Alergiškų vaikų skaičius nuolat auga. Spėjama, kad tokius dažnus alergijos maistui atvejus lemia įvairios priežastys: dar motinos įsčiose įgytas jautrumas tam tikroms medžiagoms, šiuolaikinės maisto auginimo ir gamybos technologijos, itin jautrus ir nesusiformavęs vaiko organizmas. Galimos ir kitos įgimtos, įgytos arba net nežinomos alergijų maistui priežastys. Būtent dėl to planuojantiems ir auginantiems vaikus asmenims naudinga žinoti bent jau pagrindinius alergijos maistui simptomus ir dažniausiai alergijas sukeliančius maisto produktus.
Pagrindiniai alergijos maistui simptomai
Alergijos maistui simptomai gali užklupti visai netikėtai, šio klastingo sveikatos sutrikimo diagnozė - taip pat. Kai kurie simptomai nėra būdingi tik alerginei reakcijai ir gali atrodyti, kad jie susiję su kitomis sveikatos būklėmis, pavyzdžiui, peršalimu, dantų dygimu, infekcinėmis žarnyno ligomis. Alergijos maistui simptomai gali būti kosulys ir čiaudulys. Dėl alerginės reakcijos vaikui gali atsirasti sloga, pasireikšti vėmimas ar prasidėti viduriavimas.
Labiau specifiniai alergijai simptomai yra gleivinių niežulys, pavyzdžiui, vaikui gali pradėti niežtėti akis ir gomurį, nosies sritį. Gali prasidėti įvairūs odos ir gleivinės bėrimai (akių, lūpų, ausų, gerklės ir liežuvio). Ypatingai pavojingi simptomai yra įvairūs patinimai - ištinti gali ir tik tam tikros vietos, ir netgi visas kūnas. Ypatingai sunkių alergijų maistui metu ištinka ir dusulio priepuoliai, vaikas negali laisvai kvėpuoti.
Prasidėjus aukščiau išvardintiems simptomams, ypač niežuliui, bėrimams, tinimams ir dusuliui, patariama nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą.
Pavojingiausi maisto produktai
Alergijas sukelti gali įvairūs maisto produktai, tačiau vieni jas sukelia žymiai dažniau, nei kiti. Dažniausiai alergizuoja tie maisto produktai, kurie savo sudėtyje turi itin ilgų baltymų grandinių. Vaikams tokie baltymai yra sunkiai virškinami dėl dar nebrandžios virškinimo sistemos ir „nepažįstamų“ organizmui medžiagų.
Kai kurie maisto produktai yra alergijų į maistą „rekordininkai“ - jie priskiriami „didžiajam aštuonetui“. Šiam aštuonetui priklauso pienas ir jo produktai, kiaušiniai ir jų milteliai, kviečiai ir jų miltai, žemės riešutai bei kiti riešutai, soja ir jos produktai, žuvis bei jūros gėrybės. Dabar itin daug asmenų, alergiškų kviečiuose esančiam glitimui.
Kiti produktai, galintys sukelti alergijas
Be didžiojo aštuoneto, kuriam priskiriami ypač baltymingi maisto produktai, alergijas dažnai sukelia braškės ir žemuogės, citrusiniai vaisiai, pomidorai. Įvairūs egzotiniai vaisiai, tokie kaip persimonai, ananasai, melionai, kiviai taip pat yra dažni alergijos maistui kaltininkai. Reikėtų nepamiršti paminėti medaus, kakavos, kavos bei visų jų produktų, pavyzdžiui, šokolado.
Pasitaiko vaikų, alergiškų grybams. Kai kurie vaikai alergiški mėsai (pavyzdžiui, vištienai, jautienai), kai kurioms kruopoms (avižoms, grikiams), ankštinėms daržovėms (žirniams, pupoms). Pasitaiko ir alergijų paprasčiausioms lietuviškoms daržovėms, tokioms kaip bulvės, morkos, burokėliai. Dažnos alergijos į uogas, tačiau dažniau už kitas jas sukelia vyšnios, juodieji serbentai, spanguolės ir bruknės (be aukščiau minėtųjų braškių ir žemuogių).
