Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kelionė į pirmą klasę - didžiulis iššūkis tiek vaikui, tiek jį išlydintiems suaugusiesiems. Nerimą gali sustiprinti įvairios mintys: ar mano vaikas tikrai pasiruošęs? Ar padariau viską, kad vaikas šiame naujame etape jaustųsi saugiai ir užtikrintai?

Logopedo vaidmuo ruošiant vaiką mokyklai

Dažnai manoma, kad pas logopedus lankosi vaikai, negalintys ištarti kokių nors garsų. Tačiau logopedo darbas yra gerokai platesnis: tarties bėdos gali būti siejamos su neišlavinta fonemine klausa (gebėjimas skirti kalbos garsus bei jų požymius), dėmesio koncentracija ir t.t.

Kalbos ugdymas, kaip ir pati kalba, susideda iš daugybės sluoksnių: nuo kalbos, aplinkos garsų suvokimo, iki garsų tarimo, logikos, atminties lavinimo. Tokiais atvejais man visada norisi nupiešti piramidę, kurioje taisyklingas tarimas ir kalbėjimas rišliais sakiniais - tik pati viršūnė, o visą kalbos pagrindą sudaro suvokimas, atmintis, girdimojo bei foneminio suvokimo lavėjimas, smulki motorika, regimasis suvokimas.

Pagrindinės kalbinės kompetencijos

Pirmiausia, vaikas turi pažinti raides ir skaičius. Visa kita - foneminis suvokimas (gebėti suskaičiuoti žodžio skiemenis, juos išgirsti ir įvardinti, išskirti pirmą ir paskutinį žodžio garsą ir pan.), garsinės analizės ir sintezės pradmenys, žodynas, atmintis, kurios ypač reikia mokantis rašybos taisyklių, jas įsimenant ir pritaikant, atsakymas pilnu sakiniu, suderinant skaičius ir linksnius turėtų būti lavinama priklausomai nuo vaiko motyvacijos ir gebėjimų.

Kodėl tai reikalinga? Atmintis dalyvauja visose kalbinėse veiklose: pasakojime, diktanto rašyme, sąlygos įsiminime ir pan. Išlavinta foneminė klausa padeda rašant išskirti ilgus ir trumpus garsus, nepraleisti raidžių, nesupainioti skiemenų. O perskaitytas ir suvoktas žodis netaps kliūtimi, norint suprasti užduotį ir ją įvykdyti. Kitaip tariant, vyks sklandus mokymasis ir žinių įsisavinimas.

Vaiko lavinimas namuose

Vaiko lavinimas ir ruošimas mokyklai, mano manymu, neturėtų remtis vien akademiniais dalykais (kartais jaunesnio amžiaus vaikams akademiniai dalykai yra neįdomūs dėl to, kad vaikai paprasčiausiai dar nesuvokia, pavyzdžiui, raidžių ir skaičių prasmės). Tiek pat svarbu mokyti vaiką sužaisti stalo žaidimą iki galo, susitvarkyti darbo vietą po veiklos, dalintis žaislais ar padėti, užjausti draugą ir pan.

Ne mažiau svarbus ir vaiko pasaulio pažinimas, pasaulėžiūros plėtimas, įdomių temų atradimas. Pažinti pasaulio tautas ar žemėlapį gali padėti įvairios pasaulio pasakos, žemėlapiai, enciklopedijos ar žinynai padeda vaizdžiai paaiškinti sudėtingesnius dalykus, tokius kaip fiziologiją, kurie vaikus gali sudominti, ypač priešmokykliniame amžiuje, jei tik jiems parodysime.

Vaiko lavinimas namuose turi ir kitą pusę - tai tarpusavio ryšys. Knygų skaitymas kartu, įvairių užduočių atlikimas, loginių sprendinių ieškojimas ar stalo žaidimai stiprina ryšį, o ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius - tinkamas laikas ryšiui sukurti. Tai daugiau nei tik akademinių pasiekimų lavinimas.

Kaip motyvuoti vaiką mokytis?

Pirmiausia, nesiūlykime „padirbėti“ ar „pasimokyti“ (nebent vaikui tai skamba išties motyvuojančiai): eikime žaisti, skaityti knygą, dėlioti dėlionę, kartu praleisti laiką. Vaikas ir yra vaikas, nes mėgsta žaisti, todėl žaiskime stalo žaidimus (puikiai tinka raidžių ir eilėraščių žaidimai, linijų ar siluetų vedžiojimai rankos lavinimui, labirintai ar dėlionės regimajam suvokimui bei smulkiai motorikai ugdyti).

Šiuo atveju gelbsti rutinos ar dienotvarkės įvedimas: susiplanuojame kad, pavyzdžiui, antradienį ir ketvirtadienį po pusvalandį skirsime toms ugdomosioms veikloms. Užduotis vaikams galima galvoti ir patiems, tačiau yra daugybė priemonių, kurios iš tiesų palengvina lavinimo namuose procesą: raidžių žaidimai, skiemenavimo žaidimai, kai reikia sudėlioti žodį ir paveikslėlį, įvairios labirintų ir rankos lavinimo knygelės ir pan. Svarbu pasirinkti priemones, tinkamas kiekvienam vaikui pagal jo kalbinius gebėjimus ir poreikius.

Priemonės pagal amžių

Pirmais-antrais gyvenimo metais vaikai mokosi atpažinti aplinkos garsus, skirti toną, suvokti daiktų pavadinimus, tarti žodžius, išklausyti ir suprasti išsakomus prašymus, kvietimus, dalyvauti pokalbiuose. Priemonės: knygos su garsais, taip pat knygos su skirtingais sensoriniais paviršiais, paprasti žodžių žaidimai (parodyk, kur yra pasakytas žodis, ką sako karvė, avis, arklys ir pan.), įvairūs daiktų loto (tvarkant žaidimą galima mokytis suvokti prašymą - pvz., paduok spintą ir sūrį).

Trečiais-ketvirtais metais vaikai kalba vis daugiau, klausosi skaitomų ir pasakojamų knygų, mokosi naujų žodžių, bendrauja su suaugusiais ir kitais vaikais, kalbasi apie tai, ką matė ir girdėjo, aplinkos objektus, savo norus ir poreikius, ką jaučia ir jautė, veikia ir veikė, išmoksta taisyklingai tarti daugumą kalbos garsų, vartoti gramatiškai taisyklingus sakinius, atkartoti trumpus tekstus. Priemonės papildomam lavinimui: raidžių ir skaičių žaidimai, rankos lavinimo užduotys (spalvinimo ir paprastos užduočių knygos), vaikiškos knygos su iliustracijomis, kai skaitydami suaugusieji veda skaitomą tekstą pirštu, eilėraščių ar eiliuotų pasakų knygos lavina tiek žodyną, tiek foneminę klausą ir atmintį.

Penktais- šeštais metais vaikai vis daugiau supranta, gali kalbėti apie vis sudėtingesnius dalykus, laisvai kalba sudėtiniais sakiniais žiūrėdami į akis, žodžius į sakinius jungia laikydamiesi paprastų kalbos taisyklių. Vartoja daugumą kalbos dalių (daiktavardžius, veiksmažodžius, būdvardžius, prieveiksnius, prielinksnius ir kt.). Seka ir atpasakoja girdėtas ir savo sukurtas pasakas, kuria įvairias istorijas, eilėraščius, inscenizuoja, skiria gimtosios kalbos žodžius nuo kitų kalbų, laisvai kalba apie savo išgyvenimus.

Sveika mityba vaikams

Vis dėlto neretai tėvai pamiršta, kad vaikas, sulaukęs vienerių metų, staiga netampa suaugęs. Labai svarbu, kad 1 iki 3 metų vaikai valgytų reguliariai. Porcijos turi būti nedidelės, bet pakankamai dažnos - keturis, penkis ar net šešis kartus per dieną.

Rytas - pats tinkamiausias laikas angliavandeniams - košė su medumi, viso grūdo dalių lietiniai, duona. Pietums tiks troškintos daržovės - morkos, saldžiosios bulvės, burokėliai, aguročiai, sezoninės daržovės, taip pat mėsa, žuvis arba ankštiniai augalai, kuriuose gausu baltymų. Lėkštėje per šį valgymą turėtų būti maždaug 50 % daržovių, 25 % grūdinių augalų ir 25 % baltymų.

Popietė - sveikų skanumynų metas. Čia tiks džiovinti vaisiai, razinos, abrikosai, švieži vaisiai, jogurtas su dribsniais, riešutai, daržovės, sūris, riešutų sviestas. Jei vaikas valgo kaip tik prieš miegą, vakarienė neturėtų būti sunki. Jei per dieną nebuvo vartojama per daug pieno produktų, galima pasiūlyti jogurto, stiklinę pieno ar kefyro.

Pagrindiniai mitybos principai

Svarbiausia - jis turi būti įvairus, taigi reikia naudoti skirtingus maisto produktus:

  1. Viso grūdo duonos, grikių, ryžių, makaronų, pusryčių dribsnių sudėtyje yra angliavandenių kompleksas, todėl jie yra pagrindinis energijos šaltinis.
  2. Juose gausu mineralinių medžiagų, vitaminų ir skaidulinių medžiagų. Jie yra spalvingi, skanūs, juose mažai kalorijų, todėl jie turėtų būti kiekvieno patiekalo sudėtinė dalis mažiausiai 5 kartus per dieną.
  3. Tai puikus geležies, cinko, vario ir kokybiškų gyvūninės kilmės baltymų šaltinis. Žuvis taip pat yra svarbus jodo ir nesočiųjų riebalų rūgščių omega 3 šaltinis.
  4. Jie aprūpina kalciu, magniu, kokybiškais baltymais, D ir B grupės vitaminais.
  5. Nedidelį kiekį augalinio aliejaus reiktų vartoti kasdien. Jame yra svarbių nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A, D, E ir K.

Per pirmuosius 3 gyvenimo metus gautas maistas formuoja vaiko valgymo įpročius visam gyvenimui. Tėvai šiuo atveju vaidina esminį vaidmenį. Ir… kadangi darbai veikia labiau negu žodžiai - patys maitinkitės sveikai!

Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad 1-3 metų amžiaus vaikų maiste negali trūkti konkrečių maisto medžiagų, o per didelis kai kurių medžiagų kiekis gali būti žalingas. Todėl gyvūninės kilmės riebalų rekomenduojama vartoti minimaliai. Geležis yra svarbi siekiant išvengti anemijos.

Rekomenduojami kiekiai

2-3 metų amžiaus vaikui reikalingas kiekis energijos per dieną (neskaitant baltymų) yra 82-84 kcal/kg berniukams ir 80-81 kcal/kg mergaitėms. Rekomenduojamas skaidulinių medžiagų kiekis per dieną yra apie 10-15 g (maks. 19 g). Reikalingas vitamino D3 kiekis per dieną yra 400 IU*.

Maistinė medžiaga Rekomenduojamas kiekis per dieną (2-3 metų vaikams)
Energija (berniukams) 82-84 kcal/kg
Energija (mergaitėms) 80-81 kcal/kg
Skaidulinės medžiagos 10-15 g (maks. 19 g)
Vitaminas D3 400 IU

Pusryčiai yra svarbiausias dienos maistas. Antrieji pusryčiai skirti numalšinti alkį prieš pietus. Pietus reiktų papildyti virtų ar šviežių daržovių salotomis. Pavakariai yra nedidelis patiekalas po pietų, rekomenduojamas, jei pusryčiai buvo patiekti anksti. Vakarienė yra paskutinis valgymas prieš miegą. Ji turėtų būti duodama ne per vėlai, kad neapsunktų virškinimo traktas. Vakarienė neturėtų būti labai gausi ir sunki.

Naudingi patarimai

  • Vietoj paprasto pieno galite pasiūlyti kakavos (karštos ar šaltos), cikorijų kavos ar karšto šokolado.
  • Pieną, jogurtą, kefyrą, šviežius bei šaldytus vaisius galima naudoti gaminant kokteilius.
  • Leiskite vaikui būti aktyviam.
  • Maisto produktų ir patiekalų sudėtyje turėtų būti nedidelis kiekis druskos. Nepripratinkite vaiko prie sūraus maisto, ir jis tokio nenorės.
  • Vaikas vaisius ir daržoves (įskaitant ankštines) turi valgyti kasdien - geriausia 3-5 porcijas.
  • Žuvį rekomenduojama valgyti vieną ar du kartus per savaitę.
  • Paukštiena - kalakutiena ir vištiena - turėtų būti patiekiama 2 ar 3 kartus per savaitę.
  • Jei vaikas nori gerti, duokite jam švaraus vandens.

O svarbiausia žinia tėvams ir globėjams: mokytis turi būti smagu tiek vaikams, tiek jums patiems.

žymės: #Vaikams #Vaika

Panašus: