Geriantys tėvai - tai išsekusi vaiko gyvybingumo, džiaugsmo ir laimės upė. Atlikta be galo daug tyrimų, kurie patvirtina, kad būti alkoholiko vaiku, reiškia, užaugus turėti aibę asmenybinių sužeidimų, kurių nei laikas, nei vaistai - nepajėgūs įveikti, nes jie įauga į vaiko sielą, kaip randai, formuodami vaiko būdą ir palikdami pėdsaką visose gyvenimo srityse.
Suaugusio Alkoholiko Vaiko Sindromas (SAV)
Neišmylėtieji - tokia diagnozė man prašyte prašosi, visuomet, kai tenka konsultuoti su tėvu alkoholiku ar mama alkoholike užaugusius žmones. Suaugusio alkoholiko vaiko sindromas (toliau, SAV) - taip jų „liga“ vadinama psichologijoje, kur SAV apibrėžiamas kaip vaikystėje susiformavęs socialinio - psichologinio funkcionavimo schemų rinkinys, kliudantis jau suaugusio asmens socialinei adaptacijai ir autentiškumo raiškai.
Trys SAV Sindromo Formavimosi Faktoriai:
- Ilgalaikis buvimas nuolatinio, stipraus streso situacijoje.
- Artimo abipusio ryšio su svarbiais žmonėmis nebuvimas.
- Vaiko vystymosi poreikių ignoravimas iš tėvų pusės.
Šie faktoriai galimi ir kitose disfunkcinėse šeimose. Ne tik alkoholikų vaikai gali išgyventi nuolatinį stresą, nejausti saugaus ryšio su tėvais arba būti apleisti. Tas pats vyksta ir šeimose, kuriose yra smurtaujama, prievartaujama, skiriamasi, sergama kitomis sunkiomis ligomis.
Tačiau alkoholikų vaikai visgi gauna unikalų paveldą, tarsi ypatingą maxi rinkinį, susidedantį iš: sunkumų kuriant santykius, negebėjimo orientuotis savo paties poreikiuose ir jausmuose, polinkio į tam tikras asmenybines ir psichologine problemas (polinkis kontroliuoti, menka savivertė, depresyvumas, nerimastingumas ir kt.). Ir kas svarbiausia, alkoholikų vaikų širdelės lieka suspaustos į mažą vaikišką kumštuką net ir po to, kai kūnas išauga į didelį suaugusį žmogų. Neišmylėtieji… Vaikai, nemaitinti rūpesčiu, švelnumu, saugumu, pripažinimu ir pagarba. Nerimas, nesaugumas, pyktis, begalinė gėda ir kaltė - štai toks alkoholiko šeimoje augančios asmenybė emocinis racionas.
Neadekvati Atsakomybė
Ir dar vienas išskirtinis suaugusio alkoholiko vaiko ypatumas - neadekvati atsakomybė! Už visus ir už kiekvieną, prašė to kas nors, ar neprašė, reikia ar nereikia. Nuo mažų dienų alkoholiko vaikas išmoksta būti atsakingas.
- Atsakingas pats už save, nes nelabai daugiau kam jo poreikiai svarbūs. Tėvas „užsiėmęs“ savo liga, mama „užimta“ tėvo „gydymu“ (arba atvirkščiai).
- Atsakingas už geriančius tėvus, nes kažkas juk turi parvesti girtą tėvą, palinksminti ir paguosti mamą, padėti tvarkytis su „šeimos bėda“.
- Atsakingas už tai, kad niekas nieko nesužinotų.
- Atsakingas už tai, kad jaunesni broliai ir seserys turėtų ką valgyti ar kad būtų nuvesti į mokyklą.
Moterys kreipėsi į psichologą dėl suicidinių minčių ir didžiulio nerimo. Ji nematė prasmės nei vaikų auginime, nei karjeros daryme. Tik vienintelis likęs atsakomybės jausmas, jai neleido prieš save pakelti rankos: „Kas gi mano vaikus užaugins?“, - liūdnai jau ne klausė, o tiesiog dustelėjo ji. Tokia bejausmė, rami atsakomybės mašina, niekada nepykstanti ir net nesiskundžianti. „Šiaip tai viskas gerai pas mane, tik kad ta širdis daužosi ir tos mintys… Bijau, kad iš tiesų sau ko nepasidaryčiau.“
Laišką parašiusios Renatos dar nekamuoja suicidiniai pamąstymai, bet kaip ji pati sako: „Savo mintyse, atrodo, išprotėsiu, dar tas nerimo jausmas kasdien, kad kažkas atsitiks negero. Tas gėdos jausmas už tėvus mane baigia iš vidaus suėsti…“ Kiek ilgai tvers ši jaunutė mergina? Kaip jai planuotis savo ateitį, jei esminis jos gyveno rūpestis - nerimas ir gėda dėl tėvų?
