Tiesa, anuomet chirurginiai abortai buvo retenybė - daugiausia abortų buvo atliekama sunkiai dirbant, stipriai veržiant pilvą ar geriant įvairius vaistinių ir nuodingų žolių nuovirus. Kriminalizuoti abortus imta XIX amžiaus pradžioje, manoma, kad tai susiję su sparčia medicinos ir higienos pažanga, o vėliau - puritonišku karalienės Viktorijos laikų etiketu.
1803 metais Didžiojoje Britanijoje išleistas pirmasis įstatymas formaliai draudžiantis abortus, už ypač vėlyvus ar žiaurius atvejus buvo numatyta mirties bausmė. JAV abortai imti kriminalizuoti 1821 metais, bet tai buvo atskirų valstijų teisėkūros atsakomybė. XIX amžiaus viduryje Niujorke abortai buvo daromi nesislapstant, manoma, kad tuomet 1 iš 4 nėštumų baigdavosi abortu. 1910 visoje JAV teritorijoje abortai buvo uždrausti.
Tuo pat metu Prancūzijoje abortai buvo vertinami kitaip - ten buvo manoma, kad abortas - priemonė gimstamumui reguliuoti, todėl tai - priimtina procedūra. XX amžiaus pirmojoje pusėje vis garsiau girdimi moterų balsai, didesnis įsitraukimas į politiką ėmė keisti ir abortų kriminalizavimo situaciją. 1929 metais Didžiojoje Britanijoje abortai imti leisti tuomet, kai moters gyvybei gresia pavojus. Pirmoji valstybė, leidusi abortus atlikti laisvai ir nemokamai buvo Sovietų Rusija. Tiesa, nuo 1936 iki 1955 metų abortai ir čia buvo uždrausti, nes Stalinas norėjo, kad populiacija augtų.
Abortų draudimas moterims visuomet bruko nesaugų nelegalaus aborto kelią arba „reprodukcinio turizmo“ variantą. Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tapo rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan. Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti nėštumo nutraukimą dėl pavojaus mamos sveikatai ar vaisiaus ligų.
Atrankiniai nėštumo nutraukimai ir visuomenės požiūris
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto darbuotoja Violeta Araminaitė teigia, kad atrankinių nėštumo nutraukimų, kai kūdikis gali gimti su negalia, populiarėjimas kelia vis didesnį nerimą. „Neįgalumo baimė ir visuomenės spaudimas priimti socialiai populiarius sprendimus gali lemti nederamą reprodukcinį pasirinkimą. Paveikti bauginančios diagnozės, tėvai yra daug jautresni aplinkinių įtakai, todėl gali būti paskatinti pasirinkti nėštumo išeitį skubotai, neapsvarsčius pasirinktų alternatyvų bei pasekmių“, - teigia apžvalgos autorė.Anot V. Araminaitės, jau prieš 4000 metų manyta, kad išvaizdos defektų turinčio kūdikio gimimas turėtų atnešti nelaimę - nuo stichijos sugriautų namų, bado, mirčių iki Dievų nemalonės. Nors kai kuriose visuomenėse asmenys, turintys matomų genetinių nukrypimų, netgi laikyti dieviškomis būtybėmis, antgamtiniais kūriniais, vis dėlto dažniausiai jie būdavo priimami kaip piktų dvasių įsikūnijimas ar nelaimės pranašas.
Pagal šiandieninę teisę prenatalinės diagnostikos pacientu yra laikoma motina, todėl būtent ji turi teisę pasirinkti nėštumo išeitį - jį tęsti arba nutraukti. „Nėščiosios dažniausiai nėra pasiruošusios neįgalaus vaiko gimimui ir žinia apie vaisiaus įgimtą patologiją tampa dideliu emociniu sukrėtimu. Sužinojus neguodžiančią diagnozę apie būsimojo vaiko ligą, šeimą užgriūva daugybė baimių, abejonių, nepasitikėjimas savo jėgomis. Todėl specialisto, gebančio suteikti nešališką patologinio nėštumo išeičių ir pasekmių analizę besilaukiančiai porai, vaidmuo tiesiogine to žodžio prasme yra gyvybiškai svarbus“, - teigia V. Araminaitė. Autorė apgailestauja, kad reali psichologinė pagalba, sprendžiant šeimai tokias skaudžias dilemas, sveikatos priežiūros įstaigose nėra numatyta. Todėl patologinis nėštumas išsaugomas daug rečiau nei nutraukiamas.Egzistuoja pozicija, pagal kurią sprendimas nutraukti vaisiaus, pasižyminčio vystymosi ydomis, gyvybę laikomas savanaudišku ir nepateisinamu, kadangi motinos nerimas negali būti priežastis atimti vaisiaus teisę į gyvybę, o visuomenė, leidžianti tam nutikti, taip pat laikoma ydinga. Viename iš tyrimų nustatyta, kad net pusė moterų jaučia gedulo simptomus 6 mėnesius po aborto ir net trečdalis jų gedėjo po procedūros praėjus metams ir daugiau. Taigi vaisiaus netektis gali sukelti intensyvias emocines reakcijas, dažnai tapatinamas su sutuoktinio, tėvų ar vaiko netektimi.
Kitos pozicijos šalininkai teigia, kad ydingas tiek specialistų ar visuomenės spaudimas nutraukti gyvybę, kai argumentuojama, kad ji nėra verta gyventi, tiek spaudimas išsaugoti nėštumą, net jei šeima yra nepasirengusi auginti neįgalaus vaiko. Anot autorės, visgi toks abortas skiriasi nuo savanoriško nėštumo nutraukimo, nes pastaruoju atveju šeima visai nenori turėti kūdikio. Pirmuoju atveju šeima pasirengusi auginti vaiką, tačiau galbūt dėl to, jog vaisius pasižymi tam tikromis nepageidaujamomis charakteristikomis, atsisako tai daryti.
Kita vertus, mokslininkai aptaria ir dar vieną ne mažiau svarbų aspektą - materialinę gerovę. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad vaiko neįgalumas mūsų šalyje turi neigiamos įtakos šeimos gyvenimo kokybei. Pasak moderniosios bioetikos teisės atstovų, nėra nieko gėdinga, kad priimdamos tokius sprendimus šeimos atsižvelgia į būsimus materialinius nuostolius. Panašiai situaciją vertina ir kai kurie medikai: vaiko neįgalumas paprastai daug kainuoja - šeimos pasirinkimas tampa kolektyviniu reikalu, nes išlaidos gula ne tik ant šeimos, bet ir ant visuomenės pečių.
„Nėštumo nutraukimo šalininkai teigia, kad esant galimybei rinktis tarp sveiko kūdikio ir apsigimusio, būtų neprotinga rinktis pastarąjį, kur kas išmintingiau būtų pamėginti „dar kartą“. Dažnas žmogus, žinodamas apie neįgalumo keliamus rūpesčius ir užjaučiantis tėvus bei būsimą kūdikį, nenorėtų, kad į pasaulį būtų sąmoningai paleistas vaikas, pasmerktas kančiai. Galbūt jei patys nenorėtume gyventi su spina bifida, neskatintume ir kitų būti pasmerktais gimti sušia nuolatinės slaugos reikalaujančia būkle. Toks „kaimyninis“ interesas iliustruoja daugelio požiūrį į nesveiko vaiko gimimą: niekas nedraudžia, žinant vaiko patologiją, jo gimdyti, tačiau atsakomybė juo visą gyvenimą rūpintis, iliustruojant gresiančią situaciją ne pačiomis geriausiomis prognozėmis, tenka būtent tėvams“, - teigiama apžvalgoje.
Situacija Lietuvoje: teisinis reglamentavimas ir visuomenės nuomonė
Lietuvoje jau keletą metų Bažnyčios atstovai bei jai prijaučiantys politikai kalba apie būtinybę įstatymo, kuris apskritai draustų abortus, išskyrus tuos atvejus, kai nėštumas kelia grėsmę moters ar vaisiaus sveikatai ir gyvybei. Tiesa, medicininės indikacijos, kurios leistų daryti abortą, iki šiol nebuvo apibrėžtos. Tuo tarpu apklausų duomenimis, 84 proc. lietuvių pateisintų abortą net dėl materialinių paskatų.
Kaip parodė pernai DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai" atlikta apklausa, 36,3 proc. lietuvių mano, kad moteris turi teisę pati apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo, o 48 proc. abortą pateisina tam tikrais atvejais - dėl asmeninių aplinkybių, gimdyvės sveikatos ar kitų priežasčių. Kaip parodė, kateogriškai nepateisina abortų vos 9,2 proc. respondentų. Anot sociologų, tai rodo, kad bažnyčios įtaka silpnėja.
Šiuo metu Lietuvoje atliekama apie 7 tūkst. abortų per metus, per 100 iš jų - dėl medicininių indikacijų. Kasmet abortų skaičius mažėja. Specialistai šią tendenciją sieja su kontracepcijos populiarėjimu tarp porų. Taip pat Lietuvoje buvo siūlymas įstatymų įteisinti nuostatą, pagal kurią būsimi medikai turėtų teisę atsisakyti mokytis daryti abortą, tačiau tam pasipriešino Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai, teigdami, kad medikas privalo mokėti atlikti šią procedūrą, kadangi jis gali atsidurti situacijoje, kai abortas bus būtinas gelbstint moters gyvybę.
Seimas po pateikimo pritarė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui, kuriuo siekiama aiškiau reglamentuoti teisę į nėštumo nutraukimą. Vis dėlto BENDRA.lt tyrimas rodo, kad teisinės nuostatos nebūtinai lemia geresnį paslaugų prieinamumą. Šiais metais paskelbta Lygių galimybių kontrolieriaus apklausa parodė, kad net aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų palaiko žmogaus teisę nutraukti nepageidaujamą nėštumą.
2024 m. vasarą BENDRA.lt pradėjo anoniminę apklausą, kviesdamas moteris, patyrusias savanorišką nėštumo nutraukimą Lietuvoje, pasidalyti savo patirtimis. Surinktos istorijos apima tiek medikamentinio, tiek chirurginio aborto atvejus. Tai - tik maža dalis patirčių, tačiau analizuojant situaciją Lietuvoje matyti, kad ši paslauga mūsų šalyje prieinama sunkiai priėmus sprendimą savo noru nutraukti nėštumą.
Dažniausiai viešai kalbant apie abortą mintyje turima procedūra asmens pageidavimu - kai nėra medicininių indikacijų. Tiesa, nėštumo nutraukimas dėl medicininių indikacijų registruojamas kaip dirbtinis abortas, abortai ne dėl medicininių indikacijų ar persileidimo į Higienos instituto duomenis būtų įrašyti kaip „moters noru“ arba „moters sprendimu“. Pacientų sprendimu atliekamo aborto atveju, jo pasiekiamumas yra sudėtingesnis ir turi mažiau saugiklių. Nėštumo nutraukimas „moters sprendimu“ yra mokama paslauga, o dėl sveikatos problemų nutrauktas nėštumas dengiamas iš privalomojo sveikatos draudimo lėšų.Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios teisiškai galėtų teikti mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą, tokios paslaugos visgi neteikia. Tai, kad pacientas už šią paslaugą moka savo lėšomis, sukuria ne tik finansinių iššūkių. Nefinansuojama procedūra neturi tokio pat reglamentavimo ir nesulaukia tokio paties institucijų dėmesio stebėsenos lygmeniu kaip privalomojo sveikatos draudimo lėšomis apmokamos paslaugos.
Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti gali be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų. Medikamentinis nėštumo nutraukimas - saugus ir efektyvus (efektyvumas 95,0-97,0 proc.) neplanuoto ir nepageidaujamo nėštumo nutraukimo būdas, kuomet skiriami specialūs vaistai sukelti abortą. Vaistiniu būdu moters noru leidžiama nutraukti ne didesnį kaip 9 sav. (8 sav. + 6 d.) nėštumą.
Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kai kada yra jaučiamas palengvėjimas, tačiau moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusių su patirtu abortu. Šios būsenos yra normalus reiškinys, tačiau svarbu, kad šias būsenas išgyventumėte ne viena. Jei neturite pakankamai palaikymo iš artimos aplinkos, tikslinga kreiptis dėl emocinės paramos. Tai padaryti galima kreipiantis į savo poliklinikos psichikos sveikatos centrą (PSC) ir gaunant psichologo konsultaciją. Jei visgi kamuoja abejonės, nesate tikra ar nėštumą norite nutraukti, rekomenduojame konsultaciją su psichikos/emocinės sveikatos priežiūros specialistu, kuris gali palaikyti šiuo sunkiu metu ir galbūt padėti atsakyti sau į klausimą ar esate pasirengusi tapti mama, ar visgi norite rinktis nėštumo nutraukimą. Psichologo konsultaciją galite gauti savo poliklinikos Psichikos sveikatos centre (PSC). Jei konsultacijos laukti tektų ilgai, taip pat galite kreiptis į specialistus dirbančius jūsų savivaldybės Visuomenės sveikatos biuruose (VSB).Nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumas Lietuvoje
Griežta nukreipimų sistema, kai nesant galimybės suteikti paslaugos pacientui, gydytojai įpareigojami nukreipti į tris kitas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, yra taikoma ligonių kasų dengiamoms procedūroms, bet ne mokamų procedūrų atžvilgiu. Medikamentinis abortas iš esmės apima konsultaciją ir recepto išrašymą, todėl dauguma viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų šios paslaugos neturi įtrauktos į savo mokamų paslaugų kainyną. Kadangi procedūra neturi savo kodo, jo atskirai neseka ir Higienos institutas. Be to, kadangi paslaugos nedengia ligonių kasos, nėra centralizuotos sistemos, kuri žymėtų paslaugos pasiskirstymą šalyje.Higienos institutas turi duomenų apie gydymo įstaigas, kurios techniškai atitinka reikalavimus teikti nėštumo nutraukimo paslaugas - tiek dėl medicininių indikacijų, tiek pacientės pageidavimu. Tačiau nėra centralizuoto informacijos rinkinio, kuris tiksliai identifikuotų, kurios įstaigos realiai šias paslaugas teikia. Higienos institutas - Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinė įstaiga, pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Lietuvoje visi dirbtiniai abortai - tiek atliekami dėl medicininių indikacijų, tiek pacienčių pageidavimu - yra fiksuojami bendrai.
Remiantis pateiktais duomenimis, apskaičiuota, kad 2023 metais Lietuvoje iš 4 960 atliktų abortų maždaug 2 431 buvo atliktas pacienčių pageidavimu.SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Aimė Dumšienė BENDRA.lt sakė, kad SAM pati statistinių duomenų nerenka, tai nėra jos funkcija. Vis dėlto Higienos institutas yra pavaldus šiai ministerijai.
BENDRA.lt kreipusis į institutą, portalas buvo informuotas, kad jie neturi atskirų duomenų apie vaistinį nėštumo nutraukimą - „nėra specialaus kodo“. A.Dumšienė patikslino, kad „diagnozės koduojamos pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų kvalifikaciją TLK-10-AM. Paklausta apie regioninį nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumą, SAM atstovė A. Dumšienė pažymėjo, kad „yra daugiau nei 500 gydymo įstaigų (su filialais), kurios turi licenciją teikti ambulatorines akušerio-ginekologo paslaugas“, tačiau „ne visos įstaigos turi sutartį su ligonių kasa - kai kurios turi, kai kurios neturi“.
Paklausta apie ministerijos vaidmenį užtikrinant paslaugų pasiskirstymą regionuose, A. Dumšienė paaiškino, kad „SAM funkcija yra formuoti politiką ir reguliuoti teisės aktais“, tačiau „reguliavimo mechanizmo, kaip regionuose vykdomas paslaugų teikimas, neturime“. Vykdant tyrimą išsiuntėme apklausas visoms Lietuvos savivaldybėms. Dalis administracijos darbuotojų buvo kooperatyvūs, bet nemaža dalis atsakė, kad informacijos apie mokamą nėštumo nutraukimo paslaugą savo teritorijoje neturi, nerenka ir iki Bendra.lt užklausos tokių duomenų neturėjo.
Paklausta atstovės, kokiu atveju būtų matomas poreikis atlikti išsamesnę analizę dėl nėštumo nutraukimo paslaugų prieinamumo ar jų organizavimo problemų, A. Dumšienė atsakė: „Kol kas mes tokio poreikio nematome. Ministerijos nuomone, yra pakankamai reglamentuota paslauga ir jos teikimo organizavimo ir reglamentavimo tvarka yra reglamentuota, ir mes nematome jokio poreikio.“
Analizuodamas gydytojų teisę atsisakyti atlikti tam tikras procedūras, A. Giubilini siūlo ją vertinti profesinio pasirinkimo kontekste: „Sąžinės išimtis kilo iš karo tarnybos, kur žmonės buvo įpareigoti dalyvauti. Medicinoje gi niekas neverčia rinktis profesijos - todėl čia tokia teisė yra silpnesnė.“ Jis taip pat pabrėžia, kad gydytojai veikia tam tikroje privilegijuotoje sistemoje: „Gydytojai veikia monopolinėje sistemoje - tik jie, turėdami licenciją ir mokymus, gali teikti tam tikras paslaugas. Visuomenė suteikia šią privilegiją mainais už tai, kad tie specialistai teiktų paslaugas, kurių visuomenė tikisi. Abortas - viena iš tokių paslaugų, kai jis yra teisėtas.
A. Vėliau A. Dumšienė BENDRA.lt atsiuntė informaciją, kad vadovaujantis 2008 m. birželio 28 d. ministro įsakymu „išduodant siuntimą, pacientas turi būti informuojamas, kuriose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (nurodant bent 3) teikiamos atitinkamos paslaugos“. Tai reiškia, kad jeigu gydytojas atsisako teikti nėštumo nutraukimo paslaugą pacienčių pageidavimu (kai ši yra mokama), formalaus mechanizmo, užtikrinančio, kad pacientė bus nukreipta į kitą įstaigą, nėra. Nors pati paslauga teisėta, jos praktinis prieinamumas priklauso nuo gydytojo asmeninių įsitikinimų, gydymo įstaigos vidaus politikos ir paslaugos apmokėjimo formos.
Net 17 gydymo įstaigų Bendra.lt nurodė, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą pagal pacienčių pageidavimą. Kitos įstaigos teigia, kad neturi budinčio ginekologo, nors daugelyje šalių tokių reikalavimų šiai procedūrai nėra. SAM atstovė A. Dumšienė paaiškino, kad gydymo būdo pasirinkimą sprendžia paslaugą teikiantis gydytojas pagal savo kompetenciją. Ji pripažino, kad negali atsakyti, kodėl konkrečios įstaigos šios procedūros neteikia, nes tai esą priklauso nuo jų vidinės tvarkos ir gydytojų sprendimų. Paciento teisė rinktis gydytoją ir įstaigą, anot jos, garantuojama Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatyme. Paklausta, kas turėtų užtikrinti šios paslaugos prieinamumą, A. Dumšienė pabrėžė paciento teisę rinktis: „Jeigu tų paslaugų neteikia, tada reikia rinktis įstaigą, kuri tas paslaugas teikia.“ Visgi, aiški informacija, kurios įstaigos realiai teikia paslaugą, dažnai nėra viešai prieinama.
Finansiniai aspektai
BENDRA.lt apžvelgė ir nėštumo nutraukimo procedūrų kainas. Abortų paslaugų kainos Lietuvoje labai skiriasi priklausomai nuo gydymo įstaigos tipo ir pasirinktos procedūros. Privačiose klinikose užfiksuoti reikšmingi kainų svyravimai tiek medikamentinio, tiek chirurginio nėštumo nutraukimo atvejais. Be bazinės paslaugų kainos, galutinę sumą dažnai didina papildomi vizitai, tyrimai. Viešosiose gydymo įstaigose dažniausiai skelbiamos chirurginio nėštumo nutraukimo kainos. Procedūros taikant vietinę nejautrą dažniausiai kainuoja apie 83 eurus, o bendros nejautros atveju - apie 130 eurų.| Gydymo įstaiga | Procedūros kaina (EUR) |
|---|---|
| Utenos universitetinė ligoninė | 67,93 |
| Klaipėdos universitetinė ligoninė | 67,93 |
| Panevėžio ligoninė | 70 |
| Kauno ligoninė | 101,42 |
| Kelmės ligoninė | 82,88 |
| Druskininkų ligoninė | 82,88 |
| Alytaus ligoninė | 82,88 |
Abortai ir negalia: tarptautinis kontekstas
Šiomis dienomis Jungtinėje Karalystėje teismai priėmė sprendimus, kurie reikšmingi tiek negimusio vaiko, tiek neįgalių asmenų teisėms. Londono apylinkėse gyvenanti jauna protinę negalią turinti moteris, prilyginama vaikui iki 9 metų, pastojo. Trys medikai pateikė rekomendaciją „užbaigti nėštumą“, kitaip tariant, atlikti abortą, nes, jų manymu, tolesnis nėštumas ir vaiko gimimas gali pabloginti moters būklę ir todėl neatitinka jos „geriausio intereso“. Pati moteris išsakė troškimą susilaukti vaiko, kuriuo visiškai žada pasirūpinti ir jos motina, kilusi iš Nigerijos.Birželio 21 dieną, penktadienį, teisėja Nathalie Lieven paskelbė sprendimą, jog, pasvėrus visas aplinkybes, nėščios merginos „geriausias interesas“ yra nėštumą nutraukti. Pasak teisėjos, jos išvadą lėmė ne „visuomenės pažiūros“ į abortą, o merginos situacija. Šeimos advokatai pateikė apeliaciją, ir pirmadienį, birželio 24 dieną, trys apeliacinio teismo teisėjai pakeitė teisėjos Lieven sprendimą: abortas nėra merginos „geriausias interesas“ ir ji nebus verčiama užbaigti nėštumą prieš savo valią.
Į pirmąjį šios bylos sprendimą reagavo Vestminsterio katalikų vyskupas Johnas Sherringtonas. Jis teigė, kad vertimas moterį daryti abortą prieš jos ir jos artimųjų valią pažeidžia jos žmogaus teises, nekalbant apie negimusio vaiko teisę į gyvybę šeimoje, kuri įsipareigoja juo rūpintis.
Negalia ir lytiškumas Lietuvoje
Sterilizacija be žinios ir abortas globėjo sprendimu - su tuo Lietuvoje susiduria moterys, turinčios negalią. Apie tai diskutuota Nacionaliniame žmogaus teisių forume. „Netikima, kad tikrai tai jos vaikas, kai moteris su negalia laukiasi, jos klausiama, ar tikrai nesidarys aborto. Moterims su proto negalia gali būti padarytas abortas globėjo sprendimu, be moters sutikimo gali būti atliekama sterilizacija... Kalbame apie tokio lygio nusikaltimus. (...) Jei turi negalią, į tave, kaip į mamą, žiūrima labai atsargiai“, - vardijo S. Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadovė atkreipė dėmesį, kad moterims su negalia taip pat neprieinama reprodukcinės sveikatos paslaugų sistema.„Moterų su negalia ginekologinės apžiūros vyksta kitaip nei moterų be negalios. Jos negali patekti į tualetą gimdykloje, joms įvedamas kateteris, todėl kyla papildomų rizikų. Kai kalbame apie moteris su intelekto negalia, joms neprieinama komunikacija, nekalbama su jomis, jos nebūtinai supranta informaciją, nes ji pateikiama ne tokiu būdu“, - pastebėjo S. Lietuvos negalios organizacijų forumo advokacijos vadovė pridūrė, kad kai kurie gydytojai taip pat veikiami visuomenės nuostatų, pavyzdžiui, moterys su negalia išgirsta siūlymų pasidaryti abortą, joms moralizuojama, kad jos galvoja ne apie vaiką, o apie save.
Audrė Grybauskaitė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos atstovė, atviravo, kad ne visada pavyksta nekreipti dėmesio į skaudžius komentarus: „Būna, kad ramiai sureaguoju, bet būna, kad įsiskaudinu, apsiverkiu. Nėra lengva. To pakankamai daug. Kiekvieną kartą mato mano neregio lazdelę, mano negalią, o ne mane kaip žmogų, kuris ateina su problema ar pagalbos prašymu.“
žymės: #Vaika
Panašus:
- Sužinokite viską apie nėštumo nutraukimo metodus: chirurginis ir medikamentinis abortas
- Šokiruojanti Abortų Statistika Lietuvoje: Kodėl Moterų Pagalba Yra Gyvybiškai Svarbi?
- Kriminalinis Abortas: Siaubingi Faktai ir Pavojai, Kuriuos Turite Žinoti!
- Kaip Įdomiai Ir Spalvingai Paminėti Sausio 13-ąją Vaikų Darželyje
- Macikų socialinės globos namai: veikla, iššūkiai ir ateities perspektyvos, kurių negalite praleisti!