Nuo parduotuvės lentynos į krepšelį dėdami dešrelių pakuotę dažniausiai galvojame, kad tai greitas ir patogus būdas paruošti užkandį. Gal tuo metu kyla ir mintis, kad dešrelės - greitas maistas, o jis dažniausiai būna ne itin sveikas. Tačiau čia svarbiausia - kokias dešreles renkatės. Tradicines ar naujos kartos - be konservantų ir sveikesnes. Taip, iš tiesų dešrelės gali būti sveikesnis maistas.
Deja, potraukis ir poreikis „dešrelėms“ giliai įleidžia šaknis į skonio receptorius ir pranyksta arba net neatsiranda noras valgyti normalaus, naudingo, visaverčio maisto ir daržovių.
Dešrelių pasirinkimas
„Jokių E“ dešrelėse nėra jokių konservantų, mėsos pakaitalų ir jokių priedų. Tai prilygsta revoliucijai maisto pramonėje, o šias dešreles galima duoti net ir visai mažiems vaikams, kuriems išdygsta pirmieji dantukai, kad galėtų kramtyti. „Mes pastebime, kad vis daugiau jaunų mamų ieško būtent šios rūšies dešrelių, nes rūpinasi savo vaikų sveikata. Pirkėjų dėmesio sulaukė ir naujos, tik šiemet pasirodžiusios dešrelės - „Mažylių“.
Anot jo, „Mažylių“ dešrelių receptūroje yra naudojama druska su jodu, kurio, kaip rodo tyrimai, Lietuvos gyventojai su maistu suvartoja per mažai. Atlikti dešrelių tyrimai nacionalinėje laboratorijoje patvirtino, kad jodo kiekis 100 g „Mažylių“ dešrelių sudaro daugiau nei 20 proc. rekomenduojamos jodo paros suvartojimo normos. Jos skirtos vaikams nuo trejų metų ir yra vienintelės Lietuvoje dešrelės su joduota druska.
Ir dešrelių „Jokių E“, ir „Mažylių“ gamybai naudojama aukščiausios rūšies žaliava, užauginta „Nemateko“ grupei priklausančiose įmonėse. Taigi gamintojai tikrai gali garantuoti dešrelių kokybę, nes kontroliuoja visą gamybos procesą - nuo pat žaliavos.
Kada įtraukti mėsą į vaiko valgiaraštį?
Mėsa rekomenduojama kūdikiui nuo 7 mėnesių, nes būtent šiame amžiuje išsenka geležies atsargos, kurias vaikas buvo gavęs iš mamos nėštumo metu. Kai mažylis jau valgo vaisių tyreles, daržovių ir kruopų košes, į valgiaraštį galima įtraukti ir mėsą. Jei mažylis nenori valgyti mėsos, derėtų neskubėti, neversti valgyti, o naują produktą duoti palaipsniui. Vaikas prie naujo skonio gali pratintis keletą dienų ar net savaičių. Rekomenduojama bandyti įvairius mėsos ir daržovių ar kruopų derinius, ypač su tais produktais, kuriuos mažylis jau pamėgęs.
Kokią mėsą rinktis vaikui?
Mažiems vaikams rekomenduojama jaunų gyvūnų mėsa (veršiena, kalakutiena, triušiena), nes ji lengviau virškinama ir pasisavinama, kadangi tokioje mėsoje mažiau jungiamojo audinio ir daug lengvai pasisavinamų baltymų. Triušienoje riebalų nedaug, tačiau daug baltymų, ląstelienos bei nesočiųjų rūgščių. Triušiena ypač rekomenduojama alergiškiems vaikams, nes retai sukelia alergines reakcijas. Jautienoje yra daugiau geležies, todėl ji naudinga esant anemijai susijusiai su geležies stoka organizme, tačiau kūdikiams labiau rekomenduojama veršiena. Švelni vištos mėsa gerina skrandžio veiklą.
Mėsą geriausia pirkti parduotuvėse, kuri yra patikrinta veterinarų ir iki pardavimo tinkamai laikyta. Nei mažiems, nei vyresniems vaikams mitybos specialistai nerekomenduoja patiekti „greitų“ mėsos gaminių: dešrelių, mėsainių, mėsos pusgaminių. Tėvai turėtų atrasti laiko pasirūpinti tinkama vaiko mityba.
Kaip tinkamai paruošti mėsą vaikui?
Daugiausiai naudingų maistinių medžiagų mėsa išsaugo, jei yra verdama ar troškinama garuose. Iki 3 metų vaikams rekomenduojama tik virta mėsa (tradiciniu būdu arba garuose), o rūkytos ir keptos mėsos galima pradėti duoti tik nuo 3 metų. Į vaikų valgiaraštį geriau įtraukti tik šviežią mėsą, o patiekalus ruošti geriausiai vienam kartui. Jei patiekalui ruošti naudojama šaldyta mėsa, tai ji turėtų būti atšildoma palengva ir pakartotinai nebeužšaldoma.
Ruošiant patiekalus iš mėsos, mėsą rekomenduojama virti stambesniais gabalais, kad išliktų kuo daugiau maisto medžiagų. Ji turėtų būti verdama pasūdytame vandenyje, nerekomenduojami jokie kiti prieskoniai, nebent natūralios prieskoninės žolelės (petražolės, krapai) Virti rekomenduojama ant silpnos ugnies. Gerai išvirta mėsa turi būti minkšta ir sultinga.
Gerai išvirta mėsa kūdikiams sumalama arba pertrinama, kad būtų kaip tyrelė, be gumuliukų, t.y. homogenizuota. Sutrintą mėsytę geriausiai patiekti su paruošta daržovių tyrele arba grūdų košėmis. Netinka ją valgyti su riebiomis pieniškomis košėmis. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (apie 8-9 mėnesį), maltos mėsos ar paukštienos labai sutrinti nevertėtų.
Vyresniems vaikams galima pasiūlyti marinuotos mėsos patiekalų, tačiau derėtų nepamiršti, kad marinatas turi būti švelnus, pavyzdžiui, kefyro, citrinos sulčių, druskos ir pipirų.
Nerekomenduojama vaikams prie mėsos patiekalų patiekti padažus. Koncentruoti pomidorų padažai ar riebūs majonezo padažai vaikams netinka, nes skatina stemplės uždegimus, atsirūgimus, virškinimo sutrikimus.
Kokios mėsos porcijos rekomenduojamos vaikui?
Kūdikis turėtų suvalgyti apie 20-30 g mėsos, vyresnis vaikas - ir iki 100 g mėsos per dieną. Mėsos kūdikiui užtenka duoti vieną kartą per parą. Geriau, kai mėsos rūšis yra kaitaliojama: kelis kartus per savaitę. Dažnai tėvai mano, kad vaikui suvalgius dvi dešreles per dieną, jau patenkinama rekomenduojama mėsos norma. Deja, „greitai“ paruošiami mėsos patiekalai ne tik nenaudingi, bet ir dėl juose esančių maisto priedų skatina vaiko apetitą ir alkio jausmą.
Dešrelių sudėtis ir pavojai
Panagrinėkime vienas populiariausias šiuo metu dešreles: „Kakės Makės“ produkciją (beje, ji ne pati baisiausia): broilerių filė 50 proc., o toliau jau nežinomas kiekis odelių, (kuriose gausu cholesterolio), vandens, kiaulienos lašinių, (nerekomenduojamos vaikams riebios mėsos), konservantas 250, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga E331, dekstrozė, maltodekstrinas, cukrus ir gliukozė.
Dar klausimas - kodėl dešrelės vadinamos pieniškomis? Todėl, kad daugelio jų gamyboje naudojami pieno milteliai. Blaiviai pagalvokime kas būtų, jei nusipirkę gabaliuką normalios mėsos jį gamintume su cukrumi ir pieno milteliais? Reikia geros fantazijos, jog įsivaizduotume tai valgomą ir skanų dalyką. O pramonė fantaziją turi - kaip šlamštą parduoti už super kainą ir prisijaukinti pastoviai alkaną vartotoją jo skaniems, kvapniems gaminiams
Informacija apie priedus:
- E331 - mononatrio citratas. Poveikis - alergija, astma (ypač reikia vengti alergiškiems ir sergantiems astma); gali būti genetiškai modifikuotas. Laikomas pavojingu.
- E 250 - konservavimui naudojama dirbtinė druska, suteikianti mėsai raudoną spalvą. Vengti sergantiems astma, alergija, turintiems polinkį jausti galvos skausmus ir sirgti migrena. Nitratai skyla į nitritus, kurie jungdamiesi su aminais sudaro stiprias vėžį sukelti galinčias medžiagas. Tokie pokyčiai vyksta kepant mėsą. Tai vienas iš priedų, kurio neturėtų būti ypač vaikų maiste! Nitritai, patekę į kraują, gali pakeisti raudonuosius kūnelius, nešiojančius deguonį. Dėl to gali pablogėti savijauta, atsirasti kvėpavimo sutrikimai, galvos svaigimas ir skausmas.
Ir apskritai iki 3 metų vaikams nereikėtų duoti sūdyto maisto, jau nekalbant apie cukrumi, neaiškios kilmės prieskoniais ir kitais cheminiais skonikliais “praturtinto” maisto.
Perdirbtai mėsai konservuoti dažnai naudojamos cheminės medžiagos nitratai ir nitritai (pavyzdžiui jau aptartas E250). Dešrelių su E250 griežtai negalima kepti ant laužo, nors ant pakuotės nėra tokio įspėjimo. Žarnyne jie paverčiami vėžį sukeliančiomis cheminėmis medžiagomis, vadinamomis N-nitrozo junginiais.
Natrio nitritas naudojamas kaip priedas dėl 3 priežasčių:
- Norint išsaugoti raudoną / rausvą mėsos ir deršrelių spalvą;
- Sustiprinti skonį, sumažinant riebalų oksidaciją;
- Norint užkirsti kelią bakterijų augimui gaminyje, pagerinti skonį ir mažinti apsinuodijimo maistu riziką.
Apdorota mėsa yra pagrindinis nitrozaminų šaltinis. Kiti šaltiniai yra užterštas geriamasis vanduo, tabako dūmai, sūdyti ir marinuoti maisto produktai. Būtent dėl to, kaip parodė daugelis tyrimų, perdirbta mėsa labiau didina vėžio riziką nei šviežia raudona mėsa.
Alternatyvos
Jei pasižiūrėtumėte kainą, tai liesa krūtinėlė kainuoja žymiai pigiau nei dešrelės (7-8 Eur/kg dešrelių ir 5-6 Eur /kg krūtinėlės)… Tai negi taip sunku nupirkti nedidelį gabaliuką krūtinėlės, sumalti jį su daržovėmis ir pagaminti maltinukus savo mylimiausiems žmogučiams?
Kviečiu pasigaminti rožinių natūralių dešrelių vaikams! (4 porcijos)
Reikės:
- 2 vištos krūtinėlės su mažosiomis filė
- ½ raudonos saldžios paprikos
- 1 mažas svogūnas (50g)
- 1 morka
- 3 skiltelės česnako
- ½ a.š. druskos ir raudonosios paprikos miltelių
- 1 a.š. mairūno
Garnyrui: 3 morkos, 1 saliero šaknis, 1 š sviesto, druskos, pipirų
Papildomai: maistinė plėvelė, mėsos plaktukas, garo tinklelis
Dešrelių gaminimo eiga:
- Nupjauti mažąsias filė ir sumalti arba suplakti blenderyje su paprika ir česnakais ir svogūnėliu. Pagardinti rožinį faršą druska, mairūnu, pipirais, paprikos milteliais. Gerai viską išminkyti.
- Filė įpjauti per storą kraštelį ir atversti kaip knygą. Padėti tarp dviejų maistinės plėvelės lakštų ir išmušti.
- Morką supjaustyti plonais (3-4 mm) šiaudeliais.
- Patiesti maistinę plėvelę, ant jos uždėti išmuštą krūtinėlę, padalinti faršą, ištepti ir sudėti į ilgį morkų šiaudelius. Plėvelės pagalba susukti į vyniotinį ir apgaubti plėvele kaip saldainį. Užrišti galus ir dėti į garų vonelę. Virti apie 25-30 min. Tuo tarpu pasigaminti garnyrą.
- Išvirti gabaliukais supjaustytą saliero šaknį ir morką. Sugrūsti su sviestu ir druska.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Kūdikio plaukai slenka: ką daryti ir kada sunerimti?
- Bambukinis rankšluostis kūdikiui: minkštas ir švelnus prisilietimas
- Kūdikio vonelės: kaip išsirinkti geriausią? Patarimai ir kainos
- Laima Lavastė: Įkvepianti Biografija, Kūrybiniai Pasiekimai ir Unikalus Gyvenimo Požiūris
- Gimti iš meilės: efektyvi pastraipų struktūra, įdomūs poleminiai rašiniai ir emigracijos poveikio analizė