Viduriavimas - tai būklė, kai tuštinamasi dažniau nei įprasta, o išmatos - skystos konsistencijos, vandeningos. Vaikus dažniausiai kamuoja ūminis viduriavimas dėl rotavirusinės infekcijos.
Dažniausios viduriavimo priežastys - virusai, bakterijos, toksinai. Jei viduriavimas ūminis, dažniausiai jį sukelia infekcijos, kurios į mūsų organizmą patenka su maistu, dėl netinkamos higienos ar nuo sergančio žmogaus (pvz., rotavirusai, kt.). Taigi priežastys aiškios - virusai, bakterijos, parazitai.
Mažyliui gali pakilti temperatūra, pūsti pilvuką, atsiranda diegliai, pykina, vaikas gali vemti. Nors viduriavimas ir yra apsauginė organizmo reakcija, - mat taip jis ginasi nuo kenksmingų medžiagų, - jis gali būti itin pavojingas dėl komplikacijų, kai netenkama daug skysčių.
Gydant viduriavimą pirmiausia reikia atkurti jo metu netektų skysčių balansą ir, be abejo, pašalinti jį sukėlusią priežastį. Taigi viduriavimas gydomas enterosorbcija - organizmo valymu iš vidaus. Tam reikia vartoti enterosorbentų - medžiagų, kurios suriša toksinus ir padeda juos pasišalinti, todėl savijauta sparčiai gerėja ir sveikstama.
Į medikus tenka kreiptis, jei pakyla aukšta kūno temperatūra, kankina stiprūs skausmai, jei išmatose yra kraujo, vaikas ar suaugusysis viduriuoja labai dažnai (daugiau nei 15-20 kartų per dieną). Taip pat - kai vaikas viduriuoja trunka ilgiau nei 2 dienas, o suaugusysis ilgiau nei 5 dienas. Tai vadinamieji aliarmo simptomai.
Daugelis šeimų susiduria su vaikų vidurių užkietėjimu ir su juo susijusiomis komplikacijomis. Pastebima, kad 90-95 proc. „Dažniausiai skundžiasi tėvai, kad vaikas tuštinasi labai retai, t. y. 1-2 kartus per savaitę, didelės apimties išmatomis, atrodo, galinčiomis užkimšti tualetą. Taip pat dažnai išsako, kad vaikas slepiasi prieš pasituštinimą, kryžiuoja kojas, valingai sulaiko tuštinimąsi, vengia tuštintis, - kalba J. Gailienė. - Aišku, kartu gali būti pilvo išsipūtimas, pykinimas, apetito stoka.
„Užsitęsęs vidurių užkietėjimas gali būti pasikartojančių pilvo skausmų ir išmatų nelaikymo priežastis, - sako ji. - Nuolatinis su tuštinimusi susijęs diskomfortas sukelia vaiko psichikos sutrikimus, kurie ypač ryškėja pradėjus nelaikyti išmatų.
„Pastebėjus, kad vaikas sunkiai, retai ar skausmingai tuštinasi, reikia kreiptis į specialistą, - rekomenduoja gydytoja vaikų chirurgė. - Paskyrus gydymą išmatas minkštinančiais vaistais, būtina stebėti, kaip jos keičiasi, kaip dažnai tuštinamasi, nes vaistų dozes gali reikėti koreguoti.
„Kiekvienam pacientui gydymas skiriamas individualiai, atsižvelgiant į vidurių užkietėjimą sukėlusią priežastį. Visų pirma, turi būti pašalinama priežastis, - pabrėžia J. Gailienė. - Pagrindinis mūsų tikslas, kad vaikas pasituštintų vieną kartą per dieną minkštomis išmatomis ir be baimės.
Helmintozės
Helmintozės - tai kirmėlinės ligos, kurias sukelia į žmogaus organizmą patekusios parazitinės kirmėlės, dar vadinamos helmintais. Helmintozės yra vienos labiausiai paplitusių lėtinių infekcijų pasaulyje, ypač tarp vaikų, kurių grupėje stebimas didžiausias jų paplitimas.
