Kipras dar vadinamas Afroditės sala, mat legenda byloja, kad būtent čia, iš jūros putos gimė graikų meilės deivė. Afroditė (gr. Αφροδίτη) graikų mitologijoje - meilės ir grožio deivė. Jos dažniausi atributai - obuolys, balandis, rožė, myra, kiškis, mėnulis, delfinas. Nuo IV a. pr. m. e. Afroditė yra dažnai vaizduojama mene (paprastai nuoga). Afroditė turėjo nemažai vardų. Romėnų mitologijoje ji vadinama Venera. Dėl gražių sėdmenų graikiškai vadinta Ἀφροδίτη Καλλίπυγος - „Afroditė gražiais sėdmenimis, užpakaliu“.
Afroditės vardas yra neaiškios kilmės. Dažnai jis siejamas su gr. afros - „puta“, bet tai liaudies etimologija. Afroditės gimimo versijos yra dvi, pirmoji (senesnė) Hesiodo, antroji - Homero.
Afroditės Gimimo Mitai
Pagal Hesiodo Teogoniją ji kildinama iš kraujo, nutekėjusio Kronui iškastravus Uraną, kuris nutiško ant jūros vandens ir suputojo. Tai paaiškina ne tik jos vardą, „kilusioji iš putų“ (afros - puta), bet ir vieną epitetų, Andiomenė, „atsiradusi jūros paviršiuje“. O dar senesnis mitas ją laiko archaiška chtoniška būtybe.
N. Kunas Hesiodo aprašytąjį Afroditės gimimą atpasakoja taip: Urano duktė Afroditė gimė iš baltutėlaitės jūrų putos netoli Kiteros salos. Lengvas, švelnus vėjelis atskraidino ją į Kipro salą. Tenai iš jūros bangų išnirusią meilės deivę apsupo jaunosios horos. Jos apgaubė ją auksu spindinčiais drabužiais ir papuošė plaukus kvepiančių gėlių vainiku. Vešliau pražysdavo gėlės ten, kur žengė Afroditė. Nuostabioji deivė atvyko į Olimpą. Džiugiai sveikino ją dievai.
Pagal Hesiodą nedera lepiai, lengvabūdei deivei Afroditei stoti į kruviną mūšį. Ji valdo pasaulį žadindama meilę dievų ir mirtingųjų akyse. Niekas negali išvengti Afroditės galios, net dievai, jai nepaklūsta tik Atėnė, Hestija ir Artemidė. Ji apibūdinama kaip aukšta, liekna, švelnių veido bruožų, auksu vilnijančiais plaukais, vainiku dabinančiais jos nuostabią galvą.
Afroditė - grožio ir amžinos jaunystės įsikūnijimas. Kai ji žengia, švytinti savo grožiu ir pasipuošusi kvepiančiais drabužiais, skaisčiau šviečia saulė, vešliau žydi gėlės, iš miško tankmės pas ją skuba laukiniai žvėrys, būriais sulekia paukščiai. Liūtai, panteros ir lokiai nuolankiai glaudžiasi prie jos kojų. Afroditė ramiai žengia tarp žvėrių, didžiuodamasi savo grožiu.
Afroditės archajiškumas
Deivės archaiškumą paliudija ir juosta, atiduota Herai, kad ši sugundytų Dzeusą. Joje buvo įausti gundantys žodžiai, meilė, aistra, - tai, kas apsvaigina net išminčius. (Homeras, Iliada). Vėliau archaiškoji Afroditė, duodanti seksualumą ir vaisingumą, virsta žaisminga ir koketiška Olimpo deive. Visi paklūsta jai ir net nori vesti.
„Odisėjoje“ ji - Hefaisto žmona. Šlubas Hefaistas, nagingiausias, bet ir negražiausias dievas, dirba kalvėje, o nuolat jam neištikima Afroditė guli savo miegamajame, šukuojasi auksinėmis šukomis ir priima viešnias - Herą ir Atėnę. Afroditė rūpinasi trojėnais, todėl Pariui pažada Helenės meilę, jį išgelbsti iš Menelajo. Ji myli trojėną Anchisą (Enėjas - jų sūnus). Ji myli ir karo dievą Arėją. Galbūt dėl to ir laikyta karingąja deive, Arėja. Apie tai rašo ir Hesiodas, kur jiedu turėjo 5 vaikus: Erotą, Anterą, Fobą, Deimą ir Harmoniją.
