo, tačiau neretai pasitaiko ir tokių, kurios jautrios tampa būtent nėštumo metu. Kas antra nėščioji skundžiasi alergine sloga ar miegoti trukdančiu nosies užgulimu. Jeigu šiuos simptomus moteris jautė ir iki nėštumo, greičiausiai moteris ir anksčiau turėjo alerginę slogą.
Alerginė sloga (nėščiųjų hormoninis rinitas)
Nėštumo laikotarpiu atsirandanti alerginė sloga dažniausiai būna susijusi su hormoniniais pokyčiais nėščiosios organizme ir ši liga vadinama nėščiųjų hormoniniu rinitu. Alerginė sloga nėštumo laikotarpiu dažniausiai susijusi su hormoniniais pokyčiais nėščiosios organizme. Jis pasireiškia sunkiu kvėpavimu per nosį, čiauduliu, skaidriomis išskyromis iš nosies ertmės. Jis pasireiškia sunkiu kvėpavimu per nosį, skaidriomis nosies išskyromis bei čiauduliu.
Bronchinė astma
Rečiau pasireiškia kitas alerginis susirgimas - bronchinė astma. Nuo jos kenčia apie 2 proc. nėščiųjų. Paskaičiuota, kad bronchinė astma kamuoja vos 2% nėščiųjų. Retas atvejis, kai bronchinė astma pirmą kartą pasireiškia būtent nėštumo laikotarpiu, dažniausiai moteris jau serga ja iš anksčiau, tik nėštumo laikotarpiu svarbu stebėti, kad ji nepaūmėtų. Bronchine astma dažniausiai susiserga tos nėščios moterys, kurios šį susirgimą turėjo ir iki nėštumo. Paprastai paūmėjimas pasireiškia 24-36 nėštumo savaitę, o per paskutines 4 nėštumo savaites, praktiškai pas visas moteris pastebimas ryškus pagerėjimas. Bronchinės astmos paūmėjimas dažniausiai pasireiškia 24-36 nėštumo savaitę, o per paskutines keturias nėštumo savaites didžioji dalis moterų pastebi pagerėjimą.
Net tokios sunkios ligos kaip bronchinė astma ir šienligė nėštumo metu gali visiškai nepasireikšti. Kita alerginė liga - bronchinė astma - serga 2 proc. Tačiau jei anksčiau nesirgote astma, mažai tikėtina, kad ji atsiras nėštumo metu. Jei jau sergate astma, tuomet jos paūmėjimo reikėtų laukti nuo 24 iki 36 nėštumo savaitės. Per paskutines 4 savaites iki gimdymo pagerėjo beveik visos astma sergančios moterys. Šiandien bronchinė astma nėra laikoma kontraindikacija nėštumui. Svarbiausia yra gydytojų kontrolė.
Kiti simptomai
Paskutiniu neštumo laikotarpiu daugelis moterų pastebi, jog pasunkėja kvėpavimas arba atsiranda dusimas dėl gimdos padidėjimo, kuris apsunkiną krūtinės ląstą. Paskutiniais nėštumo mėnesiais ant nėščiosios pilvo gali atsirasti paraudimai ar dėmės, tačiau tai nebūtinai yra alergijos požymiai.
Nėštumo cholestazė (niežulys)
Mažylio laukimą gali apkartinti iš pažiūros paprastas dalykas - niežulys. Nėščioji negali miegoti, pailsėti, nes labiausiai kūną niežti kaip tik tada, kai norisi miego. Kai kurios moterys skundžiasi, kad per nėštumą labai niežti kūną. Viena priežasčių - vadinamoji nėštumo cholestazė, liaudyje vadinama nėštumo alergija. Jos priežastys nėra iki galo aiškios, bet žinoma, kad ji būdinga nėštumui. Cholestazei būdinga tai, kad nėra jokio odos bėrimo. Dažniausiai niežti nuo 25 nėštumo savaitės arba dar vėliau, po 30- os. Pirmiausia pradeda niežėti delnų, padų oda, vėliau bėrimas gali išplisti ant pilvo odos ir rankų.
