Įžanga
Nuo seno yra susiklostęs stereotipas, kad vyrai neturi teisės viešai verkti. Iš tiesų, kai kurios moterys galvoja, kad vyrai negali verkti, kadangi jie neturi ašarų liaukų. Tai tikrai netiesa, nes tiek vyrų, tiek moterų regos organų struktūra yra tokia pati ir taip manyti tiesiog kvaila.
Ašarų nauda
Kartais ašaros būna gana naudingos, jos atneša žmogui emocinį palengvėjimą, sumažina įtampą, mažina infarkto riziką, numalšina bet kokį skausmą, saugo nuo skrandžio opos atsiradimo ir net susirgimo vėžiu. Juk susikaupęs negatyvas anksčiau ar vėliau iššaukia fizinius negalavimus.
Istorinis ir kultūrinis kontekstas
Senovės Graikijoje ir viduramžių Prancūzijoje verkiantis vyras buvo laikomas ypač jautria asmenybe, apie kurią svajojo ne viena kilminga dama. Daugelis pietiečių nebijo reikšti negatyvias emocijas kitų akivaizdoje, jie gali pravirkti atsisveikindami su mylima moterimi ar kitais artimaisiais oro uoste, palydėdami juos į eilinę išvyką.
Hormonų įtaka
Vyrų ašarų priežastį tyrę Tbilisio universiteto mokslininkai nustatė, kad vyrai verkia veikiami momentinio hormonų pusiausvyros pasikeitimo. Testosteronas (vyriškasis hormonas) stipriai slopina streso hormoną prolaktiną tuo pačiu slopindamas norą verkti. Tačiau kartais vyrų gyvenime gali pasitaikyti stresinių dalykų, kurie iššaukia hormono prolaktino pliūpsnį ir vyras verkia tikromis ašaromis.
Tyrimų duomenys
Remiantis tyrimais stipriosios lyties atstovai mažiau nei moterys gėdijasi ašarų ir verkia maždaug 36 kartus per metus. 40% apklaustų vyrų nesikremta apsiašaroję viešoje vietoje, tuo tarpu moterys jaučia diskomfortą dėl jausmų protrūkio matant pašaliniams. Vyrai daugiau verkia dėl liūdnų prisiminimų, o bendru stimulu ašaroti abiems lytims yra nerimas ir liūdesys.
Tyrimai, kuriuos atliko Universal Channel, apklausę 2000 tiriamųjų parodė, kad šiuolaikiniai vyrai, lyginant su jų tėvais, kitiems matant verkia du kartus dažniau. Net politikos lyderiai leidžia sau būti silpnais. Visumoje atsižvelgiant į JAV atliktus tyrimus, vyrai verkia 1,4 karto per mėnesį, o moterys - 5,3 kartus.
Psichologiniai aspektai
Psichologė Genovaitė Petronienė teigia, kad esminė problema yra ne lyčių stereotipai, o verkimo dažnumas, kurią reikia spręsti. Anot jos, "Chemikai yra nustatę, kad pravirkti kartą per savaitę yra normalu, netgi naudinga yra tiek paverkti, nes ašaros yra chemiškai kenksmingos. Jeigu merginą erzina vyro verkimas, jos sąmonėje tai yra nevyriška, tada tokie vyrai nebetraukia ir t.t. Todėl merginai reikia pasvarstyti: ar ji nepriima tokio netipiško vyriškumo. Jeigu ne - reiškias, ji neteisingai pasirinko".
Visgi psichologė nurodė, kad merginai šiuo atveju netinka ne vaikino ašaros, o didelis jų kiekis, ir tokiu atveju problemą reikia spręsti - arba pokalbiais, arba psichologo konsultacijomis, arba antidepresantais.
G. Petronienė pastebi, kad ašaromis kai kurie žmonės linkę ir piktnaudžiauti.„Čia kaip ir moterys: jeigu nėra rimtos bėdos, o jos stilius - kas vakarą verkti, tai kenkia aplinkiniams, jie visą laiką turi ja rūpintis.
Visgi psichologė pažymi, kad dažnai verkiančio vyro nesinorėtų sumenkinti, nes didesnė problema būna tada, kai vyras neleidžia sau verkti ir užspaudžia tas emocijas.„Vyrams labai kenkia ašarų užspaudimas, o tai labai dažnai vyksta: jau geriau tegu verkia dažniau, nei visai neverkia. Vyrai paprastai slopina liūdesį ir baimę. Kadangi ta neigiama emocija yra viduj, ji tuomet išlenda per tą leidžiamą emociją - pyktį. Kadangi ne tuo būdu išlenda, visų pirma juos būna sunku suprasti ir jiems padėti“, - sakė G.
