Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Beveik prieš tris dešimtmečius išgarsėjęs atlikėjas Alanas Chošnau liepos 11-ąją švenčia gimtadienį.

Vaikystė ir Šeima

Alanas Ibrahimas Chošnau gimė 1974 m. liepos 11 d. Bagdade, lietuvės ir kurdo šeimoje. 7 metus kartu su tėvais gyveno Bagdade. Lietuvių kalbos tuo metu nemokėjo, kalbėjo tik arabiškai. Atlikėjas ne kartą dalijosi skaudžiais vaikystės išgyvenimais, kai būdamas aštuonerių turėjo palikti gimtąjį Iraką ir gyvenimą iš naujo kurti Lietuvoje.

„Tai, jog mūsų šeima išsiskirstė, buvo labai stiprus šokas man, kaip vaikui. Mama ir tėvas išvažiavo į Vokietiją, mums, vaikams, nesakė, kad mama susirgo sunkia kaulų vėžio forma, sarkoma. Mums paaiškino, jog toks laikotarpis - važiuosi pas močiutę ir viskas bus gerai“, - prisimena A. Chošnau.

Deja, netrukus jis sulaukė liūdnos žinios apie mamos netektį. Po laidotuvių jo tėvas su vyresne seserimi grįžo į Iraką, o A. Vienatvės ir skausmo tuštumą čia užpildė močiutė ir nauji draugai. Tiesa, kad ir kiek močiutė suteikė šilumos, tėvų atstoti negalėjusi. Dėl karo Irake tėvui aplankyti Lietuvoje augantį sūnų buvo beveik neįmanoma.

„Man kultūriniai skirtumai labai daug davė, bet save laikau pasaulio žmogumi.

Muzikinė Karjera

Muzikinę karjerą Alanas pradėjo 1992-aisiais grupėje „Naktinės personos“ su Aru Vėberiu, o nuo 2002-ųjų jis pradėjo solinę karjerą. Atlikėjas ilgus metus džiugino savo klausytojus išskirtiniu muzikos stiliumi, įsimintinu balso tembru, drąsa keistis. Pastaruosius metus A. Chošnau gyveno tarp Vilniaus ir Berlyno, kuriame buvo sukurtas naujausias jo ir britų prodiuserio Marko Reederio muzikos albumas „Children of Nature“ anglų kalba.

Grupė „Naktinės personos“, vėliau - solinė karjera. Dešimtys albumų, šimtai tūkstančių parduotų jų kopijų - tokios karjeros pavydėti gali daugybė šiuolaikinių žvaigždžių.

„Muzika tapo mano pabėgimu nuo gyvenimo siaubo“, - prisimena Alanas.

Asmeninis Gyvenimas

Dainininkas A. Chošnau niekada neatviravo apie savo asmeninį gyvenimą - šeimą, vaikus ir santuoką su buvusio Lietuvos premjero podukra Valda. Tačiau dabar Alanas verčia naują gyvenimo ir karjeros puslapį.

„Aš nesvarsčiau apie šeimą, apie vaikus, neplanavau vesti, tačiau pažintis su Valda man yra didžiulė Dievo dovana“, - tvirtino Alanas. „Pas mus viskas įvyko labai greitai ir spontaniškai. Nuo pažinties dienos iki vestuvių dienos Lietuvoje buvo praėję penki mėnesiai. Mes net negyvenome kartu. Viskas įvyko pagal klasikinį modelį. Bet tame yra didelis pliusas, nes mes jaučiamės, kad iki šiol esame įsimylėjimo, pasimatymų ir gyvenimo kūrybos fazėje. Mes nepavargę vienas nuo kito, mes dar nežinome visų paslapčių, pliusų ir minusų. Viskas išėjo natūraliai, kuomet tu žmogų atrandi pakeliui“, - laidoje sakė Valda.

Netrukus po vestuvių Alanas su žmona susilaukė sūnaus Augusto Alano. Vėliau porai gimė ir dukra Izabelė Atėnė.

„Man, kaip tėčiui, džiugu, kad juos kažkiek įkvepiu, jiems įdomi mano kūryba ir vaikai neretai išreiškia savo mintis, pasako, kas jiems patinka. Stengiuosi vaikus įtraukti į visą kūrybos procesą ir labai gera, kai jie nori ką nors nuveikti drauge. Apskritai, mėgstu viskuo dalintis su šeima, nenoriu vaikų uždaryti nuo mus supančio pasaulio, noriu, kad jie matytų, ką mes su žmona veikiame. Galbūt tai bus tam tikras impulsas jiems kurti ar atsiskleisti save kitose veiklose“, - portalui LRT.lt duotame interviu pasakojo A.

Kelionė Į Kurdistaną

Ši kovo mėnesį įvykusi kelionė Alanui Chošnau buvo kupina emocijų. Pokalbio metu atlikėjas keliskart pakartojo, kad apsakyti užplūdusius jausmus yra neapsakomai sunku, ypač kad į antruosius namus jam teko sugrįžti beveik po dešimtmečio, o šį kartą dar ir keliauti su ypatinga misija - su savo šaknimis supažindinti žmoną Valdą, septynerių Augustą Alaną ir Izabelę Atėnę, kuriai kiek daugiau nei penkeri. „Pagrindinis kelionės tikslas buvo vaikams parodyti, iš kur jie yra kilę, kur antrosios jų šaknys, o žmoną supažindinti su tėvelio gimtine, nuostabia šalimi ir kurdų kultūra. Neslėpsiu, jaudinausi prieš kelionę, nežinojau, kaip visi jausimės ten nuvažiavę, tačiau šeima su viskuo susitvarkė kuo puikiausiai. Vaikų net nereikėjo ypatingai pažindinti su kurdų kultūra, iškart supratau, kad jie ją turi savyje, savo širdyse. Viskas yra kraujyje, tad jie jautėsi savi ir greitai įsiliejo į Rytų kultūros ritmą. Džiaugiuosi, kad vaikams ši kelionė įkvėpė dar daugiau pasitikėjimo, praturtino ir užpildė vidinį pasaulį, apie kurį daug kalbėjome namuose. Visa tai jiems tereikėjo pajausti, paliesti. Mačiau, kaip šioje kelionėje jie susiliejo į viena, tai matėsi akivaizdžiai“, - pokalbį pradeda atlikėjas.

Kurdistane šeima lankė čia gyvenantį Alano Chošnau tėvą Ibrahimą Othmaną-Chošnau. Ir nors tai tikrai nebuvo pirmasis susitikimas su anūkais, nes atlikėjo tėtis neretai atvažiuoja į Lietuvą, pamatyti vaikus Kurdistane buvo visiškai naujas potyris.

Jį tai labai sujaudino: „Mūsų atvykimas tėvui buvo labai svarbus, mačiau tai iš jo akių. Jis labai jaudinosi, stengėsi, kad tik viskas gerai pavyktų ir kelionė pasisektų.“

Chošnau gentis yra viena iš didžiausių. Ji netgi turi savo kilmės miestą Shaklava bei vyriausiąjį vadą šeichą, kuris yra itin gerbiamas. Taigi, Alanas norėjo ne tik pabūti su čia gyvenančia tėvo šeima, bet ir saviškiams parodyti ir vietovę, kurioje gimė jų senelis. Daug Chošnau genties šeimų šiuo metu gyvena Kurdistano kultūros sostinėje Sulemanijoje, ten šiuo metu yra ir Alano tėvo namai.

„Sulemanijoje atsiveria nuostabaus grožio panorama. Iš bet kurio miesto taško aplink save matai žalius kalnus, o kadangi susisiekimas labai patogus, per dešimt minučių automobiliu gali pakilti serpantinais į juos ir žavėtis neapsakomais miesto vaizdais. Tai taip įkvepia ir pakylėja. Kurdistano kalnai man suteikia stiprybės, o jie ten aplink visur“, - pasakoja Alanas.

Kelionės metu Alano šeima aplankė Ahmad Awa kalnų kurortą, kuris garsėja įspūdingais kriokliais, taip pat Mergapan kalnų virtinę, kurių puošmena yra didžioji Kurdistano sniego viršukalnė.

Šiaurės Irake pavasario lygiadienis žymi naujuosius metus, todėl kovo 20-24 dienomis vyksta Newroz šventė. Nauja metų pradžia Kurdistane švenčiama keturias dienas, tuomet uždaromos pagrindinės miestų gatvės, vyksta daug renginių, kurdai dėvi tautinius drabužius, degina laužus, klausosi kurdiškos muzikos ir daug šoka. Kalnuose šeimos buriasi į piknikus, vieni kitus pravažiuodami sveikina. Tomis dienomis Kurdistane tvyro ypač šilta atmosfera.

Kurdai vadovaujasi išmintimi, kad nesvarbu, ką atneš rytojus - reikia džiaugtis šiandiena „Kurdai yra labai daininga tauta, myli savo muziką, šoka tradicinius šokius, labai saugo savo kultūrą ir ją perduoda vaikams. Visos kurdų šventės, kaip, beje, ir kasdienis gyvenimas, vyksta didelėse šeimose, nuolatiniame bendravime. Kurdai labai saugo savo identitetą, kuris, beje, skiriasi nuo arabiškojo. Man labai gera jausti, kaip darniai ten teka kasdienis laikas. Jie linksmi, pozityvūs, viskas pas juos vyksta kažkaip ramiai, palengva. Jie iš tiesų vadovaujasi išmintimi, kad nesvarbu, ką atneš rytojus - reikia džiaugtis šiandiena“, - sako Alanas.

Skaudūs Išgyvenimai ir Atsigavimas

Kalbėdamas apie jo šeimą ištikusią nelaimę Alanas iki šiol sunkiai renka žodžius. Kai atlikėjas buvo mažas ir šeima gyveno Bagdade, kilo karas, kurio metu buvo nušauti keli Alano pusbroliai. Atlikėjas iki šiol puikiai prisimena ir visur aidėjusias sirenas, reaktyvinius lėktuvus, kurie skrisdavo taip žemai, kad skildavo sienos ir duždavo langai.

Tačiau vieną nelaimę lydėjo kita - Alano mama susirgo vėžiu, tėtis mamą išvežė gydytis į Vokietiją, o jį su vyresne seserimi pas Lietuvoje gyvenančią močiutę. Mamos išgelbėti nepavyko, o jos mirtis tapo pačia sunkiausia Alano gyvenimo patirtimi. Jam, būnant vos aštuonerių, šeima buvo priversta išsiskirti - tėtis su seserimi skubiai sugrįžo į Iraką, kur sesuo tęsė mokslus Bagdade, o Alanas po kurio laiko buvo priimtas į Vilniaus mokyklą.

„Taip atsitiko ir nieko jau nebepakeisi, gyvenimas tęsiasi. Visa mūsų šeima nukentėjo, kiekvienam iš mūsų teko didžiulis emocinis ir psichologinis išbandymas, po kurio mes niekuomet visi kartu nesusėdome ir išsamiai nepasikalbėjome - per daug skaudu. Ir vis dėlto, kas tavęs nesužlugdo, padaro stipresniu. Ačiū Dievui, kad aš anksti atradau savo pašaukimą - muziką. Ji man padėjo daug ką pakelti ir atlaikyti tamsiausias mintis. Džiaugiuosi, kad sugebėjau susirinkti save iš dalių ir pats atsistoti ant kojų“, - užtikrintai pasakoja Alanas.

Šiandien Alanas jaučiasi dėkingas už tai, kur yra ir ką veikia. „Aš labai gerai žinau, kiek gyvybinių jėgų kainuoja mamos netektis ir itin branginu savo gyvenimą. Jos dovana turi būti įprasminta, tad aš tęsiu mamos dovanotą gyvenimą“, - sako Alanas.

Atlikėjo sesuo Greta jau daugiau kaip penkiolika metų gyvena Europoje, kur taip pat persikėlė dėl karo Irake. „Mano sesuo su dviem mažais vaikais bėgo iš Bagdado prasidėjus karui ir buvo pripažinta karo pabėgėle, nes jos vyrą nužudė teroristai. Po karo situacija Irake tapo nekontroliuojama, atsirado daug teroristinių grupuočių, tad jai ir daugeliui šeimos draugų teko slėptis saugioje Europoje arba kitose šalyje. Sesuo su vaikais įsitvirtino Švedijoje, o tėvelis Jordanijoje. Tėvas su naujai sukurta šeima ilgą laiką gyveno Amane, Jordanijos sostinėje, tačiau jo širdis visuomet priklausė Kurdistanui, tad prieš penkerius metus jie ten sugrįžo“, - sako Alanas.

Žinoma, su dideliu liūdesiu atsisveikinęs su Kurdistanu Alanas sako, kad kiekvieną kartą apsilankymas tėvelio gimtinėje sukelia dviprasmiškus jausmus - tarsi širdis plyštų į dvi dalis. „Dvigubas džiaugsmas - gal taip galėčiau apibūdinti savo jausmus. Lietuvoje labai ilgiuosi Kurdistano, bet nuvykus ten po kurio laiko apima Lietuvos ilgesys. Svarbiausia yra pats žinojimas, iš kur esu kilęs, kokie atsparūs ir kovingi yra kurdai, tai suteikia daug jėgų ir energijos, kurios man reikia“, - džiaugsmingai sako Alanas.

Jis pripažįsta, kad, sukūręs šeimą Lietuvoje, jis nebesvarsto galimybės persikelti gyventi į Iraką, nors tokių minčių anksčiau kildavo. „Taip jau susiklostė gyvenimas ir esu dėkingas Dievui už viską. Aš likau Lietuvoje ir mane čia daug kas sieja: muzika, klausytojai, šeima, mamos šaknys. Meilė Lietuvai yra lygiai tokia pat stipri, kaip ir Irakui. Kad ir kaip ten bebūtų, aš dėjau daug pastangų čia išlikti ir įsitvirtinti, labai myliu savo darbą ir gerbėjus, esu dėkingas jiems už meilę ir palaikymą. Taigi, Lietuva vis tik yra mano gyvenimo ir kūrybos namai, o Irakas - itin stiprios įkrovos šaltinis“, - nuoširdžiai ir su šypsena pripažįsta Alanas.

žymės: #Gimimo

Panašus: