Gimimo eiliškumas - tema, apie kurią tiek daug prikalbėta, prirašyta, liaudyje pripasakota, jog gali pasirodyti, kad nieko naujo čia nepasakysi, dviračio neišrasi. Prieš atsakant į pastarąjį klausimą, svarbu priminti faktą, kurį dažnas (net ir moksliškai tyrinėjantis gimimo eiliškumo konstruktą) yra linkęs pamiršti - gimimo eiliškumas nėra lygus gimimo numeriui ar chronologiniam eiliškumui (pirmas, antras, trečias ir t.t.). Tad ganėtinai rizikinga yra teigti, jog trečias brolis Jonas gimė kvaileliu ir nieko čia jau nebepakeisi (kaip žinome, pasakose nutinka ir kitaip).
Kitaip tariant, gimimo pozicija nėra žmogaus charakterį nulemiantis veiksnys. Tarsi ateitį išpranašavęs Individualiosios Psichologijos mokyklos įkūrėjas bei gimimo eiliškumo konstrukto autorius Alfredas Adleris dar XX a. pradžioje įspėjo: „Mano išskirtos gimimo eiliškumo šeimoje pozicijos buvo šiek tiek neteisingai suprastos. Ne vaiko gimimo eiliškumo numeris, žinoma, daro įtaką jo charakteriui, o situacija, į kurią jis gimsta, ir būdas, kuriuo ją interpretuoja“ (Adler, 1929, cit. iš Ansbacher & Ansbacher, 1956, p. 377).
Mokslininkai pastebi, jog vaiko raidoje egzistuoja eilė įvairių situacinių veiksnių, susijusių su vienokių ar kitokių asmenybės savybių formavimuisi, pavyzdžiui: vaikų skaičius šeimoje, amžiaus skirtumai tarp vaikų, lytis, fiziniai ir protiniai vystymosi ypatumai, santykis su tėvais, konfliktai, identifikacija su vienu ar kitu tėvu, netektys šeimoje ir kt. (Sulloway, 1996). Tad į biologinę gimimo eiliškumo poziciją derėtų žiūrėti ne kaip į duotybę, o kaip į tikimybę vaikui įgyti vienokį ar kitokį specifinį patyrimą. Dėka šių atradimų galima teigti, jog chronologinis gimimo eiliškumas nėra individo charakteryje uždedamas štampas, sąlygojantis tam tikrą tipą.
Vienas žymiausių individualiosios psichologijos terapeutų, Shulman, praplėtė Adlerio prielaidas, teigdamas, jog psichologinė vaiko gimimo eiliškumo pozicija nusako paties vaiko suvokiamą vietą, kurią jis užima socialinėje struktūroje, t. y. šeimoje (Shulman & Mosak, 1977). Tam tikras vaidmuo (ar užimama vieta) vaiko raidoje sudaro prielaidas tam tikrų asmenybės savybių formavimuisi. Ar tos asmenybės savybės susiformuos, ar ne, priklauso nuo subjektyvios vaiko patirties, t. y. kaip jis įprasmina (Adlerio žodžiais - interpretuoja) savo patyrimą.
2015 metais Vilniaus Universitete buvo atliktas tyrimas*, kuriuo siekta atskleisti sąsajas tarp psichologinio gimimo eiliškumo bei gyvenimo stiliaus, įtraukiant ir biologinę poziciją. Psichologinis gimimo eiliškumas buvo matuojamas, naudojant lietuviškąją White-Campbell Psychological Birth Order Inventory (PBOI) versiją (L. Campbell, J. White & A. Stewart, 1991); gyvenimo stiliaus analizei pasitelktas Basic Adlerian Scales for Interpersonal Success-Adult Form (BASIS-A) klausimynas (M. S. Wheeler, R. M. Kern & W. L. Curlette, 1993); abu klausimynai paremti individualiosios psichologijos teoriniu pagrindu bei ankstyvųjų prisiminimų metodu. Matyti, jog psichologinių gimimo eiliškumo pozicijų analizė gali duoti pakankamai išsamius rezultatus apie gyvenimo stilių. Viduriniųjų psichologinė pozicija buvo susijusi su atsargumo poreikiu, pripažinimo poreikiu, savikritiškumu.
