Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Abromiškės - kaimas Elektrėnų savivaldybėje, įsikūręs 3,5 km į rytus nuo Elektrėnų centro, prie pat miesto ribos ir magistralės A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Kaimo plotas apima 6,17 km².

Abromiškių Dvaro Istorija

Nuo XVI a. antrosios pusės minimas Abromiškių dvaras. Jame XIX a. buvo sukaupta didžiulė biblioteka (apie 20 tūkst. knygų) ir paveikslų kolekcija. Istorijos vingiais karo metu dvare nakvojo net Napoleonas.

Kaimo vardas yra asmenvardinės kilmės - nuo vardo Abromas, kuris buvo Abromiškių dvaro valdytojas 1571 m.

Abromiškių dvaro istorija tradiciškai skaičiuojama nuo XVI a. pab., tiksliau, nuo 1571 m., kuomet „Abrahamas Poniatovskis pastatydinęs čia rūmus”. Vis dėlto išlikę archyviniai šaltiniai leidžia pasakojimą pradėti nuo ankstesnių laikų, kai dvaras dar nesivadino Abromiškėmis.

Žemės, kurių vienvaldžiu šeimininku ilgainiui taps minėtas A. Poniatovskis, XVI a. pr. priklausė keletui asmenų: Lukui Chčonovičiui (lenk. Lukasz Chrzczonowicz), Piotrovičiui (lenk. Piotrowicz), Jurjevičiui (lenk. Juriewicz), Maciejovičiui (lenk. Maciejowicz), Vaitkevičiui (lenk. Woytkiewicz), ir Eismontovičiui (lenk. Eysmontowicz).

1528-1533 m. laikotarpyje šias valdas iš jų ėmė supirkinėti Jonas Janovičius (lenk. Jan Janowicz) su žmona Ona Hriniūte (lenk. Anna Hryniówna). Tai buvo šienaujamos pievos prie Landuko ežero ir pats ežeras, gyvenvietės, laukai prie Trakų kelio (2). Dalis jų, o konkrečiai buvę Eismontovičiaus ir Jurjevičiaus žinioje, dokumentuose įvardijami kaip Strėvininkai (lenk. Strawienniki) (3), taigi kadaise buvusio stambaus dvaro žemės.

Apie 1533-1535 m. J. Janovičius iškeliavo anapilin, o jo našlė Ona netrukus ištekėjo už Abraomo Poniatovskio (lenk. Abraham Poniatowski), tuo pačiu „amžina teise“ (lenk. prawo wieczyste / wieczyste zrzecznie) perrašydama ir dalį savo turimo turto. Nuo to laiko, t. y. maždaug nuo 1537 m. naujasis O. Hriniūtės sutuoktinis ėmėsi to paties, kaip ir jo pirmtakas - supirkinėti aplinkines žemes.

Savo turimą Strėvininkų dalį už 46 kapas Poniatovskui pardavė Chščonovičius, netrukus - ir Ona Adomaitė (lenk. Anna Adamówna), kuriai už jos Strėvininkų dalį buvo atseikėta 30 kapų. Išlikęs XVIII a. vid. senųjų dvaro nuosavybės dokumentų sąrašas (4) rodo, kad iki 1560 m. be jau minėtų, Poniatovskis įsigijo dar ir žmonos žinioje likusią Strėvininkų dalį bei kadais J. Janovičiaus broliui Motiejui (lenk. Maciej Janowicz) paliktą turtą, ir tokiu būdu tapo pilnateisiu šių valdų šeimininku.

Tikėtina, kad panašiu metu jo žinioje buvusios žemės ir pradėtos vadinti Abromiškėmis. Nors apie sodybinį dvaro ansamblį Poniatovskio valdymo laiku žinių kol kas rasti nepavyko, tikrai žinoma, kad tuo metu prie Vilniaus kelio, važiuojant nuo Kauno pusės, buvo pastatyta Abromiškių karčiama.

Tą padarė žydas Hriška Janaškovičius (lenk. Hryszko Janaszkowicz) pagal 1552 m. kovo 29 d. valdovo Žygimanto Augusto suteiktą privilegiją (5). Nuomos Poniatovskiui mokėta po 5 lietuviškas kapas per metus. Vis dėlto metams bėgant savininkas susidūrė su problema - santuokoje su Hriniūte įpėdinio nesusilaukta, artimų giminaičių, regis, taip pat nebuvo, tad dvaro paveldėjimo klausimas tapo komplikuotas.

Apie 1569 m. aplinkybių verčiamas, gal dėl asmeninių simpatijų, o gal dėl geros reputacijos, jau garbaus amžiaus šeimininkas nusprendė įsisūnyti (lenk. przybrać za syna) Pervalko laikytoją, Trakų žemės teisėją Erazmą Daugirdą (lenk. Erasm Dowgierd) (6) ir šiam užrašė per keletą dešimtmečių įgytą nuosavybę.

Deja, įsūniui, regis, tokia dovana pasirodžiusi per didelė ir jis grąžino dosniam dvarininkui visus nuosavybės dokumentus, tuo, žinoma, vėl pastatydamas šį į tą pačią keblią padėtį. Galiausiai Poniatovskiui neliko nieko kito, kaip tik dvarą parduoti. Taip 1571 m. rugpjūčio 1 d. ant pergamento surašytu dokumentu naujuoju Abromiškių šeimininku tapo Mikalojus Bychovcas (lenk. Mikołaj Bychowiec).

Parduodamą turtą sudarė žmonos Hriniūtės užrašytos bei paties įsigytos žemės, taip pat jau minėta karčiama prie Vilniaus kelio, 9 ežerai, t. y. Mindule, Arvis, Domblis, Sednis, Kundra, Duboklis (dab. Dubuklis), Eukudis, Wilkogolnis (greičiausiai dabartinis Vilkagalvis), Malozerelis ir kiti (7).

Abromiškės XVII-XVIII a. I pusėje: Bychovcai ir Volminskiai

Bychovcų šeimai dvaras priklausė keletą dešimtmečių, t.y. iki XVII a. II pusės. M. Bychovcas su Gruževskyte turėjo sūnų Dimitrijų, ėjusį Trakų teismo raštininko, vėliau pateisėjo pareigas ir vedusį Oną Buchoveckytę (lenk. Anna z Buchowieckich). Būtent jis po tėvo mirties paveldėjo jo turtą.

Dimitrijaus valdymo metu nuolat vyko žemės pirkimo ir pardavimo procesai, kuriuose dalyvavo Bartoševičiai, Kiškos, Oginskiai, Koklinos, Stravinskiai, Januškevičiai. Iš pastarųjų Bychovcai įsigijo valdas, pavadinimu Szoltenie ir Zerebientowicze. Taip pat iš Trakų kašteliono Mikalojaus Kiškos už 9 tūkstančius auksinų nupirktas Sobolevskių Jurkiškių (lenk. Urkiszki Sobolewskich) palivarkas (8).

Apie tai, kaip atrodė dvaro ansamblis XVII a. I pusėje, žinių neturime. Kita vertus, dėmesio verta XX a. pr. spaudoje aptinkama užuomina apie 1600 m. tuometinių Abromiškių dvaro šeimininkų čia pastatytą Evangelikų reformatų bažnyčią, kurios vietoje vėliau veikė socijonų bažnyčia (lenk. zbór socyniański / socyjański) su mokykla. Pasak šią informaciją pateikusio Antonio Urbańskio, maldos namai Abromiškėse veikė iki XVII a. II p., tačiau vėliau sunyko9.

Urbańskio informacija, nors ir vėlyva, nėra be pagrindo. D. Bychovcas testamentu turtą užrašė Elenai Bychovcaitei (dukrai ar seseriai), kuri buvo ištekėjusi už Upytės žemės teismo teisėjo Mykolo Volminskio (lenk. Helena z Bychowcow Michałowa Wołmińska) (10).