Reikėtų nepamiršti, kad alergijas į maistą sukelia ne vien patys maisto produktai, bet ir juose esantys maisto priedai, kurių gausu greito paruošimo košėse ir sriubose, įvairiuose gazuotuose gėrimuose, saldžiuose jogurtuose, konditerijos kepiniuose ir mėsos gaminiuose.
Alerginės ligos vaikams
Alergija yra imuninės sistemos padidinto jautrumo reakcija į tam tikrą alergeną - išorės dirgiklį. Pastaraisiais dešimtmečiais alergijų mastai sparčiai didėja, o vaikystėje ši problema yra ypač dažna ir jautri. Dažniausios alerginės vaikų ligos yra alerginis rinitas, dar vadinamas alergine sloga, su alergija susijęs atopinis dermatitas, vis dažnesnėmis tampa alergija maistui, bronchų astma. Alerginis rinitas paveikia apie 10-30 proc. vaikų, atopinis dermatitas diagnozuojamas maždaug 15-20 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus, maisto alergija pasireiškia apie 6-8 proc. vaikų iki 3 metų, o bronchų astma nustatoma 5-10 proc.
Alerginė reakcija yra vienkartinis epizodas, kuris įvyksta ūmiai arba gali būti lėtinio tipo. O alerginė liga yra ilgalaikė problema. Alerginės ligos dažniau vargina vaikus, kurių tėvai alergiški.
Kaip atpažinti alergiją?
Alerginis mechanizmas yra sudėtingas, o alerginės reakcijos visuomet individualios. Kai kurios mamos tuoj po gimdymo išgirsta: jūsų vaikas alergiškas. Tiesa, taip nutinka retai. Naujagimiams ir kūdikiams kvėpavimo takų alergijų įprastai nebūna, juos dažniau vargina alergija maistui.
Sausa, paraudusi, pašiurkštėjusi odelė, atsiradę bėrimai, pilvo diegliukai gali būti ne tik alergijos simptomai, bet ir kitų problemų pranašai. Tarkime, kūdikiui skauda pilvuką. Kyla klausimas: tai įprastiniai mažylių diegliai, o gal vis dėlto vaikas alergiškas maistui?
Vienas iš svarbiausių alergijos diagnostikos faktorių - žinomas alergenas. Kalbant apie alergines maisto reakcijas, reikia prisiminti, kad alergizuojantis produktas turi būti labai dažnai vartojamas. Jeigu tam tikras produktas yra kasdienės mitybos dalis ir tik kartą atsirado bėrimas, mažai tikėtina, kad jis gali būti alergijos priežastimi.
Kvėpavimo takų alergenai, kurie sukelia ir ilgalaikę užsitęsusią slogą, gali būti patys įvairiausi - žiedadulkės, dulkių erkutės, pelėsiniai grybai, naminiai gyvūnai. Tėvai turi stebėti, kuris iš jų išprovokuoja alerginius simptomus. Atopinis dermatitas yra odos liga, nors labai susijusi su alergine patologija.
Kada kreiptis į vaikų alergologą?
Vaikams, kuriems diagnozuotas vidutinis ar sunkus atopinis dermatitas, ypač jei sunkiai sekasi gydyti, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju vaikų alergologu, nes alergija gali būti viena, bet ne vienintelė iš priežasčių, kuri gali paūminti bėrimus.
Jeigu vaikas vartoja priešalerginius vaistus, juos reikėtų nutraukti bent prieš 5 dienas iki konsultacijos, žinoma, jeigu tai įmanoma. Kai kurie testai negali būti atliekami tol, kol yra priešalerginių vaistų poveikis.
Alerginiai tyrimai vaikams
Alergenų yra be galo daug. Gydytojas alergologas turi parinkti alergenus, kurie konkrečiai aktualūs būtent tam pacientui, t. y. pacientas galėjo būti su jais susidūręs: valgęs, įkvėpęs, gal buvo reakcija vienam ar kitam vaistui, vabzdžio įgėlimui. Nėra tikslo tirti to, su kuo negalėjo būti kontakto, todėl pirmaisiais mėnesiais alerginių tyrimų vengiama, dažniausiai jie atliekami nuo 4 mėnesių amžiaus, kai jau planuojama vaikutį primaitinti.