Kone identiški rezultatai buvo gauti ir Gfroerer, Gfroerer, Curlette, White ir Kern (2003) tyrime, atliktame su JAV studentais, kuriame taip pat buvo tiriamos psichologinio gimimo eiliškumo sąsajos su gyvenimo stiliumi. Tačiau svarbu paminėti, jog šie abu tyrimai pasižymėjo tam tikrais metodologiniais ribotumais, tad rezultatai turėtų būti vertinami su atsargumu. Tuo tarpu biologinės gimimo eiliškumo pozicijos tyrimas nedavė jokių sąsajų su gyvenimo stiliaus charakteristikomis. Tai patvirtina Adlerio keltas prielaidas apie tai, kad vaiko gimimo numeris nelemia jo charakterio.
Negana to, tyrime buvo atskleisti įvairūs psichologinės ir biologinės gimimo eiliškumo pozicijų nesutapimai, pavyzdžiui: viduriniosios biologinėje pozicijoje esančios tiriamosios savo subjektyvią patirtį buvo linkusios sieti labiau su pirmagimio pozicija; dar įdomiau - vienturtės savo patirtį labiau įvertino kaip susijusią su jaunėlės psichologine pozicija labiau nei pačios (biologinės) jaunėlės. Kadangi tokia specifinė neatitikimų analizė yra atliekama pirmą kartą, iki šiol lieka neatsakytas klausimas, ar tokie skirtumai yra dėsningi, ar atsitiktinai būdingi šio tyrimo dalyviams, todėl šie rezultatai turėtų būti vertinami kritiškai.
Svarbu tai, jog biologinės gimimo eiliškumo pozicijos neatitikimas su psichologine aptinkamas ir kituose moksliniuose tyrimuose (Lohman, Lohman ir Christensen, 1985; Stewart ir Campbell, 1998). Tai reiškia, jog vaikas, gimęs vienu ar kitu eiliškumo numeriu, nebūtinai įgis su ta pozicija susijusį patyrimą bei gyvenimo stilių. Psichologas Stewart (2004) pastebėjo šią pagundą ir savo tyrimu atkreipė dėmesį į tai, jog rėmimasis žiniomis apie gimimo eiliškumo pozicijoms būdingas asmenybės savybes neretai lemia šališką klinikinį įvertinimą, t. y. gimimo eiliškumas panaudojamas kaip mąstymo euristika, padedanti greičiau priimti sprendimą.
Tokiu atveju gimimo eiliškumo pozicijų supratimas ne padeda, o trukdo suprasti kliento subjektyvų pasaulėvaizdį. Individualiosios psichologijos konsultavime ir terapijoje yra pabrėžiamas kiekvieno žmogaus individualumas ir kūrybiškas pasaulio bei kitų žmonių vertinimas, todėl gimimo eiliškumo euristika yra panaudojama kaip spėjimas, leidžiantis toliau prieiti prie kliento privačios logikos bei gyvenimo stiliaus supratimo. Be to, Adleris apskritai nepripažino žmonių skirstymo į tipus ir teigė, jog tikrovėje neegzistuoja jokie grynieji tipai. Psichologinio (arba funkcinio) gimimo eiliškumo formavimesi, be subjektyvių veiksnių, veikia ir eilė išorinių (aukščiau išvardintų) faktorių, todėl svarbu individą matyti kaip visumą, neatsiejamą nuo jos konteksto.
Pasak A. Adler gimimo eiliškumas turi didelės reikšmės žmogaus gyvenimo stiliaus susiformavimui. Šeimoje vaikučius augina tie patys tėvai, tačiau jų socialinė aplinka nėra ta pati. Atsirandant vis kitam vaikui šeimoje, keičiasi tėvų požiūris į juos ir tai vaikams sukuria vis skirtingas socialines sąlygas.
Pagrindinės gimimo eiliškumo pozicijos
Pirmasis vaikas
Dažniausiai atsiradus pirmagimiui tėvai yra labai laimingi, skiria visą savo dėmesį bei laiką. Nedalomas ir visiškas tėvų dėmesys suteikia vaikui privilegijas, vaikas yra laimingas ir saugus. Atsiradus antram vaikui šeimoje, pirmasis patiria šoką. Vaikas netenka absoliutaus nedalomo dėmesio, jis nebėra visos šeimos dėmesio centras, taigi jis „nukarūnuojamas“. Tuomet vyresnėliui dažnai tenka palaukti, netriukšmauti, nusileisti, dalintis. Dabar pirmagimis dažnai turi laukti, kol bus pamaitintas naujagimis ar nedūkti, kol anas miega.