Nors visos nėštumo niežulio priežastys nėra aiškios, ištirta, kad jis yra paveldimas. Jeigu mama, teta, močiutė, sesė per nėštumą skundėsi tokiu keistu niežuliu, greičiausiai jus taip pat kamuos. Nėštumo cholestazė yra susijusi su kepenų funkcijos sutrikimu, vadinasi, ji pasireiškia ne tik niežuliu. Jeigu nėščioji skundžiasi niežuliu, bet jos kūno neberia, yra tik nudraskymo žymių, gydytojai paėmę kraujo atlieka kepenų fermentų bei bilirubino tyrimą.
Esant cholestazei kepenyse tulžis tulžies latakais teka lėčiau. Dėl to tulžies sudedamųjų dalių - tulžies rūgščių ir bilirubino patenka į kraują ir atsiranda kai kurių požymių, pavyzdžiui, niežulys, taip pat gali kilti grėsmė vaisiui. Gali būti ir komplikacijų: priešlaikis gimdymas, įvykęs savaime, arba dėl to, kad jį sukėlė medikai (priklauso, ar stipri cholestazė). Taip pat gali būti žali vaisiaus vandenys. Pati pavojingiausia komplikacija - vaisiaus žūtis.
Nėštumo cholestazė yra gydoma. Kuo anksčiau pradedama gydyti, tuo geriau. Skiriami vaistai, gerinantys kepenų funkciją ir savijautą, sumažinantys tulžies rūgščių koncentraciją. Be to, reikia lašinti arba gerti daug skysčių. Paprastai cholestaze serganti nėščioji gydoma ligoninėje. Po gimdymo visos bėdos baigiasi ir niežulys praeina savaime. Dar kurį laiką moteris gali kasytis, bet labiau dėl to, kad niežti nudraskytą odą. Po gimdymo praėjus dešimčiai dienų vėl atliekamas kraujo tyrimas. Kepenų fermentai padidėja ir sumažėja ne iš karto. Pagimdžiusiai moteriai nėra skiriami hormoniniai kontraceptikai, nes jie taip pat gali sukelti cholestazę. Ši liga yra susijusi su hormonų - progesterono ir estrogeno padidėjimu.
Alerginis dermatitas
Per nėštumą moterį gali varginti alerginis dermatitas, oda tapti jautresnė ir berti nuo skalbimo miltelių, sintetinių audinių, maisto. Atsiranda niežulys ir bėrimas. Toks dermatitas gali atsirasti bet kurią nėštumo savaitę. Įdomu tai, kad per nėštumą dažnai pagerėja moters, kurią anksčiau kamavo kokia nors alergija, savijauta. Bet jeigu iki nėštumo ji nebuvo alergiška, o pastojus pradėjo niežėti ir berti odą, labai sunku tokį bėrimą gydyti. Kraujo tyrimai būna geri, o jokie dermatologo išrašyti tepalai nepadeda arba nedaug padeda. Niežulys vargina dieną naktį.
Dažnai pasitaiko dar viena niežulio rūšis. Jį sukelia pernelyg dažnas prausimasis po dušu, ypač šaltuoju metų laiku. Žiemą ir taip oda labiau sausėja, o dažnas prausimasis ją dar labiau sausina. Šis „švaros“ niežulys dažniausiai kamuoja dieną ir labiausiai niežti nugarą.
Alergijos paveldėjimas ir prevencija
Alergologo konsultacija vis tiek būtina, kadangi alerginiai susirgimai gali būti paveldimi, o nėščiajai sergant bronchine astma reikia stebėti, ar kūdikis nejaučia deguonies trūkumo. Deguonies trūkumas gali turėti įtakos mažam kūdikio svoriui arba net iššaukti priešlaikinį gimdymą. Rizika vaikui paveldėti alerginį susirgimą padidėja 60-80%, jeigu abu tėvai turi kokią nors alergiją, o jeigu vienas iš tėvų - rizika sumažėja iki 50%. Sumažinti vaiko susirgimo alergija tikimybę įmanoma, kai nėščioji itin rūpinasi savo mityba.
Jeigu būsimoji mama serga alerginėmis ligomis, tuomet labai tikėtina (bet nebūtinai), kad jomis sirgs ir vaikas. Tačiau moteris, kuriai nieko panašaus niekada nebuvo, gali susidurti ir su kūdikio alergijos problema. Nustatyta, kad vaiko imuninė sistema dar būdama įsčiose susiduria su alergenais, tada jiems susidaro padidėjęs jautrumas.
Mitybos rekomendacijos nėštumo metu
Nėščioms moterims iš savo mitybos raciono reikia išbraukti arba itin riboti maisto produktus, kurie dažniausiai laikomi alergenais, kadangi nėščiosios skrandis yra pats tiesiausias kelias perduoti kūdikiui alergenus. Prieš nėštumą patartina pasikonsultuoti su alergologu. Gydytojas paskirs išsamų alergologinį ir imunologinį tyrimą bei siuntimą alergijos tyrimui. Vienas iš pagrindinių būdų išvengti alergijos motinai ir negimusiam vaikui yra hipoalerginė dieta. Visoms nėščiosioms rekomenduojama jo laikytis nuo septintojo mėnesio. Pagrindinis šios dietos principas - alergiją sukeliančių maisto produktų pašalinimas iš dietos.
Dabar ekspertai jau žino daugiau, kaip mityba nėštumo metu gali paveikti besiformuojančią vaiko imuninę sistemą. Ekspertai rekomenduoja nėštumo metu laikytis negriežtos dietos ir neriboti mitybos, valgyti produktus, turinčius omega 3, vitamino D ir maistą, padedantį formuoti įvairią žarnyno mikrobiotą. Nėštumo metu, jei pati nesate alergiška, svarbu valgyti ir riešutų, ir žuvies, ir kiaušinių. Pasirūpinkite, kad nėštumo metu jūsų maisto racione būtų ilgosios grandinės polinesočiosios omega 3 dokozaheksaeno rūgšties (DHR) ir eikozapentaeno rūgšties (EPE) - valgykite riebią žuvį, tokią kaip atlantinę skumbrę ir lašišą, kuriose šių rūgščių gausu. Stenkitės nėštumo metu ir maitindamos krūtimi suvalgyti jų po 2-3 porcijas per savaitę. Tai kūdikiui gali padėti apsisaugoti nuo egzemos ankstyvuoju gyvenimo etapu.
Vitamino D trūkumas nėštumo metu gali būti susijęs su didesniu sergamumu alergijomis. Nėra lengva gauti reikiamą vitamino D kiekį iš natūralių šaltinių - šio vitamino yra tik keliuose maisto produktuose. Jis daugiausia susidaro veikiant saulės šviesai. Rūpinantis sveika žarnyno mikrobiota, sustiprinama ir imuninė sistema. Taip pat svarbūs ir prebiotikai, jie - tarsi probiotikų maistas, padedantis gerosioms bakterijoms augti ir apsisaugoti nuo kenksmingų bakterijų.
Taigi ką gi valgyti ir kokių produktų vengti nėštumo metu, kad kūdikis būtų apsaugotas nuo alergijos į maistą? Ar vengti krevečių, kiaušinių, sojų? Skanauti sausainį su žemės riešutais ar vis dėlto atsisakyti? Esant šiuolaikiniam informacijos srautui, nesunku sutrikti. Produktų įvairovės riboti nereikia. Šiandienėse rekomendacijose besilaukiančioms kūdikio moterims rašoma, kad galima valgyti tokius alergizuojančiais laikomus produktus kaip pienas, žuvis, kviečiai ir kt., nebent pati nėščioji yra jiems alergiška. Nėra įrodymų, kad, vengiant minėtų produktų, galima apsaugoti kūdikį nuo alergijos. Atsisakydama kai kurių produktų nėščioji gali tik pakenkti sau ir kūdikiui, nes gali negauti labai reikalingų maisto medžiagų. Pavyzdžiui, omega-3 riebalai, kurių gauname iš žuvies, labai reikalingi vaisiaus smegenims vystytis. Be to, šie riebalai II ir III nėštumo trimestrą gali sumažinti vaiko atopijos riziką.