Tačiau jeigu yra labai patikimi anamnezės duomenys, tyrimus galima ir paankstinti. Pagrindinė tendencija - testuoti tokius alergenus, kuriems reakcija jau yra įvykusi: vaikui davus pieno mišinio ar po mamos suvartotų tam tikrų produktų, kurie vaikui galėjo patekti per motinos pieną. Neretai ankstyvo ištyrimo metodas yra mamos eliminacinė dieta. Dažniausiai eliminuojami alergenai yra gyvulinis pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, žuvis ir riešutai.
Alergijų gydymas
Alergijos su amžiumi linkusios kisti. Naudojamas tai apibūdinantis terminas - atopijos maršas, kai vaikams, kūdikystėje turėjusiems atopinio dermatito simptomus, vėliau išsivystė alerginis rinitas, o kai kuriems net ir bronchų astma.
Liga gydyti pradedama kai tik vaikas suserga. Pirmasis ir svarbiausias alerginių ligų gydymo būdas yra alergeno vengimas: dauguma alerginių ligų gali būti suvaldytos ar reikšmingai palengvinamos pašalinus alergeną. Tolesni alergijos gydymo žingsniai priklauso nuo konkrečios alerginės ligos.
Vienas išskirtinių alerginių ligų gydymo metodų yra alergenų imunoterapija - tai tarsi organizmo pripratinimas prie alergeno, taikoma vaikams nuo 5 metų amžiaus. Standartinė šio gydymo trukmė 3-5 metai. Tai kasdienė namuose atliekama poliežuvinė imunoterapija - poliežuviniai purškalai.
Dar taikoma ir poodinė terapija, kai į gydymo įstaigą atvykusiems pacientams vaistai suleidžiami į poodį. Daugelį vaikų alerginių ligų gydo laikas. Alergenų specifinė imunoterapija gali iš esmės pakeisti ligos eigą ir kai kuriais atvejais net išgydyti. Pašalinus vaikui alergiją sukeliančius alergenus, tikėtina, kad užaugęs jis nebus alergiškas.
Mitas ar tiesa?
- Mitas: Kai namuose nuo pat vaiko gimimo laikomas šuo ar katė, vaikas pripranta prie alergenų. Tai yra netiesa.
- Mitas: Svarbu sudaryti vaikui sterilias sąlygas. Perdėtas sterilumas, gausiai naudojama chemija ne tik nepadeda, bet sukuria sąlygas alergijoms vystytis.
- Nebūtinai po kiekvieno susidūrimo su alergenu alergija stiprėja.
Namuose turi būti antihistamininių (alergiją slopinančių) vaistų atsargų. Jeigu vaikas turi alerginių problemų, šių vaistų vertėtų turėti. Dėl antihistamininių vaistų vartojimo vertėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų parinkti tinkami vaistai, tinkama dozė. Profilaktinių alergijos tyrimų atlikti nepatariama. Galutinę alergijos diagnozę nustato gydytojas alergologas.
Alergija maistui ir maisto netoleravimas
Pastaruosius kelis dešimtmečius didėja alergijos maistui paplitimas. Daugėja maisto alergijos atvejų vaikams, ypač tų, kurie sukelia itin ūmius simptomus. Tai tampa svarbia problema tėvams, kurie įvairiais būdais bando praturtinti vaikelio mytybą.
Tačiau svarbu suprasti, kad alergija ir maisto netoleravimas skiriasi. Alergija maistui - tai padidėjęs imuninis organizmo atsakas į tam tikrą maisto produktą ar maisto priedą (pvz., baltymą). Yra greitojo ir lėtojo tipo reakcijos. Greitojo tipo imuninės reakcijos dažniausiai atsiranda per 2 valandas po kontakto su maisto alergenu. Lėtojo tipo reakcijų sukeltų klinikinių simptomų gali atsirasti po 24-72 valandų ar net vėliau.
Maisto netoleravimas (arba padidėjęs jautrumas maistui) - tai neimuninės kilmės reakcijos į maistą. Maisto netoleravimą vaikui gali sukelti maisto produktai, kurie turi savyje daug:
- histamino;
- tiramino ir feniletilamino;
- histaminą atpalaiduojančių produktų.