Nukarūnuoti pirmagimiai bando atgauti savo ankstesnę poziciją, kovoja ir jų elgesys kartais gali tapti problemišku - daiktų bei taisyklių laužymas, užsispyrimas, atsisakymas valgyti ar miegoti, ir pan. Už tokį elgesį baudžiamas vaikas gali pradėti nekęsti naujo vaiko, nes jis yra visų problemų priežastis. Teorijoje teigiama, kad vaiko reakcija priklausys nuo to kaip jis buvo auklėjamas (labiau lepinti vaikai, prisitaikys sunkiau), taip pat nuo amžiaus, pažymima, kad dvimetis reaguos stipriau nei aštuonerių metų vaikas.
Antrasis vaikas
Antrasis vaikas niekada nepatiria tokio besąlygiško dėmesio, kurį patyrė pirmasis, nes jis jau dalinasi tėvų meile su pirmuoju. Todėl net pasirodžius trečiajam, antrasis vaikas nepatiria tokio aštraus praradimo jausmo. Be to keičiasi ir tėvų elgesys - antrasis vaikas jau nebėra tokia nauja patirtis, tėvai auklėdami jį gali labiau atsipalaiduoti ir todėl daug ramiau žiūrėti į antrąjį vaiką. Kita vertus antrasis vaikas visą laiką auga pirmojo šešėlyje ir jaučia poreikį rungtyniauti su broliu ar seserimi. Šios varžybos skatina antrojo vaiko vystymąsi ir dažnai jis vystosi daug greičiau, nes jis turi pralenkti pirmąjį. Antrasis vaikas yra linkęs varžytis ir ambicingas. Tačiau jo vystymasis gali ir nukentėti.
Jauniausias vaikas
Jauniausias vaikas niekada nesusiduria su „nukarūnavimu“ ir dažnai tampa mylimu visos šeimos pagranduku, ypatingai jei vyresnieji vaikai yra vyresni daugiau nei keliais metais. Jį taip pat spaudžia poreikis pralenkti vyresniuosius brolius ir seseris, todėl jis gali vystytis ypač greitai. Užaugę jaunėliai gali daug pasiekti bet kokiame darbe. Tačiau gali įvykti visiškai priešingai, jei mažylis yra be galo lepinamas.
Vienintelis vaikas
Tai pirmasis vaikas, kuris niekada nepatiria nukarūnavimo, bent jau vaikystėje. Jis visą laiką yra šeimos dėmesio centre. Praleisdamas daugiau laiko su suaugusiais toks vaikas dažnai subręsta gana anksti. Tačiau jis patiria šoką, kai supranta, kad išoriniame pasaulyje, pvz. mokykloje, jis nėra dėmesio centras. Toks vaikas nėra pasiruošęs nei dalintis, nei kovoti dėl dėmesio.
Nagrinėdamas gimimo eiliškumą Adleris neteikia tvirtų vystymosi taisyklių, tai tik tikimybė, nes vaikas automatiškai neįgyja vienų ar kitų charakterio bruožų tik dėl gimimo eiliškumo. Man ši teorija labai patinka, analizuodama savo šeimą bei žmones iš aplinkos dažnai atrandu atitikimų tarp šios teorijos ir jų gyvenimo stiliaus, turimų charakterio savybių.
Žinodama šią teoriją niekada nenorėjau, kad mano šeimoje būtų vienas vaikas, nes mano galva, vaikas, neturintis brolio ar sesės, netenka dalies gyvenimiškų pamokų, kurios augant didesnėje šeimoje įsisavinamos natūraliai.
*Tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su Doc. dr. Rasa Bieliauskaite, Prof. Roy M. Ansbacher, H. L., & Ansbacher, R. R. (1956). The individual psychology of Alfred Adler; a systematic presentation in selections from his writings (1st ed.). Gfroerer, K. P., Gfroerer, C. A., Curlette, W. L., White, J., & Kern, R. M. (2003). Lohman, J. F., Lohman, T. G., & Christensen, O. (1985). Psychological position and perceived sibling differences. Shulman, B. H., & Mosak, H. H. (1977). Birth Order and Ordinal Position: Two Adlerian Views. Stewart, A. E., & Campbell, L. F. (1998). Stewart, A. E. (2012). Issues in Birth Order Research Methodology: Perspectives from Individual Psychology. Sulloway, F. J. (1996). Born to rebel: Birth order, family dynamics, and creative lives.