Gydytoja R. Vėbrienė sako, kad naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog alergizuojančių maisto produktų vengimas nėštumo metu neapsaugo vaiko nuo atopinio dermatito per pirmus 18 gyvenimo mėnesių, o griežta motinos dieta reikšmingai susijusi su mažesniu vidutiniu vaisiaus svorio prieaugiu, taip pat turi įtakos priešlaikiniam gimdymui, mažesniam naujagimio svoriui. Gydytoja R. Vėbrienė daro išvadą, kad vengti pripažintų alergizuojančiais produktų netikslinga, nes tai gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus vystymuisi ir nesumažinti vaikų rizikos sirgti alerginėmis ligomis. Gydytoja rekomenduoja daugiau dėmesio sutelkti į maisto kokybę: turi būti valgomi kuo šviežesni ir natūralesni produktai. Valgomo maisto įvairovė ir kokybė - pirmiausia tai turi rūpėti būsimai motinai, galvojančiai apie savo kūdikio sveikatą.
Kiti prevencijos būdai
Jeigu nėščia moteris yra priskiriama alerginių susirgimų rizikos grupei, nėštumo metu rekomenduojama namuose nelaikyti gyvūnų. Nėštumo metu ir maitinančioms moterims draudžiama rūkyti ar būti prirūkytoje aplinkoje, kadangi rūkalų dūmai neigiamai veikia kūdikio plaučių vystymąsi. Rūkymas (aktyvus ir pasyvus) nėščioms ir žindančioms moterims yra nepriimtinas. Yra įrodymų, patvirtinančių, kad motinos rūkymas nėštumo metu veikia vaisiaus plaučių vystymąsi ir sukelia intrauterinio augimo sulėtėjimą. Viena surūkyta cigaretė sukelia 20-30 minučių trunkančius gimdos kapiliarų spazmiškus susitraukinėjimus, o tai sutrikdo kūdikio aprūpinimą deguonimi. Dažniau vėdinkite butą, kasdien valykite šlapią valymą, bent kartą per savaitę išsiurbkite kilimus ir minkštus baldus, išmuškite ir išdžiovinkite pagalves.
Norint padėti vaikui išvengti alergijos, rekomenduojama kūdikį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais maitinti krūtimi. Motinos pienas yra tinkamiausias produktas maitinti vaikus pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Veiksminga antialerginė priemonė - motinos pienas. Krūtimi maitinančioms motinoms galioja tos pačios rekomendacijos kaip ir nėščiosioms: jei bus vengiama alergizuojančiais laikomų maisto produktų, kūdikis gali negauti reikiamų maisto medžiagų, o nuo alergijų tai neapsaugos. Tyrimai rodo, kad nuo maisto alergijų apsaugo jau pats maitinimas motinos pienu. Gydytoja R. Vėbrienė sako, kad kūdikiai, iki 3-4 mėn. maitinti vien motinos pienu, rečiau serga atopiniu dermatitu, o ilgesnis toks maitinimas mažina astmos riziką.
Nustatyta, kad kūdikiui šalia motinos pieno pradėjus duoti papildomo maisto, nereikia vengti alergizuojančiais laikomų produktų: karvės pieno, kiaušinių, žemės riešutų, kviečių, žuvies. Anksti įtraukus į vaiko maisto racioną tokius produktus, jo organizmas pamažu pradeda toleruoti alergizuojančiu laikomą maistą. Pavyzdžiui, tyrimais nustatyta, kad kūdikystėje vartojama žuvis sumažina vaiko atopinio dermatito ir alerginio rinito riziką. Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad į kūdikių mitybą karvės pieną, kiaušinio baltymą ir žemės riešutus įvedus vėliau, šių produktų alergijos rizika padidėjo.
Gydytoja R. Vėbrienė akcentuoja, kad, pastebėjus kūdikio neigiamą reakciją į kai kuriuos maisto produktus, reikia jų vengti. Kartais tam tikros dietos gydytojo specialisto siūlomos ir diagnostikos tikslais. Nustačius alergiją į maistą, taip pat sudaromos individualios mitybos rekomendacijos vaikui ir motinai, jei vaikas dar maitinamas ir motinos pienu.