Remiantis tarptautine statistika, moterys vidutiniškai verkia 30-64 kartus per metus, o vyrai - vos 17 kartų.
R. Murauskienė nurodo, kad jautrumo priežasčių yra labai daug, tačiau net neverta gilintis į tai, su kuo po to nežinosime, ką daryti.„Verta išmokti su tokiu žmogumi gyventi. Arba ne. Verta įsisąmoninti, kad žmogus keičiasi, auga, bręsta ir jo siela turi įveikti jos kelyje svarbius iššūkius. Mes atpratome matyti jautrų vyrą, nors dauguma moterų širdingo jautrumo yra labai išsiilgę. Verkimas - tai viena iš jautrumo išraiškų.
Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovė psichologė yra pastebėjusi, kad pastaruoju metu emocinės paramos vis labiau reikia vyrams. Jos iniciatyva įsteigtos telefoninės Vyrų linijos specialistai sulaukia vyrų skambučių iš visos Lietuvos.
D.Bubnienės teigimu, vyrai kenčia, kai moterys juos žemina, kritikuoja, tyčiojasi netgi girdint vaikams. Taip griaunamas ir vyro, kaip tėvo, autoritetas. Žmonos bambėjimas, nuolatinis nepasitenkinimas, kad vyras per mažai rūpinasi šeima, neskiria dėmesio jai, gali sukelti sunkią depresiją, netgi minčių apie savižudybę.
Kauno apskrities vyrų krizių centro vadovė teigia, kad kreipiasi įvairaus amžiaus vyrai su įvairiausiais sunkumais, pavyzdžiui, šeima turi banko paskolą, viskas brangsta, o vyro verslas stringa dėl pandemijos, užklumpa įvairios sveikatos ar tarpusavio santykių bėdos. Pagalbos prireikia ir studentams, o vyriausias asmuo, kuris kreipėsi dėl konsultacijos, buvo gerokai per 80 metų vyras, kurio šeimoje iškilo bendravimo sunkumų su žmona ir vaikais. Krizes patiriantys vyrai vis dažniau ieško emocinės paramos.
Pasak D. Bubnienės, nėra gerai vartoti tokių sąvokų skirtingoms lytims kaip stiprioji ir silpnoji lytis. Manau, yra gerai, jei susidūrę su sunkumais vyrai neužsidaro savyje, ieško profesionalios pagalbos. Kai kurie jų prisipažįsta, kad anksčiau niekada nebuvo susimąstę apie tai, kad išdrįs ieškoti psichologo. Ne vienas jų prisipažino, kad konsultacijos padeda pažvelgti į save iš šalies, todėl prasiplečia galimybės suvaldyti psichologinę krizę. Manau, yra gerai, kai vyrai nebijo išsakyti savo emocijų ir pasirodyti silpni. Ir mes apie tai kalbame kaip apie stiprybę.
Vyrai jaučiasi kur kas vienišesni, jeigu nemoka išsakyti savo jausmų. Toks negebėjimas kalbėtis gali didinti susvetimėjimą ir atskirtį, nes nesidalijantieji jausmais netenka galimybės sulaukti grįžtamojo ryšio, emocinės paramos iš savo artimųjų. Pastaruoju metu vyrai vis drąsiau kreipiasi pagalbos, todėl nelieka užribyje.
Vyrai neretai išsako su smurtu artimoje aplinkoje susijusius dalykus. Kai kurie jų smurtą patiria patys, kiti smurtauja prieš šeimos narius. Pandemija ir karantinas sukėlė papildomos įtampos, streso, nerimo, atsirado nesaugumo pojūtis, apskritai pablogėjo emocinė psichologinė būsena. Per mažai uždirbu, per mažai skiriu laiko šeimai ir vaikams, per mažai dalijuosi savo išgyvenimais - panašūs skundai nėra reti. Vyrai prisipažįsta, kad jaučiasi įvaryti į kampą jiems keliamų reikalavimų.
Jiems, kaip ir moterims, nėra lengva išsivaduoti iš smurtinių santykių, palikti žmogų, kuris smurtauja. Ir dėl įvaizdžio, ir dėl vaikų, finansinių dalykų. Fizinis smurtas įvardijamas lengviau, daug sudėtingiau atpažinti psichologinio smurto požymius. Konsultuodama pastebėjau, kad kalbėdami apie sudėtingus santykius šeimoje ir patirtą psichologinį smurtą vyrai vėliau ir patys suabejoja, ar iš tikrųjų tokius santykius galima vadinti smurto apraiškomis.
Psichologė D.Bubnienė teigia, kad vyrai taip pat verkia, kai pasakoja apie patiriamus sunkumus. Būna ir taip, kad sukilus emocijoms pradeda virpėti balsas, drebėti rankos, jie jaučiasi sutrikę ir nematantys išeities.
Kai kurie smurtaujantys vyrai prisiima atsakomybę už savo elgesį iškart, o kiti bando kaltinti antrąją pusę. Kai kada tiesiog gėda prisipažinti padarius blogų dalykų.
Psichologė pastebi, kad nėra lengva kalbėti su žmogumi, praradusiu prasmę ir tikėjimą. Vis dėlto skatiname ateiti ir kalbėtis apie tai. Namiškiai gali nieko nežinoti apie jo dvasines kančias ir net nusivylimą gyvenimu. Kai vyras nuolat jaučiasi apatiškas, susilpnėja jo valia ir noras ką nors keisti, kaltė dažnai suverčiama tik blogai nuotaikai, esą blogam charakteriui, nors tai gali būti depresijos ženklas. Todėl vyrą geriau palydėti pas gydytoją, o ne koneveikti jį dėl nevalyvumo, apsileidimo ar nenoro rūpintis savimi.
Svarbiausia tokius vyrus įtikinti, kad jie išsipasakotų, neužsisklęstų su skausminga drama viduje, nes pasekmės gali būti labai sunkios. Vyrai dažniausiai skausmingai ir impulsyviai reaguoja į tikrą ar tariamą partnerės neištikimybę. Užvaldytas pykčio vyras gali smogti, net sumušti moterį, o po to graužtis, net puola į neviltį suvokęs savo veiksmų beprasmiškumą.
Daugeliui vaikinų jau nuo mažumės kalama viena vienintelė tiesa: „berniukai neverkia“. „Jeigu vaikinas nuo mažų dienų mokomas, kad verkti yra nevyriška, gali taip nutikti, kad jis visiškai nemokės išreikšti kitų savo jausmų ir nebūtinai liūdnų. Visiškai nenuostabu, jeigu taip išauklėti vyrai netgi nemokės normaliai mylėti. Nors tokie vaikinai dažnai bando užgniaužti savo jausmus, tai dar tikrai nereiškia, kad jie yra bejausmiai, todėl ir jiems neretai gali prireikti jūsų užuojautos ir supratimo.
Jeigu pastebėjote, kad jūsų draugas neįprastai tylus, paklauskite jo, ar nieko neatsitiko darbe. Žinoma, kad vaikinas atsiskleistų prireiks tikrai ne vienos dienos, tačiau kuo vaikinas labiau jumis pasitikės, tuo dažniau jis leis sau išreikšti savo emocijas. Giliai širdyje tokie vaikinai jaučia poreikį padaryti įspūdį, būtent dėl to jam nepatinka atskleisti visas kortas jau santykių pradžioje. „Taip yra dėl to, kad vaikinas siekia būti vyrišku ir stipriu partneriu, todėl jo pirmasis rūpestis yra savo merginos saugumo užtikrinimas. Vis dėlto yra ir blogoji pusė - tokie vaikinai dažniausiai nemoka parodyti ir gilesnių emocijų, todėl neretai jie gali pasirodyti gan šalti ir šiurkštūs. „Tokius vaikinus dažniausiai reikia padrąsinti, kad jie taptų bent kiek švelnesni, tarkim, lovoje.
Kadangi tokie vaikinai yra gan jausmingi, galite nė kiek neabejoti, kad ir į jūsų jausmus jis visuomet atsižvelgs. Pavyzdžiui, jis pats pajus, kada jūsų santykiuose reikia žengti antrąjį žingsnį ar kada reikia tobulinti jūsų seksualinį gyvenimą. Manoma, kad vyrai vis dėlto verkia žymiai dažniau, nei mes esame įpratę manyti. Remiantis neseniai JAV darytos apklausos duomenimis, paaiškėjo, kad moterys vidutiniškai verkia 5,3 karto per mėnesį, o vyrai - 1,4 karto.
Ašarų rūšys ir priežastys
Žmonių ašaros yra trijų rūšių: bazinės, refleksinės ir psichinės. Bazinės ašaros apsaugo akies rageną, maitina ją ir sutepa, kad akys neišdžiūtų. Refleksinės ašaros padeda išplauti bet kokias į akis pakliuvusias pašalines daleles arba garus. Su emocine būsena susijusios, psichinės ašaros pasigamina kaip atsakas į stiprias emocijas: bejėgiškumo, pykčio, liūdesio, džiaugsmo, kančios ar fizinio skausmo.
Ašarų valdymo būdai
Psichoterapeuto ar psichologo kabinete verkti visada leidžiama. Ir visada yra užduodamas klausimas: „ką jūsų ašaros norėjo pasakyti?“ ar „kokios mintys išprovokavo jūsų ašaras?“ Tuo atveju, jeigu verkti nepavyksta, aš paklausčiau, o kokios mintys jums neleidžia pravirkti? Ką taip laikote savo viduje ir nenorite paleisti? Dėl ko kyla noras valdyti ašaras? Jeigu yra noro atsakyti sau į šiuos klausimus, drąsiai kreipkitės į psichologus.
Ašarų fiziologinis pagrindimas
Spontanišką verksmą dažnai lemia neurobiologiniai procesai, susiję su limbine sistema ir streso hormonais. Šios ašaros gali signalizuoti apie susikaupusį stresą, paslėptą depresiją arba hormonų disbalansą, turintį įtakos emociniam reguliavimui. Verkimas yra naudingas sveikatai, nes išlaisvina streso hormonus ir toksinus, o kartu stimuliuoja endorfinus ir oksitociną.
Verkimo neurologinės priežastys
Neuromokslininkai nurodo limbinės sistemos, kuri apdoroja emocijas, ir autonominės nervų sistemos, kuri kontroliuoja nevalingas funkcijas, sąveiką. Pagumburis aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, stimuliuoja ašarų liaukas net tada, kai sąmoningas emocijų apdorojimas nevyksta. Nepaaiškinamas verkimas dažnai atspindi pasąmoninį emocinį apdorojimą arba hormonų svyravimus, kurie aplenkia sąmoningą suvokimą. Smegenų smilkininė liauka gali reaguoti į subtilius aplinkos dirgiklius ar palaidotus prisiminimus, neperspėjama sąmoningo proto. Streso hormonai, tokie kaip kortizolis, gali palaipsniui kauptis ir galiausiai sukelti ašarų reakciją kaip fiziologinį išsilaisvinimo mechanizmą, net jei žmogus sąmoningai nejaučia liūdesio.
Žmogaus organizmas dažnai reaguoja į susikaupusį stresą netikėtu emociniu išsiskyrimu, įskaitant spontaniško verksmo epizodus, kurie atrodo nesusiję su tiesioginiais dirgikliais. Šis reiškinys, vadinamas emociniu potvyniu, atsiranda, kai streso hormonai, pavyzdžiui, kortizolis, pasiekia ribinį lygį ir užvaldo įprastus įveikos mechanizmus. Stanfordo medicinos centro neuropsichologė daktarė Sara Čen (Sarah Chen) pastebi, kad tokie epizodai dažnai įvyksta po ilgalaikio streso arba kelių stresą keliančių veiksnių vienu metu. Atsiradusios ašaros, nors ir atrodo atsitiktinės, yra natūralus organizmo bandymas atkurti emocinę pusiausvyrą ir išvengti rimtesnių su stresu susijusių sveikatos komplikacijų.
Ašaros kaip įspėjamasis ženklas
Kai iš pirmo žvilgsnio nepaaiškinamos ašaros liejasi be aiškios priežasties, jos dažnai yra subtilūs įspėjamieji požymiai apie depresiją ar nerimo sutrikimus, kurie lieka nediagnozuoti arba į juos nekreipiama dėmesio. Sergant depresija gali sutrikti smegenų emocijų reguliavimo centrų veikla, todėl ašaros gali atsirasti netikėtai.
Hormonų įtaka emocijų reguliavimui
Hormonų svyravimai dažnai tampa nematomais emocijų raiškos laidininkais , ypač kai kalbama apie netikėtus verksmo epizodus. Estrogenų ir progesterono svyravimai menstruacijų ciklo, nėštumo ir menopauzės metu gali smarkiai paveikti emocinį stabilumą, todėl net ir nesant akivaizdžių dirgiklių gali kilti ašarojimas. Skydliaukės disbalansas taip pat turi įtakos nuotaikos reguliavimui, o hipotirozė dažnai pasireiškia padidėjusiu emociniu jautrumu. Lėtinio streso metu gali sutrikti kortizolio, pagrindinio streso hormono, reguliacija, todėl sumažėja emocinių reakcijų slenkstis.
Ašarų nauda fizinei sveikatai
Tyrimai rodo, kad emocinėse ašarose yra streso hormonų ir toksinų, todėl jos veiksmingai šalina šias medžiagas iš organizmo. Šis procesas gali sumažinti bendrą streso lygį ir kraujospūdį. Be to, verkimas skatina endorfinų ir oksitocino, natūralių cheminių medžiagų, skatinančių gerą savijautą ir malšinančių skausmą, gamybą.
Kada netikėtos ašaros tampa medicinine problema
Nuolatinis ar dažnas nepaaiškinamas verksmingumas gali signalizuoti apie sveikatos sutrikimus, į kuriuos reikia atkreipti profesionalų dėmesį. Neurologiniai sutrikimai, įskaitant pseudobulbarinį afektą ir epilepsiją, gali sukelti nekontroliuojamo verksmo epizodus. Hormonų pusiausvyros sutrikimai, ypač skydliaukės funkcijos sutrikimai arba reprodukcinių hormonų svyravimai, dažniausiai pasireiškia emociniu labilumu. Psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimo sutrikimai ir potrauminio streso sutrikimas, dažnai pasireiškia spontanišku verksmu.
Normalaus ir probleminio verkimo epizodų atskyrimas
Norint nustatyti, kada verkimas iš sveiko emocinio išsilaisvinimo tampa potencialia sveikatos problema, reikia suprasti pagrindinius skirtumus tarp normalaus ir probleminio verksmingumo. Psichikos sveikatos specialistai įvertina keletą veiksnių: dažnumą, trukmę, kontekstą ir poveikį. Retkarčiais pasitaikančios nepaaiškinamos ašaros, kurios greitai praeina, paprastai yra gerybinės, o kasdieniai verksmo epizodai, trunkantys kelias valandas, gali rodyti depresiją arba nerimo sutrikimus.
Kultūriniai ir lyčių emocijų raiškos skirtumai
Kultūriniai ir lyčių emocijų raiškos skirtumai daro didelę įtaką tam, kaip įvairiose visuomenėse suvokiamas ir patiriamas verksmingas elgesys. Tyrimai rodo, kad nors įvairiose kultūrose moterys paprastai verkia dažniau nei vyrai, šis skirtumas labai skiriasi priklausomai nuo regiono.
Terapiniai metodai, skirti emocijų pertekliui valdyti
Kognityvinė elgesio terapija padeda nustatyti verksmą sukeliančius mąstymo modelius, o dėmesingo įsisąmoninimo praktika pagerina emocinį reguliavimą per dabarties momento įsisąmoninimą. Skubus valdymas - gilaus kvėpavimo technikos ir progresuojantis raumenų atsipalaidavimas gali nutraukti fiziologinę reakciją į stresą. Psichikos sveikatos specialistai dažnai siūlo vesti emocinius dienoraščius, kad būtų galima sekti elgesio modelius ir dirgiklius. Reguliarūs fiziniai pratimai, pakankamas miegas ir subalansuota mityba taip pat padeda užtikrinti emocinį stabilumą.
Emocinės pusiausvyros palaikymo strategijos
Terapinės intervencijos teikia struktūrinę paramą, tačiau kasdienės savipagalbos praktika yra emocinės pusiausvyros pagrindas. Gydytojai rekomenduoja nustatyti pastovų miego režimą, nes miego trūkumas smarkiai veikia emocinį reguliavimą. Reguliarus fizinis aktyvumas išskiria endorfinus, kurie natūraliai stabilizuoja nuotaiką, o dėmesingo įsisąmoninimo praktika padeda atpažinti emocijas sukeliančius veiksnius prieš jiems sustiprėjant.
Statistiniai duomenys apie ašarojimą:
| Šalis | Moterų ašarojimo dažnis (kartų per mėnesį) | Vyrų ašarojimo dažnis (kartų per mėnesį) |
|---|---|---|
| JAV | 5,3 | 1,4 |
| Vidutinis | 30-64 kartų per metus | 17 kartų per metus |
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Nuostabios Vaikiškos Dainelės Apie Lietų: Žodžiai ir Muzika, Kuriuos Mylės Jūsų Vaikai!
- HPG Tyrimai Nėštumo Metu: Atraskite Seksualinės Energijos ir Hormonų Balanso Paslaptis!