Tėvystė yra vienas iš didžiausių ir svarbiausių vaidmenų, kurį žmogus gali atlikti savo gyvenime. Tėvai ne tik globoja ir auklėja savo vaikus, bet ir formuoja jų asmenybę, vertybes ir požiūrį į pasaulį. Jie yra pirmieji ir svarbiausi vaiko mokytojai, pavyzdžiai ir autoritetai.
Deja, kai kurie tėvai elgiasi toksiškai, t. y. savanaudiškai, manipuliuojančiai ar net žeminančiai savo vaikų atžvilgiu. Toksiškas žmogus yra tas, kuris kenkia kitiems savo žodžiais, veiksmais ar nuostatomis. Toks žmogus dažnai yra egocentriškas, nepagarbus, kontroliuojantis, kritikuojantis, meluojantis, kaltinantis ar netgi agresyvus. Jis nesugeba ar nenori užmegzti sveikų ir lygiaverčių santykių su kitais.
Toksiški tėvai kai kuriais atvejais net nemato nieko blogo savo elgesyje, tačiau kai kurie jų veiksmai kartais gali būti visiškai sąmoningi. Tokie tėvai įprastai nesuteikia vaikui pakankamai meilės, palaikymo, saugumo ir pripažinimo. Visiškai piktybiniais atvejais, kai kurie tėvai neatlieka savo pareigų ir atsakomybių, palikdami vaikus be pagalbos, priežiūros ar mokymosi galimybių. Jie taip pat dažnai kritikuoja, žemina, tyčiojasi, grasina, šantažuoja, kaltina ar ignoruoja juos.
Neretais atvejais, tokie tėvai gali būti sunkiai atpažįstami, nes jie gali slėpti savo tikrąjį veidą nuo kitų ar netgi nuo savęs. Jie gali būti labai draugiški, mieli, nuoširdūs ir rūpestingi viešumoje, bet labai skirtingi privačiai. Jie taip pat gali būti labai įtikinami, darantys įtaką, kad priverstų vaiką manyti, jog jie yra geri tėvai, o visa kaltė yra būtent vaiko.
Toksiškų tėvų požymiai
Toksiški tėvai gali būti atpažįstami pagal tam tikrus požymius ir signalus, kurie rodo, kad jie kenkia vaikui. Vienas iš požymių yra tai, kad vaikas nuolatos jaučiasi neramus, įbaugintas, kaltas, nevertas dėmesio ar netgi nekenčiamas savo tėvų. Vienas iš signalų, kad jį kontroliuoja toksiški tėvai, yra tai, kad vaikas turi problemų su mokymusi, saviraiška, kūryba, savęs pažinimu ar savo tapatumu, nes jis jaučiasi apribotas, slopinamas, suvaržytas ar netgi praradęs save.
Toksiškos tėvystės pasekmės
Tokia toksiška tėvystė gali turėti labai neigiamą ir ilgalaikį poveikį vaiko raidai. Toks poveikis gali būti matomas tiek vaikystėje, tiek vėlyvame amžiuje:
- Prastas savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi. Vaikas, kuris auga su toksiškais tėvais, gali manyti, kad jis yra blogas, kvailas, silpnas, nieko nevertas ar netgi nežmogiškas. Jis gali negebėti pamilti, gerbti ir priimti savęs tokiu, koks jis yra.
- Sunkumai santykiuose. Vaikas gali nežinoti kaip užmegzti ir palaikyti sveikus ir laimingus santykius su kitais žmonėmis. Jis gali būti labai nepasitikintis savimi, izoliuotas, priklausomas, pavydus, manipuliuojantis, kontroliuojantis ar netgi linkęs į smurtą.
- Problemos su savo tapatumu ir gyvenimo prasme. Vaikas, kuris auga su toksiškais tėvais, gali nežinoti kas jis yra, ko jis nori, kuo jis tiki ir ką jis turi daryti savo gyvenime. Jis gali būti labai pasimetęs, nesuorientuojantis ar netgi jaustis bejėgiu.
- Psichologinės ir psichiatrinės problemos.
- Fizinės ir somatinės problemos. Tokie vaikai taip pat gali patirti daug skausmo, kuris gali būti susijęs tėvų smurtu arba su jo paties psichologine būsena. Tokie vaikai gali būti labai silpni, dažnai sergantys, kamuojami nuovargio bei alergijų. Jų imunitetas gali būti nusilpęs.
Pagalba vaikams augantiems su toksiškais tėvais
Toksiškas tėvystė yra labai sunki ir skaudi patirtis, kuri gali palikti gilias ir ilgalaikes žaizdas vaiko sieloje. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas tokioje aplinkoje augantis vaikas yra pasmerktas ir negali būti laimingas ir sveikas. Yra daug būdų, kaip susitvarkyti su toksiškais tėvais ir jų poveikiu.
Vaikas, kurį kankina toksiški tėvai, gali būti labai užgniaužęs viską savyje, neigti, nuslėpti ar netgi pasiteisinti savo patirtį ir jausmus. Jis gali manyti, kad tai yra normalu, teisinga, būtina ar netgi tai, jog tai yra jo kaltė. Jam gali būti labai sunku ir skaudu prisipažinti, kad jis yra auka ir kad jis kenčia.