Ką Daryti? Pirmieji Žingsniai
Bet turbūt labiausiai norisi pasiekti pačius suaugusius alkoholikų vaikus ir pabandyti atsakyti į Renatos užduotą klausimą: „Ką man daryti?“ Šiame klausime svarbiausias žodis „man“. Ką man daryti? Nes ką pirmiausia bando daryti alkoholiko vaikas, tai ir toliau atsakingai „gelbėti“ savo geriančius tėvus. Jis „dirba“ šį darbą visą savo sąmoningą gyvenimą ir nenustoja vilties, net ir tuomet, kai sukuria savo šeimą.
Todėl pirmiausia, ką vertėtų padaryti, tai pripažinti sau tris labai realius dalykus:
- Pirmas skambėtų taip: mano mama (tėtis) alkoholikas! Vaikai, net ir suaugę, vis dar yra linkę apgaudinėti save ir slapstytis už įvairiausių iliuzijų, sakydami, kad „mano tėvas negeria pastoviai“, „mano mama dar darbo neprarado“, „jis geria tik tada, kai susipyksta su mama“ ir pan… O iš tiesų, jei nors į vieną žemiau pateiktą klausimą atsakote teigiamai, tai reiškia, kad jūsų tėvų šeimoje buvo (yra) su alkoholiu susijusių problemų (pagal D. Deltuvienę):
- Ar kada nors pagalvojote, kad kuris nors vienas ar abu tėvai turi problemų su alkoholiu?
- Ar kada nors pykotės ar ginčijotės su kuriuo nors iš tėvų todėl, kad jis buvo per daug išgėręs?
- Ar kada nors norėjote, kad jūsų tėtis (mama) mažiau gertų?
- Ar kada nors jautėte kaltę ar atsakomybę, kad tėvai per daug vartoja alkoholio?
- Ar kada nors jautėte fizinius simptomus (pvz., pilvo spazmus), o gal verkėte susijaudinęs, nes tėvai (ar vienas iš jų) per daug vartojo alkoholio?
- Antra - jūs esate ko-priklausoma asmenybė, tai yra žmogus, artimai susijęs su priklausomybe sergančiu asmeniu ir taip pat įtrauktas į priklausomybės liūną. Jūsų nuotaika, mintys, netgi veiksmai priklauso nuo to, ar jūsų artimas žmogus (tėvas, mama) šiuo momentu yra blaivas, ar girtas. Nuo kito žmogaus blaivumo būklės, priklauso jūsų gyvenimo kokybė - tai esminis ko-priklausomo žmogaus gyvenimo ypatumas.
- Ir trečias faktas, su kuriuo reikėtų susitaikyti - jūs niekuo negalite padėti alkoholizmu sergantiems tėvams. Pirmiausia, tai jūs nekaltas, kad vienas ar abu iš tėvų serga alkoholizmu, o antra, jūs negalite jų išgydyti, perauklėti, išgelbėti. Net jei jaučiatės dėl to kaltas ir atsakingas. Pradžiai, pats turite pasveikti iš savo ko-priklausomybės. O kad tai pavyktų, vėl gi tenka pradėti nuo pirmo žingsnio - pripažinti, kad esate suaugęs alkoholiko vaikas. Ir vis dar nešatės tėvų jums dovanotą maxi rinkinį.
„SAV Maxi“ Rinkinys
Kas įeina į tą „SAV maxi“ rinkinį? Šiuolaikiniai psichologijos mokslo tyrimai patvirtina, kad tėvų alkoholizmas turi įtakos vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, jų intelektiniams bei socialiniams gebėjimams.
Ispanijoje buvo tiriama 371 alkoholikų šeima siekiant nustatyti tėvų alkoholizmo padarinius vaikams (Díaz, R., Gual, A., García, M., Arnau, J., Pascual, F., Cañuelo, B., & … Garbayo, I. (2008)). Rezultatai parodė, jog alkoholikų tėvų vaikai turėjo dvigubai daugiau depresijos ir nerimo sutrikimų simptomų, bei pasižymėjo blogesniais kognityviniais gebėjimais ir akademiniais pasiekimais, nei kontrolinės šeimų grupės vaikai.
Thomas, D. S. (2012) taip pat tyrė 60 alkoholikų tėvų vaikų (nuo 10 iki 14 metų), siekdamas išsiaiškinti, ar šie vaikai susiduria su tokiomis tėvų alkoholizmo sąlygotomis problemomis, kaip mažesnis psichologiniu prisitaikymu, išgyvenama kaltė, gėda, pasimetimas, pyktis, depresija, prasti santykiai su bendramžiais, problemos mokykloje ir sveikatos problemos. Buvo nustatyta, kad 16.6 proc iš jų susidūrė su stipriomis, 61,7 proc su vidutinėmis, ir 21,7 proc su mažomis problemomis, susijusiomis su tėvo alkoholizmu.
Tony A. dar 1978 m. yra paskelbęs 14 bruožų, apibūdinančių suaugusį alkoholikų vaiką. Štai keletas iš jų (pilną sąrašą galite rasti SAV organizacijos tinkalapyje ):
- SAV arba tampa alkoholikais ir (arba) tuokiasi su alkoholikais, arba susiranda kitokią kompulsyvią asmenybę, pavyzdžiui, darboholiką, kad patenkintų savo liguistą poreikį būti apleistiems. Papildyčiau, kad SAV yra linkę išlaikyti jiems įprastą nerimo ir įtampos lygį, todėl nesąmoningai taip veikia savo gyvenime, kad išliktų „aukštos įtampos zonoje“: susiranda sau sudėtingus partnerius, apsikrauna pernelyg sudėtingais darbais, nepaiso savo poreikio pailsėti, atsipalaiduoti.
- SAV turi neadekvatų atsakomybės jausmą. Jiems lengviau rūpintis kitais nei savimi. Apie neadekvačios atsakomybės priežastis jau rašiau. Čia gal tik svarbu būtų paminėti, kad ta perdėta atsakomybė, kuri gali būti labai patraukli darbdaviui, tampa labai nepatrauklia artimame santykyje, kuomet SAV imasi kontroliuoti savo vyro (žmonos, vaikų, tėvų) gyvenimus tapdamas besiaukojančiu Geradėju (išsamiau apie Geradėjų psichologiją galite paskaityti mano straipsnyje „Meilių rūšys vartojimo kultūroje“).
- SAV painioja meilę ir gailestį. Yra linkę „mylėti“ žmones, kurių gali „gailėti“ ir juos „gelbėti“. Tam, kad iš tiesų galėtum mylėti kitą žmogų, privalu atverti jam savo širdį, įsileisti į savo gyvenimą. Įsivaizduokime, kad tuomet reikėtų surizikuoti ir atgniaužti tą širdį laikantį kumštį ir taip išlaisvinti ne tik savo gebėjimą mylėti, bet ir visus savo skaudžius patyrimus, išverkti visas vaikystėje neišverktas ašaras. Daug saugiau yra kurti santykį su kitu žmogumi iš gailesčio, nes gailėdamasis kito pats išlieki stiprus, stipresnis už kitą ir tarsi pranašesnis… Čia atsiskleidžia dar vienas SAV ypatumas. Neretai jie jaučiasi kitokie nei visi. Daugiau patyrę. Neretai dėl to jaučiasi ir aukščiau už kitus, kaip nebūtų paradoksalu, turint menką savivertę ir nuolatinį savęs kritikavimą (žiūrėti 4 SAV bruožą).
- SAV negailestingai save teisia, yra labai jautrūs kritikai ir turi labai menką savivertės jausmą. Jie labai nepalankiai nusiteikę kaip savo, taip ir kitų silpnybėms, nuolat reikalauja tobulumo.
Janet G. Woititz, SAV psichologijos specialistė, SAV organizacių pradininkė, vardina ir daugiau SAV būdingų bruožų. Dar trys iš jų:
- Jie gerai nežino, kas yra „normalu“. Geriančių tėvų namuose paprastai nebūna aiškių elgesio ir mąstymo ribų. Tad užaugę jie nuolat abejoja tiek savo sprendimais, tiek nuomonėmis, tiek jausmais. Išmokę nejausti, SAV netenka kompaso, kurio pagalba galėtų orientuotis santykių su kitais pasaulyje. Todėl neretai SAV save ir savo artimųjų gyvenimus apkrauna begale taisyklių ir principų, kurių patys noriai laikosi ir taip jaučiasi saugiau. Jiems sunku susivokti, koks žmonių elgesys su jais yra normalus, o koks destruktyvus. Jie neįtikėtinai tolerantiški išnaudojimui, patyčioms, prievartai. SAV asmeninės ribos beveik neįžvelgiamos.
- Meluoja, net jei būtų paprasčiau sakyti tiesą. Apie alkoholiu sergantį šeimos narį paprastai nekalbama. Apie geriantį tėtį ar mamą neturi žinoti nei draugai nei giminės. Todėl tenka išmokti meluoti. Apie tai rašo ir Renata savo laiške: „Iš mano aplinkos niekas to nežino, nei geriausios draugės. Slepiu viską nuo jų, bijau išsipasakoti...“. Turėti geriantį gimdytoją yra gėda! Todėl tenka nesivesti namo draugių, nes „mama neleidžia/ serga/ skauda galvą“ arba tėtis nuolat „keliom dienom išvažiuoja į komandiruotes, todėl neateis į susirinkimą“. Kai dar dirbau mokytoja, matydavau tokias „kaltų“ vaikų pastangas pasiaiškinti, kodėl tėvai nenupirko pratybų, arba kodėl nedavė pinigų ekskursijai. Liūdniausia tai, kad vaikai bet kokia kaina dangsto tėvų alkoholizmą, tarsi pripažinę savo šeimos gėdą, kartu prarastų ir viltį, kad vieną dieną viskas ims ir pasikeis.