Tad Hefaistas padaro nematomus tinklus, į kuriuos pagauna Afroditę su Arėjumi meilės glėbyje. Iš pradžių buvusi dangaus deivė, kuri siuntųsi lietų. Mituose apie Afroditę ir jos kulte stipriai pasireiškė Rytų, labiausiai finikiečių deivės Astartės kulto įtaka. Afroditė tapo meilės deive, kurios sūnus - Erotas. Ji, kaip ir finikiečių Astartė, įkūnijo kuriamąsias gamtos jėgas, pripildė kosmosą galinga visa persmelkiančia meile.
Afroditės įtaka
Žmonės ją įsivaizdavo kaip derlingumo, amžino pavasario ir gyvybės deivę tai išreikšdami epitetais: sodų Afroditė, laukų Afroditė ir pan. Pagal Homero Iliadą, Odisėją visur ją lydi horos ir charitės, nimfos; ją supa gėlės: anemonės, narcizai, rožės, mirtos, lelijos ir t. t. Kaip ir Astartė bei Babilono-Asirijos Ištar, Egipto Izidė yra lydima laukinių žvėrių: vilkų, lokių, liūtų. Juos ji sutramdo ir perteikia meilės aistrą. Ji priartėja prie Kibelės.
Afroditė laikyta ir santuokos deive. Ji padeda mylintiems ir baudžia meilės nepripažįstančius (Ipolitas, Narcizas). Ji įkvėpė nedorą meilę Pasifajei ir Mirai, o Hipsipilei ir lemnietėms davė bjaurų kvapą.
Vėliau dangiškoji Afroditė (Uranija) buvo priešpastatoma liaudiškajai (Pandemos), kurią Platonas „Puotoje“ laiko vulgaria ir visiems prieinama. Antikos menininkai Afroditę vaizdavo apsirengusią ir tik nuo IV a. pr. m. e. pusnuogę ar nuogą. Pagrindinė Afroditės garbinimo vieta buvo Kipras, kur jungėsi graikiškieji ir azijietiškieji papročiai.
Afroditės kultas sietas su jūra, šventyklos stovėjo graikų uostuose, salose, ir yra kildinamas iš Azijos. Šventyklos stovėjo Graikijos uostuose, salose: Korinte, Bojotijoje, Mesenijoje, Achajoje, Kretoje, Pafo mieste, Kiteroje. Finikiečiai perkėlė Afroditės kultą į Siciliją. Finikiečiai atnešė Afroditės kultą į Siciliją, kur nuo Eriko kalno ji gavo epitetą Erikinė. Korinte, Sicilijoje ir kitur esančiose Afroditės šventyklos buvo praktikuojama sakralinė prostitucija.
Buvo garbinama Sirijoje (Efese, Abide, Bible), Lukianas parašė traktatą „Apie Sirijos deivę“. Romėnai Afroditę tapatino su Venera, iki tol buvusia sodų, pavasario, žydinčios gamtos deive. Valdant Cezariui ir Augustui Venerą paskelbė romėnų tautos ir Julijų giminės pramote. Pagal Ovidijų balandžio mėnesį moterys švęsdavo Veneros šventę.
Taigi, nieko nuostabaus, kad spalvingajame Kipre kiekvienas ras pramogas, atitinkančias asmeninius poreikius. Ieškodami atgaivos ir sielai, ir kūnui, keliautojai į Kiprą plūsta ištisus metus, juk čia 340 dienų šviečia saulė, o likusias dienas galima pasidžiaugti maloniu Viduržemio jūros klimatu.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Ar skrydis lėktuvu pavojingas naujagimiui? Sužinokite tiesą dabar!
- Atpažinkite Kūdikių Pilvo Dieglių Simptomus ir Sužinokite Efektyvias Pagalbos Priemones!