Neretai žmonės šį netoleravimą maistui maišo su alergija.
Neigiamų reakcijų paplitimas ir simptomai
Daugelis mokslinių tyrimų parodė, kad alergija dažniau diagnozuojama kūdikiams ir mažiems vaikams, kuri reiškiasi sunkiu atopiniu dermatitu, enterokolitu, lėtu kūno masės augimu. Gali pasireikšti net ir žindomiems kūdikiams, kuriuos įjautrina į motinos pieną patekę maisto alergenai.
Vokietijoje atliktame tyrime nustatyta, kad alergijos maistui paplitimas priklauso nuo vaiko amžiaus. Maži vaikai dažniau alergiški karvės pieno, kiaušinių, sojų baltymams, kviečiams, o mokyklinio amžiaus vaikai - žuvies baltymams, žemės ir medžių riešutams, vaisiams, daržovėms.
Neretai vaikams nuo tokio maisto kyla odos alergija, kuri gali pasireikšti tokiomis ligomis kaip: ūminė dilgėlinė ir angioedema; ūminė kontaktinė dilgėlinė; lėtinė dilgėlinė ir angioedema; kiti odos pokyčiai (paraudimas, makulopapulinis bėrimas); atopinis dermatitas; maisto sukeltas kontaktinis dermatitas; pūslelinis dermatitas.
Taip pat vaikams nuo tokio maisto gali kilti virškinimo organų alergija, kuri gali pasireikšti tokiais simptomais kaip: atpylimas ir (arba) vėmimas; viduriavimas; pilvo skausmai ar diegliai; meteorizmas (pilvo pūtimas); obstipacija (vidurių užkietėjimas); pakitusi išmatų konsistencija, priemaišos (gleivės, kraujas) išmatose.
Taip pat vaikams nuo tokio maisto gali kilti kvėpavimo organų alergija, kuri gali iššaukti tokius simptomus kaip: rinorėją; čiaudulį (daugkartinį); kosulį; stridorą; švokštimą; balso užkimimą; dusulį.
Dėmesio! Svarbu! Alergijos maistui diagnostika yra sudėtinga. Visus alerginius mėginius gali vertinti tik specialistas - gydytojas alergologas.
Jei auginate alergišką maistui vaiką, įdėmiai skaitykite maisto pakuotės informaciją. Ką daryti ūmios alerginės reakcijos atveju - veiksmų planą turite aptarti su vaiko gydytoju.
Vaikų alergijos maistui gydymas
Visiškai saugaus ir efektyvaus maisto alergijos gydymo nėra. Griežtas maisto alergenų vengimas šiuo metu yra saugiausia alergijos maistui gydymo strategija.
Pvz., jei alergiškas maistui kūdikis yra maitinamas tik motinos pienu, alergenas šalinamas iš žindyvės valgiaraščio. Jei kūdikiui diagnozuota alergija karvės pienui, mama turi laikytis dietos be pieno produktų.
Alergiškam kūdikiui nuo 4-6 mėnesių pradedama duoti papildomo maisto, t.y. jis primaitinamas, tolydžiai bandant po vieną produktą kas savaitę. Kai nustatomas alergenas, iš valgiaraščio pašalinami dažniausiai alergizuojantys, taip pat daug histamino, kitų biogeninių aminų ir maisto priedų, sukeliančių pseudoalergines reakcijas, turintys produktai.
Ekspertai rekomenduoja kūdikį maitinti motinos pienu (ir tik juo) bent iki 4 mėn. amžiaus, o primaitinti pradėti nuo 6 mėn.
Alergija kiaušiniui
Alergija kiaušiniui yra viena dažniausių alergijų maistui vaikystėje - ypač tarp kūdikių ir mažų vaikų. Dažniau pasitaiko tik alergija karvės pienui. Nustačius alergiją kiaušiniui, dažniausiai rekomenduojama eliminacinė dieta, kurios metu būtina vengti visų su kiaušiniais susijusių produktų.
Kiaušinio maistinė vertė
Kiaušiniai - tai vienas vertingiausių maisto produktų kasdienėje mityboje. Juose gausu visaverčių baltymų, vitaminų, mineralų, antioksidantų ir sveikųjų riebalų rūgščių, svarbių augančiam vaiko organizmui. Vištos kiaušinį sudaro baltymas (apie 63 %), trynys (27,5 %) ir lukštas su membranomis (9,5 %).
Nors kiaušiniai yra vertingas mitybos elementas, alergija maistui, ypač alergija kiaušiniui, gali reikšti būtinybę jų vengti. Tokiu atveju svarbu pasitarti su gydytoju dėl tinkamų alternatyvų ir užtikrinti visavertę mitybą.
Alergijos kiaušiniui paplitimas
Alergija maistui - vis dažnesnė visuomenės sveikatos problema. Pastaraisiais dešimtmečiais jos paplitimas vis auga, ypač tarp vaikų. Tarp dažniausių vaikų maisto alergenų išsiskiria alergija kiaušiniui, ypač Vakarų šalyse.
Tyrimų duomenimis, vištos kiaušinis yra vienas pagrindinių alergenų kūdikių ir mažų vaikų mityboje. Įdomu tai, kad šis rodiklis labai skiriasi tarp šalių - Jungtinėje Karalystėje alergija kiaušiniui pasitaiko 2,18 % kūdikių, o Graikijoje - vos 0,07 %. Tuo tarpu tarp suaugusiųjų alergija kiaušiniui yra gerokai retesnė - ja serga tik apie 0,1 % gyventojų.
Rizikos veiksniai
Tyrimai rodo, kad alergija kiaušiniui dažniausiai išsivysto vaikystėje, o tam įtakos turi keli svarbūs rizikos veiksniai. Vienas reikšmingiausių - atopinis dermatitas, ypač jei jis prasideda anksti ir pasireiškia sunkia forma. Be to, nustatyta, kad kūdikiai, kuriems pirmosiomis gyvenimo savaitėmis buvo skirti antibiotikai, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.
Kiaušinio alergenai
Alergija kiaušiniui - tai iškreipta, nenormali imuninės sistemos reakcija į tam tikrus kiaušinyje esančius baltymus. Dauguma alergizuojančių baltymų yra kiaušinio baltyme. Ovomukoidas (Gal d 1) - pagrindinis alergenas, kurio savybės nepakinta net ir kaitinant kiaušinį, todėl ypač kliniškai svarbus.
- Ovomukoidas (Gal d 1)
- Ovalbuminas (Gal d 2)
- Ovotransferinas (Gal d 3)
- Lizocimas (Gal d 4)
- Alfa-livetinas (Gal d 5)
Taigi kiaušinio baltymų alergiškumas priklauso nuo jų atsparumo karščiui ir virškinimo fermentams. Pavyzdžiui, ovomukoidas išlieka aktyvus termiškai apdorotuose produktuose, tačiau skrandyje gali būti iš dalies suardomas. Tuo tarpu ovalbuminas, kuris yra termiškai jautrus, dažniau sukelia reakcijas žaliam arba mažai apdorotam kiaušiniui.
Simptomai
Dažniausiai pasitaikanti alergijos kiaušiniui forma - tai IgE sukelta alerginė reakcija. Ji prasideda greitai - dažniausiai per kelias minutes ar iki dviejų valandų po kiaušinio ar jo turinčio produkto suvartojimo. Simptomų sunkumas gali būti labai įvairus - nuo lengvų iki pavojingų gyvybei.
Alergija žindomiems kūdikiams
Alerginės reakcijos gali pasireikšti ir išimtinai žindomiems kūdikiams. Tokiu atveju rekomenduojama 2-4 savaitėms pašalinti kiaušinius iš motinos mitybos ir stebėti, ar vaiko simptomai sumažėja ar išnyksta. Po to kiaušiniai turėtų būti grąžinami į mamos dietą, kad būtų įvertinta, ar simptomai atsinaujina.
Tyrimai
Klinikinė anamnezė, orientuota į alergiją, yra vienas svarbiausių žingsnių diagnozuojant alergiją maistui, įskaitant ir alergiją kiaušiniui. Svarbu, kad tyrimų rezultatai būtų susieti su aiškiai pastebimais klinikiniais simptomais po kiaušinio vartojimo.