Pagrindinės vaikų helmintozės yra askaridozė, trichurozė, ankilostomiazė bei nekatoriazė (abi šios helmintozės kartu angliškai vadinamos Hookworm infection), enterobiozė, kuriomis užsikrečiama per užterštą dirvožemį; šistosomozė, kuri plinta per tarpinėmis šistosomų formomis užkrėstą vandenį; toksokarozė ir cisticerkozė, kurias sukelia helmintų lervos.
Vaikų helmintozės yra susijusios su sulėtėjusiu augimu, pablogėjusiomis pažintinėmis funkcijomis, mažesniu intelekto koeficientu (IQ), mokymosi gebėjimais ir produktyvumu. Helmintai sekretuoja imunomoduliacinius baltymus, glikoproteinus ir mikro-RNR (miRNR), kurie geba reguliuoti įvairių (kartu ir imuninių) ląstelių aktyvumą. Jie veikia šeimininko imuninę sistemą, trikdo ir keičia šeimininko bei jo mikrobiotos sąveiką ir pusiausvyrą. Žinoma, sergant helmintozėmis kartu pažeidžiami ir organai taikiniai - virškinimo traktas, smegenys, kepenys, šlapimo organų sistema (priklausomai nuo sukėlėjo).
Žarnyno (per dirvą perduodamos) helmintozės (askaridozė, trichurozė, ankilostomiazė bei nekatoriazė) ir enterobiozė yra labiausiai paplitusios vaikų helmintozės. Remiantis 2013 metų pasaulio ligų naštos studija, askaridoze pasaulyje buvo užsikrėtę 804 mln., o trichuroze - 477 mln. žmonių, kurių dauguma - vaikai ir paaugliai.
Askaridozė (sukėlėjas Ascaris lumbricoides) bei trichurozė (sukėlėjas Trichuris trichiura) labiausiai paplitusi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų grupėse. Šiomis helmintozėmis užsikrečiama fekaliniu-oraliniu keliu per dirvožemiu užterštas rankas, neplautus vaisius ar daržoves, uogas, vandenį.
Enterobioze (sukėlėjas Enterobius vermicularis) dažniau serga jaunesni (dažniausiai 5-10 metų) vaikai. Didesnis šios helmintozės paplitimas stebimas ugdymo įstaigas lankančių ar didelėse šeimose augančių vaikų grupėse.
Tuo tarpu ankilostomiaze (sukėlėjas Ancylostoma duodenale) ir nekatoriaze (sukėlėjas Necator americanus) dažniau užsikrečia paaugliai ir jauni suaugusieji. Kadangi šių sukėlėjų lervos gyvena dirvožemyje ir į žmogaus organizmą patenka tiesiogiai per odą, didesnis jų paplitimas gali būti stebimas žemės ūkiu užsiimančių asmenų grupėse. Helmintų kiaušinėlius į aplinką išskiria sergantys asmenys su išmatomis.
Kadangi šistosomozės sukėlėjai į organizmą patenka helmintų lervoms (cerkarijoms), kurios yra užterštame vandenyje, tiesiogiai penetruojant odą, toks infekcijos pasiskirstymas pagal amžių gali būti susijęs su padidėjusia veikla vandenyje - plaukiojimu, žvejyba, ūkio ar buities darbais.
Toksokaroze (sukėlėjai Toxocara canis, T. cati) užsikrečia bet kurio amžiaus asmenys tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse, tačiau dažniausiai liga stebima mažesnių (iki 7 metų) vaikų populiacijoje.
Cisticerkozė (sukėlėjas kaspinuočio Taenia solium lervos) perduodama fekaliniu-oraliniu keliu iš aplinkos, kurioje yra kaspinuočio kiaušinėlių. Pastaruosius į aplinką išskiria sergantys ar besimptomiai kaspinuočio nešiotojai su išmatomis ar vemiant.
Normaliomis sąlygomis helmintai žmonių organizme nesireplikuoja. Ligos pasireiškimas ir sunkumas priklauso nuo kirmėlių, kuriomis užsikrečiama, skaičiaus.
Vaikai priklauso helmintozių rizikos grupei, nes jie neturi reikiamų higienos įgūdžių, dažnai valgo ir deda į burną įvairius daiktus, smėlio ir pan. Užsikrėtimo ir susirgimo rizika taip pat didėja dėl nesusiformavusio imuniteto, užterštos aplinkos, netinkamo bendravimo su augintiniais.