Jei besilaukiant kūdikio ar maitinant krūtimi vis dėlto neramu dėl galimų alergijų ir norisi imtis kokių nors moksliniais tyrimais pagrįstų priemonių, gydytoja R. Vėbrienė siūlo nėščioms ir maitinančioms moterims vartoti probiotikų. Tyrimais įrodyta, kad jie sumažina vaiko atopinio dermatito riziką. Pasaulinė alergijos organizacija nuo 2015 m. rekomenduoja skirti probiotikus nėščioms ir maitinančioms moterims, kurios turi didelę riziką susilaukti alergiško vaiko, ir kūdikiams, turintiems didelę alergijos riziką.
Alergijos gydymas nėštumo metu
Nėštumo metu turite būti labai atsargūs vartodami vaistus, įskaitant antialerginius vaistus. Nė vienas iš antialerginių vaistų negarantuoja visiško saugumo negimusiam vaikui. Tavegilis ypač įtartinas. Kai mokslinio eksperimento metu juo buvo šeriamos nėščios žiurkės, naujagimiams atsirado širdies ir letenų defektų. Ir nors medicinos žurnalai nerašo apie žmogaus deformacijas pavartojus tavegilio, rizikuoti vis tiek neverta. Šiuo atžvilgiu diazolinas laikomas gana saugiu: jis buvo naudojamas ilgą laiką, nepastebėta jokio akivaizdaus neigiamo poveikio vaisiui.
Paveldimumas
Jei besilaukiant kūdikio ar maitinant krūtimi vis dėlto neramu dėl galimų alergijų ir norisi imtis kokių nors moksliniais tyrimais pagrįstų priemonių, gydytoja R. Vėbrienė siūlo nėščioms ir maitinančioms moterims vartoti probiotikų. Tyrimais įrodyta, kad jie sumažina vaiko atopinio dermatito riziką. Pasaulinė alergijos organizacija nuo 2015 m. rekomenduoja skirti probiotikus nėščioms ir maitinančioms moterims, kurios turi didelę riziką susilaukti alergiško vaiko, ir kūdikiams, turintiems didelę alergijos riziką.
Alerginėmis ligomis serga vis daugiau žmonių. Europoje sergamumas siekia 20 procentų visuomenės. Prognozuojama, kad šie skaičiai ir toliau dramatiškai didės. Dažnai polinkį sirgti alergijomis lemia paveldimumas. Jei abu tėvai serga kokia nors alergija, tikimybė, kad alergija sirgs ir vaikas, siekia iki 80 procentų. Jei alergiškas vienas iš tėvų, tikimybė, kad vaikas paveldės polinkį į alergiją, irgi nemaža - iki 50 procentų. Prie paveldėto polinkio sirgti alergijomis gali prisidėti ir giminaičiai. Nustatyta, kad jei abu vaiko tėvai sveiki, bet yra sergančių alergija giminaičių, vaiko polinkis sirgti alerginėmis ligomis siekia iki 30 procentų. Vis dėlto net jei abu tėvai yra alergiški, išlieka tikimybė, kad vaikas bus sveikas, nes liga pasireiškia dėl genų ir aplinkos sąveikos.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju paveldimos ne tam tikros ligos, bet polinkis sirgti alerginėmis ligomis. Vaikams alergijos gali pasireikšti visai kitaip nei tėvams ar seneliams. Pavyzdžiui, močiutę kankina alergija medui, motiną - alergija katės plaukams, o vaikui alerginę reakciją sukelia dulkių erkutės. Negana to, alergijos požymiai vaikams gali kisti.
Alergijos rizikos lentelė
| Situacija | Alergijos rizika vaikui |
|---|---|
| Abu tėvai alergiški | 60-80% |
| Vienas iš tėvų alergiškas | 50% |
| Abu tėvai sveiki, bet yra alergiškų giminaičių | iki 30% |
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Alus nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, rizika ir alternatyvos
- Ar Nealkoholinis Alus Nėštumo Metu Iš Tikrųjų Saugus? Sužinokite Tiesą Čia!
- Nealkoholinis alus nėštumo metu: ar tikrai saugu gerti laukdamasi?
- Kaip Atpažinti ir Efektyviai Gydyti Alergiją Baltymams Vaikams – Viskas, Ką Turite Žinoti!
- Įdomiausi Naujametiniai Žaidimai Vaikams – Linksmybės ir Patarimai Sėkmingam Šventimui!