Rekomendacijos
Vaikams, kurių broliai/sesės yra alergiški kiaušiniui, taip pat nereikia vėlinti kiaušinių įvedimo į mitybą. Jie turėtų būti pradedami vartoti pagal bendras rekomendacijas - iki 6 mėn.
- Kiaušinį pradėti duoti nuo 4-6 mėn. amžiaus.
- Tinka tik gerai termiškai apdorotas kiaušinis (ne žalias!).
- Siūloma pradėti nuo pusės gerai išvirto kiaušinio (apie 2 g kiaušinio baltymo) 2 kartus per savaitę.
- Tinka ir tokio pat kiekio kiaušinis kepiniuose, keptas ar virtas 10-15 minučių.
Pagrindinė valdymo taktika - eliminacinė dieta bei aiškus veiksmų ir gydymo planas, jei netyčia suvartojamas kiaušinis. Dėl to labai svarbu, kad alergija kiaušiniui būtų diagnozuojama specialistų, kad būtų išvengta nepagrįstų apribojimų mityboje.
Alergijos rudenį
Alergiją įprasta sieti su pavasariniu augalų žydėjimu, tad tėvams kelia nuostabą faktas, kad ji vaikams gali pasireikšti ir rudenį, grįžus į mokyklas ir darželius. Gydytoja-alergologė dr. Algirda Krisiukėnienė įspėja, kad alergijos gali būti įvairių tipų ir jas sukelia ne tik žiedadulkės, bet ir dulkės, pelėsis ar naminiai gyvūnai, taip pat - maisto produktai ar cheminės medžiagos.
Alerginės ligos simptomai - sloga, čiaudulys, kosulys, ašarojančios akys. Dažniausiai šie simptomai indikuoja įkvepiamų alergenų sukeltą ligą. Taip pat vaikai gali būti alergiški cheminėms medžiagoms, kurios naudojamos mokymosi įstaigų patalpos valyti ar dažyti.
Svarbūs patarimai
- Alergologas padės sudaryti gydymo planą ar suteiks įrankių, kaip palengvinti ligos simptomus. Svarbiausia, neužsiimti savigyda, taip dar apsunkinant vaiko kasdienybę ir nutolinant ligos diagnozavimą.
- Apie vaiko alergiją turi žinoti ir darželio auklėtojai bei mokyklos mokytojai.
- Tiek tėvai, tiek pedagogai turi mokėti atpažinti grėsmingos alerginės reakcijos simptomus ir žinoti, kaip elgtis, kokią pirmąją pagalbą reikėtų suteikti vaikui.
Alergijos priežastys ir gydymas
Vaikų alergijos priežastys nėra visiškai aiškios. Viena iš prielaidų - kad tai perduodama jau su genetine informacija. Tačiau jei vienas iš Jūsų vaikų yra alergiškas nereiškia, kad ir kiti bus alergiški. Vaikas gali būti alergiškas, nors šeimoje ir niekas nėra alergiškas.
Tėveliai, norėdami ne trumpam numalšinti, o išgydyti vaiko alergiją ir jos priežastis gali rinktis šiuolaikišką gydymo metodą - poliežuvinę alergenų specifinę imunoterapiją.
| Liga | Simptomai | Dažnumas |
|---|---|---|
| Alerginis rinitas | Sloga, čiaudulys, akių ašarojimas | 10-30% vaikų |
| Atopinis dermatitas | Odos bėrimas, niežėjimas | 15-20% vaikų iki 5 metų |
| Maisto alergija | Odos bėrimas, virškinimo sutrikimai, kvėpavimo problemos | 6-8% vaikų iki 3 metų |
| Bronchų astma | Dusulys, švokštimas, kosulys | 5-10% vaikų |
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kūdikiui Alergija Ant Veido: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyviausius Gydymo Būdus
- Vaiko Alergija Ant Veido: Kaip Atpažinti, Ką Daryti Ir Greitas Gydymas
- Atpažinkite kūdikio veido alergiją: pagrindinės priežastys, simptomai ir veiksmingi gydymo būdai
- Kaip Saugiai Migdyti Kūdikį: Patarimai Ramiai Naktiai
- Gitanas Nausėda: Paslaptinga gimimo data, įdomi biografija ir nepamirštamos gimtadienio šventės