- Nelabai moka linksmintis, džiaugtis. Paprastai, SAV labai anksti ir greitai tenka suaugti. Vaikystei būdingas gebėjimas spontaniškai džiaugtis ir žaisti neturi galimybių atsiverti. Reikia sutelkti visas savo vaikiškas jėgas, kad išliktų tame nesaugiame pasaulyje, kurį jam sukuria tėvai. Iš čia gimsta kita SAV savybė - polinkis pernelyg rimtai žiūrėti į save. Ir tai labai suprantama, jei mažametei mergaitei užkraunamos pareigos paguldyti į lovą girtą tėtį, kad jis nespėtų sumušti bijančios pajudėti mamos, kaip kitaip gali tuomet į save žiūrėti?.. Ir kokios vaikiškos linksmybės gali rūpėti, je...
Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius SAV bruožus:
| Bruožas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Ko-priklausomybė | Nuolatinis rūpestis kitais, ypač priklausomybę turinčiais asmenimis. |
| Neadekvati atsakomybė | Perdėtas jausmas, kad esi atsakingas už kitų žmonių gerovę. |
| Sunkumai kuriant santykius | Dėl patirtų traumų sunku pasitikėti kitais ir užmegzti artimus ryšius. |
| Žema savivertė | Nuolatinis savęs kritikavimas ir nepasitikėjimas savimi. |
| Sunkumai su džiaugsmu | Sunku atsipalaiduoti ir mėgautis gyvenimu, nes nuolat jaučiamas nerimas ir įtampa. |
Suaugę alkoholikų vaikai, remiantis nepilnamečių alkoholikų vaikų tyrimais, tradiciškai priskiriami rizikos grupei, kuriai būdingos įvairios psichikos sveikatos problemos, prisitaikymo darbinėje aplinkoje ir šeimoje sunkumai. Vis dėlto pastaruoju metu atliekama vis daugiau tyrimų, kurie atskleidžia, kad nemažai suaugusių alkoholikų vaikų, nepaisant traumuojančios vaikystės patirties, puikiai prisitaiko ir neturi psichikos sveikatos problemų.
Šio darbo tikslas - ištirti suaugusių alkoholikų vaikų psichologinės savijautos ir psichologinio atsparumo sąsajas. Apklausti 83 asmenys - 77 moterys ir 6 vyrai, kurių amžius svyravo nuo 18 iki 60 m.
Tyrimo rezultatai. Nustatyta, kad suaugusiems alkoholikų vaikams būdingas ganėtinai aukštas psichologinio atsparumo lygis. Atskleistos šių asmenų psichologinio atsparumo sąsajos su vaiko amžiumi, kada tėvas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, t. y. kuo ilgiau vaikai gyvena su piktnaudžiaujančiu alkoholiu tėvu, tuo jų psichologinis atsparumas mažesnis.
Vertinant psichologinę savijautą paaiškėjo, kad suaugusių alkoholikų vaikų savivertė yra gana aukšta, depresijos, nerimo ir pasitenkinimo gyvenimu lygis vidutinis. Dauguma suaugusių alkoholikų vaikų neturi su alkoholio vartojimu susijusių problemų, o jų alkoholio vartojimas laikomas mažai rizikingu.
Suaugę alkoholikų vaikai perdėtai reaguoja į nuo jų valios nepriklausančius pokyčius. Šitai suprasti labai paprasta. Mažas alkoholiko vaikas buvo bejėgis. Alkoholikų gyvenimą ir aplinką jam primetė. Kad išgyventų augdamas, jis turėjo viską perimti į savo rankas. Prisiimti atsakomybę už savo aplinką. Tai jam buvo labai svarbu ir taip yra iki šiol.
Panašus:
- Knygos suaugusiems alkoholikų vaikams: pagalba ir supratimas
- Šokiruojančios Anoniminių Alkoholikų Vaikų Savybės ir Alkoholio Vartojimo Paslaptys
- Neįtikėtina Pagalba Alkoholikų Vaikams Lietuvoje – Kaip Suteikti Šviesią Ateitį
- Vėjaraupių virusas nėštumo metu: kaip apsaugoti save ir kūdikį nuo pavojų!
- Neįtikėtinos Autistiškų Vaikų Stovyklų Patirtys: Tėvų, Savanorių ir Bendruomenės Atsiliepimai