Apie Volminskius (kartais vadinamus Volmenskiais) žinių nėra daug - Rawicz herbo giminė rašytiniuose LDK šaltiniuose pasirodo XVI a. viduryje, ir, pasak K. Niesieckio, iki tol vadinosi kitu, Nessuta vardu (11). Vienas giminės patriarchų, Jonas Volminskis, karalienės Bonos pareigūnas, padarė puikią karinę karjerą ir už tai valdovo buvo apdovanotas žemėmis.

Šeima buvo artima Radviloms, o jų tėvoninis dvaras buvo Sudervė netoli Dubingių. 1611 m. Krėvo seniūno Jono Volminskio iniciatyva surašytas po jo tėvo mirties likusio turto dalybų aktas nurodo, kad Sudervėje stovėjo Volminskių funduoti evangelikų maldos namai („kosciol Ewangelycki“), kuriuose ilsėjosi ne tik tėvų, bet ir protėvių palaikai (12).

Tikėtina, kad būtent čia esama ryšio ir su Abromiškėmis, mat 1641 m. ne kas kitas, o minėtieji M. Volminskis su žmona E. Bychovcaite pardavė tėvoninį Sudervės dvarą Sudervę Mykolui Zenavičiui ir jo žmonai Apolonijai Oginskytei (13). Galbūt pora planavo įsikurti Abromiškėse?

XVII a. pabaigoje Bychovcaitė-Volminskienė savo turtą testamentu padalino trims brolio anūkams: Motiejui, Trobų (dab. Baltarusija) klebonui Antanui ir Kaune gyvenusiam jėzuitui Pranciškui Volminskiams. Tuo metu Abromiškių dvarui priklausė Dowdzielany, Wolkowo, Pakalniszki, Sztykance, Gieybany, Soboliszek, Kokliniszki kaimai ir Owsianiszek (Ausieniškių) palivarkas.

Vyriausias iš brolių, Motiejus, perpirko jaunesniesiems tekusias dalis ir tapo vienvaldžiu šeimininku. Deja, vos tą padaręs iškeliavo anapilin, o kadangi vaikų nepaliko, turtas ir vėl grįžo į dvasininkų kelią pasirinkusių brolių rankas. Šie neilgai trukus, t. y. 1724 m., už 40 tūkstančių auksinų visą nuosavybę perleido Ukmergės vaiskio ir Žąslių seniūno Jurgio Romerio (lenk. Jerzy Romer) našlei Marijonai Eismantaitei-Romerienei (lenk. Marianna z Eysmontow Romerowa) (14).

Šis momentas labai svarbus, kadangi pardavimas tapo pretekstu surašyti dvaro inventorių. Tai seniausias žinomas Abromiškių dvaro aprašymas. Tad 1724 m. dvaro ansamblis atrodė taip:

"Įvažiuojamieji vartai nuo Sabališkių pusės, dengti lentomis, sukritę, nuo jų einant į kiemą po kaire ranka, iš rūmo šono ir galo sodas, kurį juosia sukritusi tvora. Rūmas didelis su dviem gonkais ir kaminais, po juo išmūryti skliautai arba rūsiai,<...> einant nuo rūmo į sodą po kaire ranka vartai, dengti skiedromis, medinė dviaukštė klėtis arba iždas, nuo kurio po dešine puse kitas rūmas, kadaise virtuvė, bet dabar tuščias ir visas sukritęs, be krosnių ir langų, tik su viena patalpa, nuo šito rūmo po dešine ranka salyklinė su svirneliu, su trimis langais, šalia bravoras prie tvenkinio. Prie viso to dar palivarko pastatas su duonkepe krosnimi, nuo to pastato dvi arklidės, bet abi sukritusios, už arklidžių tvartai / abarės, du paprasti kluonai, po dešine puse einant link kluono du sukritę svirneliai, antras su sūrine dar geras <...>, trys sukritę tvartai, viena vežiminė.“(15)

Nors ir ne itin išsamus, vis tik šis aprašymas gerai nusako dvaro būklę. Pagrindinis gyvenamasis namas įvardijamas kaip didelis, tačiau bendrai vertinant matyti, kad pastatai, bent jau ūkiniai yra itin prasto stovio, seni, greičiausiai čia iškilę prieš kelis dešimtmečius (galbūt dar siekiantys Bychovcų laikus?). Tad iš esmės matome nugyvento XVII a. dvaro vaizdą.

