Vaikystė yra gražiausias ir dažnai geriausias žmogaus gyvenimo laikotarpis. Ji kupina emocijų, ieškojimų ir atradimų, neužmirštamų minučių ir įspūdžių.
Mažylis mokosi žengti pirmuosius žingsnius, tarti pirmuosius žodžius, suprasti aplinkinį pasaulį, jame vykstančius reiškinius, save, žmones. Jam tenka susidurti su sudėtingu ir nepažįstamu pasauliu.
Nuo pat pirmųjų dienų, vaikas siekia aktyviai palaikyti ryšį su motina, prisirišdamas prie jos (šypsosi, verkia, pradėjęs vaikščioti, pats reguliuoja artumą).
Vidiniai patirties modeliai integruojami į vaiko vidinį pasaulį ir jie užtikrina prisitaikymą prie aplinkos, padeda įveikti stresą, užmegzti ryšius su aplinkiniais.
Taigi, pirmaisiais gyvenimo metais formuojasi prieraišumas prie vaiką auginančio žmogaus, pasitikėjimas aplinka (pasauliu). Manoma, kad saugūs ir ramūs santykiai su globėju, lemia supratimą, kad tarpasmeninis pasaulis yra saugus, juo galima pasitikėti, o aš pats esu mylimas ir vertingas.
Agresyvus elgesys - baimės išraiška
Po agresyviu elgesiu slypi gilesnės psichologinės problemos. „Dažnai vaikas, kuris kandžiojasi, jaučia liūdesį, gali būti išsigandęs arba vienišas. Aišku, tokių situacijų liudininkai man paprieštarautų, sakydami, kad „jau tikrai tuo momentu, kai vaikas kanda jis neatrodo nei liūdnas, nei išsigandęs“. Ir tai yra tiesa, neatrodo. Bet būtent po jo agresyviu elgesiu ir slepiasi vaiko baimės.“ - teigia psichologė V. Pilipuitienė.
Ji sako, kad tuo metu vaiką apima jausmas, kad jo niekas nesupranta, juo niekas nesirūpina, kad jis nereikalingas. „Jeigu įdėmiai stebėsite vaiką, būtinai įsitikinsite, kad kelias sekundes prieš jam puolant skriausti, tokio jausmo išraiška prašmėžuos vaiko veide. Vaikai gali jaustis vieniši ir izoliuoti, net ir turėdami mylinčius tėvus. Tai gali būti tam tikros situacijos, epizodai“, - įsitikinusi psichologė.
„Toks elgesys gali įsitvirtinti, būti varginantis ir žalingas. Siekiant vyresniam vaikui padėti susitvarkyti su agresyviu elgesiu, būtina suteikti jam šiltą, saugų ryšį, kuriame jis nejaus nerimo, kad bus kritikuojamas, nesuprastas, gėdinamas. Tik tuomet vaikas atvirai parodys savo jausmus. Įsiklausymas ir supratingumas padeda išgydyti skausmą. Suaugęs gali užtikrinti saugumą ir suteikti laiko, kuris būtinas, vaikui patiriančiam baimę ir norinčiam nuo jos išsivaduoti“, - sako specialistė.
Kodėl vaikas kandžiojasi?
V. Pilipuitienės teigimu, priežasčių, dėl kurių vaikas kandžiojasi, gali būti įvairių. Kūdikiai kandžiotis gali dėl to, kad jiems dygsta dantys arba jie tikrina priežasties - pasekmės ryšį, nori išsiaiškinti kito reakciją į jo veiksmą.
Tačiau kandžiojimas gali būti ir būdas išreikšti savo poreikius bei norus, tokius, kaip alkis ir nuovargis. „Vaikams, kurie dar nemoka kalbėti arba kalba neaiškiai, tai gali būti būdas išreikšti savo sudėtingus jausmus, pavyzdžiui, nusivylimą, pyktį, baimę ar pasimetimą, kai jiems per daug neaiškumo“, - sako V. Pilipuitienė.
Pasak vaikų psichologės, vaikui gali padėti jo tėvai ir auklėtojai: „Labai gerai kai tėvai ir auklėtojai susivienija ir kartu stebi vaiką, bando suprasti priežastį ir kuria pagalbos planą. Tėvams arba auklėtojams reikėtų sureaguoti, kai toks elgesys įvyksta pirmą kartą.“
Kaip reaguoti į vaiko kandžiojimąsi?
Svarbu turėti adekvačius lūkesčius vaikui - jei kandžiojasi jūsų kūdikis, jis tiesiog taip bando susipažinti su pasauliu. „Tėveliai tiesiog turėtų mokyti vaiką, ką galima kandžioti, o ko negalima. Vaikui ėmus kandžioti kitą vaiką, svarbu išlikti ramiems, švelniai sustabdyti jį ir tvirtai pasakyti: „Ne, kandžiotis negalima!“. Paaiškinti, kad kandant kitam skauda“, - pataria V. Pilipuitienė.
Specialistė tikina, kad praktikoje pasitaiko ir keistų atvejų, kai tėvai jiems įkandusiam vaikui bando kąsti atgal, tačiau to daryti griežtai nereikėtų: „Tai tas pats, kas mušant vaiką jį mokyti, kad muštis negalima. Jei taip elgsitės, vaikui atrodys, kad tai normalu, nes „net ir mama supykusi kanda“. Apskritai, reaguojant į vaiko kandžiojimąsi svarbu išlikti kiek įmanoma ramiems ir nesikarščiuoti: rėkimas ant vaiko tikrai nepadės.“
Kada kreiptis į specialistus?
V. Pilipuitienė sako, kad į specialistus kreiptis reikėtų tuomet, jei vaiko elgesys negerėja. „Kandžiojimas yra įprastas kūdikiams ir 3-4 metų vaikams jis turėtų išnykti. Bet jeigu jūsų vaikas vyresnis ir jau išbandyti įvairūs būdai pakoreguoti vaiko elgesį, o atrodo, kad situacija tik blogėja, gali būti, kad vaikas turi rimtesnių emocinių sunkumų. Taigi, tokiu atveju ypač svarbu kreiptis pagalbos į specialistus“, - perspėja ji.
Pagalba vaikui, o ne kaltinimai
Panevėžio lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ logopedė metodininkė Kristina Šulskytė sako, kad bet koks vaiko elgesio ir emocijų pokytis turi priežastis.
„Reikia aiškintis, kada vaikas pradėjo kandžiotis, kas keičiasi (keitėsi) vaiko aplinkoje, šeimoje. Vaikai dažnai nemoka išreikšti savo jausmų, todėl save, savo būseną gali reikšti kandimu, mušimusi, vyresni dar ir tyčiotis pradeda, užgaulioti žodžiais“, - sako darželyje su vaikais dirbanti specialistė.
Pasak jos, apie netinkamą vaiko elgesį jo tėvams gali pranešti ir auklėtojai, ir kitų vaikų tėvai. Kiti vaikai, sako K. Šulskytė, dažnai besikandžiojančių vaikų šalinasi, tačiau tai tik jų bandymas atkreipti į save dėmesį. Ji teigia, kad konfliktinėse situacijose vaikai atskiriami vieni nuo kitų, o nurimus emocijoms aiškinamasi, kodėl taip nutiko.
„Būtina paaiškinti, kad kitam skauda, mokyti išsakyti žodžiais, kas jam yra: kalbėtis apie savo būseną, tegu išsipasakoja, o ne skriaudžia kitus. Reikia vaikui teikti pagalbą, o ne tėvus kiršinti vienus su kitais, arba kaltinti auklėtojas, kad neužtikrina drausmės. Vieni kitus kaltinti ima ir tėvai. Į psichologą kreiptis reikia tuomet, jei vaiko elgesys nesikeičia ir dar gal net blogėja. Reikia vaikui gilesnės pagalbos, gal net ir šeimai. Tada jau specialistas giliai aiškinasi, gal vaikas pervargsta, šeimoje netinkamas režimas, vaikas turi lėtinių, neurologinių ligų“, - sako K. Šulskytė.
Temperamento tipai
I. Pavlovas yra išskyręs keturis skirtingus temperamento tipus, tai sangvinikai, melancholikai, cholerikai ir flegmatikai.
- Sangvinikai yra linksmi, mėgsta juoktis, džiaugsmingi, nuoširdūs, meilūs, judrūs optimistai, kurie myli gyvenimą, mėgsta rizikuoti, nesivaržantys, pasirengę kompromisams, produktyviai dirba, kai susidomi kokia nors veikla.
- Melancholikai yra jautrūs (silpnas poveikis sukelia stiprias reakcijas), kalba tyliai, greitai nuliūsta, niūrūs, bailūs (atsiradus sunkumams pasiruošęs viską mesti, labai bijo būti pažemintas, sugėdintas), nedrąsūs, verksniai, prislėgti, liūdni, nusivylę, įžeidūs, nuotaikos trunka ilgai, pasikartojančių jausmų nebegali atsikratyti.
- Cholerikai linkę greitai ir stipriai reaguoti į patiriamus įspūdžius ir veikti. Įspūdis ilgai lieka jų viduje. Jie greitai supyksta, gyvi, dažnai karščiuojasi, įsivelia į konfliktus, nepatenkinti, pikčiurnos, valdingi, nejautrūs, niurgzliai, mėgsta apsimetinėti ir veidmainiauti, nes nenori pripažinti pralaimėjimo.
- Flegmatikai lėtai mąsto, lėtai reaguoja į naujus įspūdžius, kurie greitai išblėsta, negreit supyksta, ramūs, nejudrūs, taikūs, šalti, viską mato, tačiau, jei nėra būtinybės, nesikiša. Jie dažnai būna abejingi, pasipūtę, nemąstantys, tingūs, emocinis jautrumas silpnas ir trumpalaikis, jausmai silpnai išreiškiami išoriškai.
Kaip auklėti skirtingo temperamento vaikus?
Kad ir kaip tėveliams nepatogu, tačiau reikia prisitaikyti prie kiekvieno vaiko tempo, orientuotis į jo reikmes. Tačiau šeimoje privalo būti ir nustatytos taisyklės (nesimušti, neimti ne savo daiktų, neprasivardžiuoti ir pan.), kurių nuosekliai turėtų laikytis visi, nes nuoseklumas vaikui teikia saugumo jausmą.
Neabejotina, kad šeimoje, kur auga keli vaikai, visada atsiranda varžybos dėl tėvų dėmesio, ir dažniausiai tai pasireiškia blogu elgesiu. Bausdami tą „blogietį“, tėveliai tik paskatina varžybas tarp vaikų. Įveikti vaikų varžymąsi ir išvengti žalingo jo poveikio galima vaikus laikant viena grupe, t.y. už blogą elgesį pasekmės paliečia visus vaikus kartu, neišskiriant nė vieno. Taip vaikai supranta, kad jie viena komanda, kad varžymasis dėl tėvų dėmesio, pripažinimo nė vienam nenaudingas.
Tėvų vaidmuo auginant vaiką
Vaikystė prabėga kaip trumpa akimirka, bet palieka ryškų pėdsaką žmogaus gyvenime.
Nuo pat pirmųjų dienų, vaikas siekia aktyviai palaikyti ryšį su motina, prisirišdamas prie jos (šypsosi, verkia, pradėjęs vaikščioti, pats reguliuoja artumą).
Taigi, pirmaisiais gyvenimo metais formuojasi prieraišumas prie vaiką auginančio žmogaus, pasitikėjimas aplinka (pasauliu). Manoma, kad saugūs ir ramūs santykiai su globėju, lemia supratimą, kad tarpasmeninis pasaulis yra saugus, juo galima pasitikėti, o aš pats esu mylimas ir vertingas.
Sąlygos, kuriomis tėvai augo
Sąlygos, kuriomis tėvai augo, iš kokios kilmės šeimų jie kilę, kaip patys susitvarkė su patirtais sunkumais ir konfliktais, kokios jų asmenybės savybės gali turėti įtakos auklėjimo įgūdžiams bei elgesio su vaiku būdais.
Santuokinių santykių tarp tėvų tvirtumas taip pat turi įtakos atmosferai namuose. Įtampa ir konfliktai santuokoje veikia visą šeimos sistemą.
Taip pat vaiko lytis bei temperamentas, gali turėti reikšmės tėvų-vaikų santykiams. Taigi tėvų ir vaikų santykiams, svarbus tampa tarpusavio suderinamumas.
Pagrindiniai vaiko poreikiai
Pagrindiniai vaiko poreikiai pagal Jeffrey E. Young:
- Saugumas. Svarbiausias vaiko poreikis, kuris atsiranda iškart po gimimo. Saugiuose namuose tėvai visada pasiekiami fiziškai ir emociškai.
- Ribos. Vaikui reikia brandaus vadovavimo - nei visiška laisvė, nei per griežtos taisyklės nėra palankios sąlygos tinkamam vaiko vystymuisi.
- Meilė. Vaiko gyvenime užtenka vieno žmogaus, kad suteiktų tikrą meilę, švelnumą, susidomėjimą, supratimą ir savo laiką.
- Autonomija. Pernelyg saugantys tėvai laiko savo vaikus priklausomais. Jie pastiprina priklausomybės elgesį ir nepalaiko tuos, kurie yra nepriklausomi.
- Saviraiška. Didžiausias menas yra mylėti savo vaiką besąlygiškai. Mylėti už tai, kad vaikas yra. Vaikas neturi nieko daryti, kad būtų vertingas.
Atminkite, kad vaikams reikia daug priežiūros ir paramos. Jūs turite pasirūpinti jų poreikiais ir palaikyti juos visais vystymosi etapais. Turite priimti vaiko jausmus, kad išugdytumėte juos sveikais ir laimingais suaugusiais.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Vaiko auklėjimas šeimoje: patarimai, metodai ir klaidos, kurių reikia vengti
- Vaiko Augimas Šeimoje: Visa Tiesa apie Globą ir Įvaikinimą Lietuvoje
- Vaikų Eiliškumas Šeimoje: Atraskite Svarbiausius Privalumus ir Trūkumus Kiekvienam Tėvui!
- Danguolė Satkauskienė: Įkvepianti biografija ir nepaprasta gyvenimo istorija
- Geriausi Receptai 10 Mėnesių Kūdikiui: Skanių ir Maistingų Patiekalų Idėjos