Vaikai, nepaisant amžiaus, kurių tėvai yra toksiški, gali būti labai pažeidžiami, išnaudojami, kontroliuojami. Rekomenduojama nustatyti ir aiškiai išreikšti kur yra ribos ir asmeninės teisės. Suaugę žmonės, turėtų sumažinti kontakto lygį su tais žmonėmis, kurie labiausiai jiems kenkia. Patartina kreiptis į patyrusius psichologus, kurie gali padėti spręsti šią problemą individualių konsultacijų metu. Jeigu manote, kad tokie tėvai ženkliai prisideda prie to, kad gyvenimas tampa sudėtingesniu, tuomet patartina kreiptis į psichologą.
„Priklausomybės - skaudi mūsų visuomenės, mūsų šeimų problema. Jei abu tėvai ar vienas iš jų piktnaudžiauja svaigalais, padaroma didelė žala vaikams. Ne tik pažeidžiama jų teisė augti saugioje aplinkoje, bet ir sužalojama ateitis. Labai kviečiu visus - pedagogus, gydytojus, socialinius darbuotojus, kaimynus - nebūti abejingus kenčiančiam vaikui. Pastebėkite, išklausykite, nukreipkite, kad būtų suteikta pagalba tiek vaikui, tiek visai šeimai."
„Vaiko teisių gynėjų tikslas - kad vaikai augtų savo biologinėje šeimoje ir joje jiems būtų užtikrinama saugi aplinka. Aplinka vaikui nebus saugi, kol tėvai dėsningai piktnaudžiauja alkoholiu. Todėl tokioms šeimoms stengiamasi suteikti visokeriopą pagalbą, keičiant gyvenimo būdą. Mes siekiame paskatinti, motyvuoti žmogų gydytis, keisti įpročius, pamatyti blaivybės naudą, nes neužtenka tik praeiti gydymą kažkuriuo metodu, būtina keisti ir netinkamus draugus, laisvalaikio praleidimo būdus, išmokti kaip be cheminių medžiagų susitvarkyti su stresu, atsipalaiduoti“, - teigia I.
Beveik visi tyrime dalyvavę vaikai įvardijo patyrę apleistumą, tai yra jausmą, kad iš tikrųjų niekam nerūpi. Sulaukę paauglystės, alkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimose augantys vaikai kritiškiau vertina tėvų gyvenimo būdą ir elgesį. Jie lygina savo šeimas su kitomis ir jaučia nusivylimą, stiprėja jų nevisavertiškumo jausmas, nusivylimas aplinkiniais ir savimi. Dėl to kai kurie tyrime dalyvavę paaugliai pripažino, jog jie jaučiasi ,,pastumdėliais“, negražiais, moraliai apleistais.
Tyrimas parodė, kad tokiose šeimose ryškūs vaidmenų apsikeitimai, kada vaikai perima suaugusiųjų roles: tvarko namus, rūpinasi šeimos finansais, prižiūri jaunesnius brolius, seseris, palaiko tvarką namuose.
Girtaujančiose šeimose tvyranti nuolatinė įtampa dėl to, ar tėtis, mama grįš girti, o gal blaivūs, yra kiekvieną dieną vaikus kankinančios mintys ir jausmai. Būna nepatenkinti ir svarbiausi vaiko emociniai poreikiai - saugus prisirišimas, poreikis patirti globą, besąlyginį priėmimą ir meilę, saugumo ir stabilumo jausmą, laisvė išreikšti savo jausmus ir norus, nebūti atstumtam ar nubaustam dėl to, poreikis žaisti, būti spontaniškam ir kūrybiškam, galimybė būti laimingu, džiaugsmingu vaiku.
Žala vaiko psichikai, kylanti dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu, sunkiai pastebima. Pagalbos suteikimą alkoholiu piktnaudžiaujančiose šeimose augantiems vaikams apsunkina tai, kad dažnai problemos yra slepiamos. Dėl to šiai žalai apibūdinti naudojamas terminas ,,paslėpta žala“.
Mokslininkų įrodyta, jog vaikystėje patyrę daugiau nei šešias žalojančias patirtis, tokie žmonės suaugę gyvena trumpiau, tris kartus dažniau serga plaučių ligomis, 14 kartų dažniau nusižudo, 4,5 karto dažniau susiduria su depresija, 11 kartų dažniau pradeda naudoti intraveninius narkotikus, 4 kartus dažniau pradeda ankstyvą lytinį gyvenimą ir 2 kartus dažniau serga kepenų ligomis.
Itin svarbu sukurti ankstyvosios intervencijos į šeimą modelį, kuris padėtų sumažinti šeimos problemų gilėjimo ir galimo kraštutinio scenarijaus - vaikų atskyrimo nuo šeimos tikimybę.
Panašus:
- Kaip Atpažinti Abejingą Elgesį Su Vaikais Ir Kur Ieškoti Pagalbos
- Poilsis su vaikais Lenkijoje: geriausios vietos ir patarimai
- Poilsis su vaikais Bulgarijoje: kurortai, pramogos ir patarimai
- Žuvies Valgymas Nėštumo Metu: Atraskite Svarbiausią Naudą ir Paslėptas Rizikas!
- Kaip vystyti kūdikį: žingsnis po žingsnio instrukcija ir patarimai