Beje, įdomu, kad inventoriuje minimi net 24 dvarui priklausę ežerai, kurių dalis buvo dalinamasi su kaimynais: Onikszty, Punkon, Pankinaytis, Andrynelis, Agade, Grys, Nowinkis, Sianozeris, Tandulis, Dabaklis, Jagudelis, Tatarezeris, Wilkogalinis (prie kelio), Kupaksztelis, Bizdus, Kodrolis, Dumblis, Mizyklis, Warletis, Petoknis, Zelbis, Zapo..., Bierzdis, Alasis.

Minimi ir keturi tvenkiniai, o prie tvenkinio Geibonyse būta malūno.

Abromiškių dvaro nuosavybės raidą aptariantys spausdinti šaltiniai teigia, kad XVIII a. viduryje, t. y. apie 1740 m., dvaras Onai Karpytei ištekėjus už de Raeso kaip nuotakos kraitis pateko į šios šeimos rankas. Nežinia, kuo paremtas šis teiginys, tačiau archyviniai šaltiniai rodo, jog de Raesams Abromiškės atiteko kitu būdu.

Pasirodo, vos įsigijusi valdą, jau 1725 m. ją su visais priklausiniais (tarp jų ir daug nuosavybės ginčų kėlusį Ausieniškių palivarką), naujoji savininkė skubiai pardavė sutuoktiniams Kazimierui de Raesui (lenk. Kazimierz de Raes) ir Felicijonai Eismontaitei (lenk. Feliciana z Eysmontow de Raesowa), matyt savo seseriai ir jo vyrui.

Naujas etapas - De Raesai

De Raesų pasirodymas dvaro istorijoje žymi naujo etapo pradžią, kadangi šiai šeimai Abromiškės taps pagrindine užmiesčio rezidencija. Su jų valdymo laikais siejama ir centrinė šiandien tebestovinčių rūmų dalis. Bet iš pradžių verta šiek tiek papasakoti apie keistai skambančios pavardės savininkus ir jų atsiradimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje aplinkybes.

De Raesų (lenk. de Raes) giminės herbasDe Raesų kilmė nėra iki galo aiški. Šį klausimą kiek plačiau aptarusi Irma Randakevičienė teigia, jog jų šaknys yra Habsburgų Čekijoje, o dinastijos įkūrėju laikytinas XIV a. gyvenęs Albrechtas Vyresnysis iš Kolovrato kaimo(16). Giminės vardas siejamas su Gotfrydu Kolovratu-de Raesu. Giminės bajorystės įrodymo byloje pažymėta, kad pirmasis apsigyvenęs ATR buvo XVII a. viduryje, o pasak Niesieckio, apie 1642-uosius (17), čia iš Lotaringijos kunigaikštystės atvykęs Henrikas Kolovratas-De Raesas.

Čia apsigyvenęs jis įsigijo dvarus prie Minsko, Rykantuose bei Trakų vaivadijoje. Literatūroje nurodoma, kad į šiuos kraštus jis atvyko Boguslavo Radvilos kvietimu kaip patyręs kariškis, idant apmokytų jo kariuomenę. Greičiausiai tai bus tiesa, kadangi ten, iš kur svetimšalis atvyko, išmokti karybos amato buvo nesunku - Lotaringijos kunigaikštystė nuo XII a. buvo autonomiška Šventosios Romos Imperijos dalis, kuri XVII a. Trisdešimtmečio karo metu (1618-1648) tapo viena svarbiausių Prancūzijos pretenzijų. Taigi, čia įsikūręs, kartu su kunigaikščiu Radvila De Raesas dalyvavo daugelyje karinių žygių prieš švedus, maskolius, vengrus, kazokus ir totorius (19).