Bendrieji simptomai
Helmintozių klinikinis pasireiškimas ir simptomai priklauso tiek nuo ekspozicijos, tiek nuo šeimininko organizmo imlumo ir imuninės sistemos būklės. Aktyvios helmintozės vaikams sukelia nemažai lėtinių ligų, kurios lemia ilgalaikius fizinio ir kognityvinio vystymosi sutrikimus. Dėl helmintozių sukeliamo lėtinio mitybos nepakankamumo sulėtėja vaikų augimas, mažėja fizinis pajėgumas.
Dauguma helmintozių sukelia šeimininko organizme T ląstelių pagalbininkių 2 (Th2) atsaką, padidėjusią interleukinų (IL-4, IL-5, IL-9, IL-10, IL-13) sekreciją, o tai lemia eozinofiliją bei padidėjusią imunoglobulino E (IgE) koncentraciją kraujo serume. Ši reakcija ryškiausia sergant ūmine infekcija, kai kirmėlės keliauja audiniais.
Specifiniai simptomai
Specifiniai kiekvienos helmintozės simptomai priklauso nuo vietos, kurioje parazituoja konkretus organizmas. Toksokarų lervos migruoja į smegenis ir plaučius, o cicticerkai aptinkami griaučių skersaruožiuose raumenyse, smegenyse ar akyse.
Enterobiozė
Enterobiozė dažniausiai būna besimptomė ar pasireiškia lengvais simptomais - perianaliniu niežuliu. Naktį kirmėlių patelės migruoja į perianalinę sritį, kurioje deda kiaušinėlius. Pastarieji sukelia šeimininko perianalinės srities odos niežėjimą, o kasimasis - odos pažeidimą. Kartu yra sutrikdomas miegas.
Askaridozė
Askaridžių kiaušinėliai, patekę į organizmą, gali sukelti tiek ūminę, tiek lėtinę infekciją. Ankstyvojoje lervos migracijos fazėje, kai lervos migruoja plaučių audiniu, vaikams gali pasireikšti tokie simptomai kaip urtikarinis bėrimas, švokštimas, kosulys, dusulys, kraujo atkosėjimas ar astminė būklė dėl eozinofilinių infiltratų plaučiuose. Lengva infekcijos forma gali nesukelti jokių klinikinių simptomų, tačiau sunki ligos forma pasireiškia pilvo skausmu, pilvo pūtimu, maisto medžiagų malabsorbcija, ypač vitamino A.
Trichurozė
Nors trichurozė dažniausiai būna besimptomė, ši helmintozė sukelia uždegimą aklojoje ir gaubtinėje žarnose (uždegimas sukeliamas kirmėlių prisitvirtinimo vietose). Infekcija pasireiškia kolitu - lėtiniu pilvo skausmu, viduriavimu, sumažėjusiu apetitu, o tai lėtina augimą ir sukelia lėtinių ligų anemiją.
Ankilostomiazė ir nekatoriazė
Dažniausiai ankilostomiazė ir nekatoriazė yra besimptomės. Sukėlėjo lervos per sisteminę kraujotaką nukeliauja į plaučius, patenka į plaučių alveoles, bronchiniu medžiu kyla trachėjos link ir yra nuryjamos. Plonosiose žarnose subrendusios ir gyvenančios suaugusios kirmėlės įsiskverbia į žarnų gleivinę ir minta šeimininko krauju. Tai sukelia geležies stokos anemiją, ypač vaikams, vaisingo amžiaus merginoms, moterims bei nėščiosioms.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Šokiruojanti tiesa apie badaujančius Afrikos vaikus: atskleisti stereotipai ir efektyvūs sprendimai
- Šokiruojančios Afrikos vaikų gyvenimo sąlygos: tiesa, kurios negalite ignoruoti!
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Kaip teisingai guldyti kūdikį ant pilvo: svarbiausi patarimai ir nauda
- Neįtikėtina Kūdikio Veblenimo Raida: Atraskite Svarbiausius Kalbos Vystymosi Etapus!