Už pasižymėjimą mūšiuose ir ištikimą tarnystę gavo indigenatą, Vitebsko pataurininko pareigybę ir žemės. Buvo vedęs du kartus. Pirmąjį kartą - nežinomo vardo Račinskytę (lenk. Raczynska), su kuria vaikų nesusilaukė. Antrąja de Raeso nuotaka tapo Ravos pastalininkio Martyno Bžostovskio (lenk. Marcin Brzostowski) ir kunigaikštytės Kotrynos Mirskos (lenk. Katarzyna Mirska) duktė Marijona. Šioje santuokoje gimė net dešimt vaikų, trys sūnūs bei septynios dukterys: Kazimieras, Jonas, Stanislovas, Kotryna, Teofilė, Marijona, Teresė, Konstancija, Regina ir Dominyka (20).

Kazimieras kaip ir tėvas turėjo Vitebsko pataurininkio pareigybę ir 1722 m. buvo išrinktas Lietuvos Vyriausiojo tribunolo deputatu. Vedė Oršos pataurininkio dukterį Feliciją Eismontaitę, su kuria susilaukė trijų sūnų: Juozapo, Antano ir Tado. Kazimieras ir Felicija de Raesai pasižymėjo kaip dosnūs Slucko jėzuitų kolegijos mecenatai. (21)1763 m. broliai Kazimieras ir Pranciškus de Raesai baigė Vilniaus universitetą (gynėsi matematikos tezes) (22).

Abromiškių Reabilitacijos Ligoninė

1985 metais buvo įkurta Elektrėnų vaikų sanatorija.

Dėl šiais metais įvykdyto Europos Sąjungos, Norvegijos ir Elektrėnų savivaldybės finansuoto projekto Abromiškių reabilitacijos ligoninė suteikė tėvams geriausias galimybes pasirūpinti vaikų sveikata. Atnaujintas ir aprūpintas modernia įranga vaikų skyrius išplėtė siūlomų gydymo paslaugų spektrą ir pastebimai pagerino pacientams teikiamų paslaugų kokybę.

Augant mažųjų pacientų skaičiui Abromiškių reabilitacijos ligoninėje buvo jaučiamas poreikis atnaujinti dažnai naudojamą medicininę aparatūrą. Be to, medicinos technologijos nestovi vietoje, atsiranda vis labiau pacientų poreikius atitinkančios įrangos.

Abromiškių reabilitacijos ligoninė pabaigė vykdyti 2 mln. litų vertės projektą, kuris finansuotas Europos Sąjungos, Norvegijos bei Elektrėnų savivaldybės. Šio projekto lėšomis įstaigoje įrengtos dvi kineziterapijos salės.

Vienas iš moderniausių medicinos prietaisų, įsigytų projekto metu - aparatas BIODEX. Tai naujas, plačių galimybių prietaisas, kuris ypatingai tinka ankstyvajai vaikų reabilitacijai po sąnarių ar raiščių rekonstrukcijos operacijų.

Raumenų grupių testavimo priemonė BACK - CHECK taip pat svarbi sparčiam vaikų reabilitacijos procesui. Įgyvendinus projektą Abromiškių reabilitacijos ligoninėje taip pat įrengti du nauji baseinai, kurie labai reikalingi vaikų gydomajai makštai vandenyje.

Reikia paminėti, kad baseinai įrengti pagal naujausius vaikų gydymo įstaigų reikalavimus: saugūs, tinkamo gylio, vandens temperatūros bei su moderniais keltuvais. Be to, vienas iš jų yra specialiai skirtas mažiems vaikams iki 5 metų.

Iš projekto lėšų nupirktas ir naujas termostatas purvo bei parafino reikiamai temperatūrai palaikyti. Akių ligų gydymas - kitas svarbus gydymo profilis, kuriame specializuojasi Abromiškių reabilitacijos ligoninės vaikų skyriaus medikai.

Projektas pagerino bei praplėtė ne tik nervų sistemos, judamojo aparato ar akių susirgimų gydymą, tačiau suteikė galimybę patobulinti ir kitomis ligomis sergančių vaikų gydymą.

Kvėpavimo sistemos ligos - vienos iš dažniausiai pasitaikančių, todėl nuo gegužės mėnesio Abromiškių reabilitacijos ligoninės vaikų skyriuje pradėjo veikti druskų kambarys (haloterapija). Tai viena mėgstamiausių vaikų procedūrų, kurių metu jie gali visiškai atsipalaiduoti, bei seansų metu grožėtis įvairiaspalviais sienų ornamentais.

Haloterapija - viena iš efektyviausių fizioterapijos procedūrų, kuri ypač tinka rudenį. Šiuo metų laiku pradeda plisti įvairios kvėpavimo takų infekcijos, todėl druska padeda mažiesiems ligoniukams jau po kelių seansų lengviau kvėpuoti, o peršalimo simptomai - dusulys, kosulys - paprastai išnyksta.

Projekto metu buvo įsigyta daug medicininės aparatūros, suteikiančios galimybę paspartinti vaikų reabilitacijos procesą. Tačiau svarbiausias dalykas, galintis nulemti greitą mažųjų pacientų sveikimą - gebėjimas dirbti su vaikais. Čia stengiamasi pasirūpinti ne tik vaiko fizine, bet ir psichine sveikata, kuri galėtų leisti jam greičiau sutvirtėti.

Abromiškių Reabilitacijos Ligoninės Teikiamos Paslaugos

Abromiškių reabilitacijos ligoninė, minėdama 40 veiklos metų sukaktį, savivaldybės gyventojams primena, kad specializuota gydymo įstaiga teikia medicininės reabilitacijos ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas vaikams ir suaugusiems.

Abromiškių reabilitacijos ligoninė keletą metų sėkmingai teikia širdies ir kraujagyslių sistemos ligų tikimybės prognozavimo paslaugas, o nuo šių metų rugsėjo mėnesio yra įtraukta į sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių išsamaus širdies ir kraujagyslių ligų tikimybės įvertinimo paslaugą, sąrašą. Tai reiškia, jog gyventojai šias paslaugas gali gauti ne tik universitetinėse klinikose, bet ir Abromiškių reabilitacijos ligoninėje.

Ligoninėje įrengta nauja vertikali vonia, kur vyksta kineziterapija vandenyje, rekonstruotos patalpos, pritaikant ir fizinę negalią turintiems pacientams. Tai bendras savivaldybės ir ligoninės projektas, iš dalies finansuotas ES lėšomis.

Sveikatingumo paslaugos teikiamos ne tik besigydantiems pacientams, bet ir kiekvienam, norinčiam gyventi sveikiau. Visiems norintiems po darbo, vakarinėmis valandomis yra sudaromos grupės, kur taikoma kineziterapija vertikalioje vonioje ir salėje. Fizinių pratimų kompleksą sudaro specialistai kineziterapeutai, mankštinamasi bus jų priežiūroje individualiai pritaikant pratimus, papildomai gali būti taikoma fizioterapija.

Abromiškių reabilitacijos ligoninės, anksčiau vadintos profilaktoriumu, statybos pradėtos buvo prieš 43 metus, tuometiniam Lietuvos elektrinės direktoriui Pranui Noreikai supratus, kad energetikai dirba sunkų ir kenksmingą darbą, todėl reikia rūpintis jų sveikata. Kertinis pastato akmuo, pažymėtas užrašu 1973 m., prie ligoninės stovi iki šių dienų.

1976 metais profilaktoriumas buvo atidarytas, o veikla ir gydymo kokybė išplėtota iki pasaulinių standartų.

Vaikų Reabilitacijos Skyrius

Vaikų skyriuje šiuo metu yra 90 lovų.

Abromiškių reabilitacijos ligoninė specializuojasi įvairių vaikų ligų reabilitacijoje. Čia teikiamos paslaugos apima:

  • Neurologinių ligų reabilitacija
  • Ortopedinių ligų reabilitacija
  • Pulmonologinių ligų reabilitacija
  • Akių ligų reabilitacija
  • Bendrojo pobūdžio sveikatos stiprinimas

Kiekvienam vaikui sudaromas individualus reabilitacijos planas, atsižvelgiant į jo amžių, ligos pobūdį ir bendrą sveikatos būklę. Planą sudaro gydytojų komanda, į kurią įeina reabilitologai, neurologai, ortopedai, pulmonologai, kineziterapeutai, ergoterapeutai, logopedai, psichologai ir socialiniai darbuotojai.

Abromiškių sanatorijoje taikomas platus spektras modernių ir efektyvių reabilitacijos procedūrų ir terapijų:

  • Kineziterapija
  • Ergoterapija
  • Masažas
  • Fizioterapija
  • Vandens procedūros
  • Logopedo užsiėmimai
  • Psichologo konsultacijos
  • Sensorinė integracija

Abromiškių sanatorija stengiasi sukurti jaukią ir namų atmosferą vaikams. Čia yra patogūs kambariai, žaidimų kambariai, biblioteka, sporto salė ir kitos erdvės, skirtos vaikų laisvalaikiui ir užimtumui.

Vaikų Akių Ligų Reabilitacija

Viena iš specializuotų programų Abromiškių reabilitacijos ligoninėje yra vaikų akių ligų reabilitacija. Ši programa skirta vaikams, turintiems įvairių regėjimo sutrikimų, tokių kaip trumparegystė, toliaregystė, astigmatizmas, žvairumas ir kt. Taip pat ši reabilitacija naudinga vaikams, kurie daug laiko praleidžia prie kompiuterių ir kitų išmaniųjų ekranų, dėl ko gali atsirasti akių nuovargis ir kiti regėjimo sutrikimai.

Akių ligų reabilitacijos programa apima įvairias procedūras ir terapijas, tokias kaip:

  • Akių mankšta
  • Akių masažas
  • Spalvų terapija
  • Regėjimo korekcija
  • Konsultacijos su oftalmologu

Kaip Patekti Į Abromiškių Sanatoriją?

Norint patekti į Abromiškių reabilitacijos ligoninės Vaikų reabilitacijos skyrių, reikia turėti gydytojo siuntimą. Gydytojas siuntimą išduoda įvertinęs vaiko sveikatos būklę ir nustatęs reabilitacijos poreikį. Taip pat reikia užsiregistruoti į eilę. Registracija vykdoma telefonu arba internetu. Atvykus į sanatoriją, reikia turėti vaiko gimimo liudijimą, gydytojo siuntimą ir kitus reikiamus dokumentus.

Alternatyvos ir Palyginimas

Nors Abromiškių sanatorija yra viena populiariausių vaikų reabilitacijos įstaigų Lietuvoje, verta paminėti ir kitas alternatyvas. Pavyzdžiui, "Eglės sanatorija" Birštone, įsikūrusi pušynų apsuptyje, taip pat siūlo platų spektrą sveikatingumo paslaugų vaikams. Taip pat verta atkreipti dėmesį į Kačerginės sanatoriją, kuri specializuojasi kvėpavimo takų ligų gydyme. Pasirenkant sanatoriją, svarbu atsižvelgti į vaiko ligos pobūdį, individualius poreikius ir galimybes.

Ateities Perspektyvos

Abromiškių reabilitacijos ligoninė nuolat tobulėja ir plečia savo paslaugų spektrą. Planuojama įdiegti naujas reabilitacijos technologijas, atnaujinti medicininę įrangą ir plėsti bendradarbiavimą su kitomis medicinos įstaigomis. Tai leis užtikrinti dar aukštesnę reabilitacijos paslaugų kokybę ir prieinamumą vaikams.

žymės: #Vaiku

Panašus: