Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Jei norime, kad vaikas augtų žvalus ir sveikas, nepakanka jį šiltai aprengti ir gerai pamaitinti. Reikia pasidomėti ar vaikas, koks jis savarankiškas bebūtų, laiku ir tinkamai šlapinasi ir tuštinasi. Vaikams dažnai sutrinka tuštinimas.

Dažniausios tuštinimosi sutrikimų priežastys

Vaiko tuštinimasis gali sutrikti dėl įvairių priežasčių:

  • neteisingo tuštinimosi įgūdžių ugdymo,
  • netaisyklingos ir nevisavertės mitybos,
  • įgimtų ar įgytų virškinimo sistemos, endokrininės sistemos, nervų sistemos organų ligų,
  • psichikos sutrikimų.

Tėvai turėtų žinoti, kad kai kuriais vaiko gyvenimo tarpsniais kyla didesnis tuštinimosi sutrikimų pavojus. Visų pirma tai laikotarpis, kai vaikui ugdomi tuštinimosi įgūdžiai.

Labai dažnai viduriai užkietėja vaikui pradėjus lankyti vaikų darželį ar mokyklą. Pasikeitusi aplinka, neįprasta tuštinimosi vieta, nejaukūs, neužtikrinantys intymumo tualetai, gėdijimasis svetimų žmonių, bendraamžių patyčios, griežtas tuštinimuisi skirtas laikas (pvz., pertraukos tarp pamokų) sukelia nemalonius pojūčius ir vaikas stengiasi kentėti, t.y. sulaikyti tuštinimąsi.

Tuštinimasis gali sutrikti, kai maitinimas neatitinka vaiko būklės ar gyvenimo sąlygų kaitos (liga, karščiavimas, kelionė, klimato pasikeitimas), jei duodama gerti per mažai skysčių. Sulaikyti tuštinimąsi vaiką verčia ir psichologinis diskomfortas, kai mamos priežiūrą pakeičia močiutė ar auklė.

Kiekvienas uždelstas išsituštinimas tampa nemaloniu ir skatina vaiką dar atkakliau sulaikyti išmatas. Valingai sulaikydamas išmatas, vaikas sukelia sau lėtinį vidurių užkietėjimą, patenka į „uždarą ratą“.

Išmatų nelaikymas

Žmogui būdinga, jog jis sąmoningai valdo šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijas. Kada vaikas nustoja tuštintis į kelnaites, priklauso nuo krašto papročių, auklėjimo, vaiko psichoemocinės raidos ypatumų. Visgi dauguma vaikų iki 4 metų amžiaus įgyja normalius tuštinimosi įgūdžius.

Jei vaikas ir virš 4 metų nesiliauja tepti išmatomis apatinių drabužių ar tuštintis į juos bei kitose tam netinkamose vietose, tai jau ligos - pirminio išmatų nelaikymo - požymiai. Minėti reiškiniai gali atsirasti ir vaikui, iki tol turėjusiam normalius tuštinimosi įgūdžius.

Apie 80-95 proc. atvejų funkcinio išmatų nelaikymo priežastimi yra lėtinis vidurių užkietėjimas. Dauguma vaikų nesuvokia tuštinimosi dažnio pakitimų ir tėvams nesiskundžia.

Išmatų nelaikymo priežastimi gali būti ir vaiko psichologinės raidos sutrikimai, centrinės nervų sistemos, tiesiosios žarnos bei išangės raumenų ligos. Ilgai trunkantis išmatų nelaikymas gali sąlygoti vaikų emocinius sutrikimus.

Taigi jei Jūsų vaikas ilgai neįpranta tuštintis į puoduką ar tualetą, tepa išmatomis apatinius drabužius ar išsituština ne tam skirtoje vietoje, vertėtų pasitarti su gydytoju. Jis Jums padės išsiaiškinti, ar tai auklėjimo spragos, ar ligos požymiai.

Išangės ligos

Vaikų išangės patologiniai pokyčiai dažniausiai atspindi storojoje žarnoje vykstančius patologinius procesus. Tačiau neretai išangės ligos tampa lėtinio vidurių užkietėjimo pirmine priežastimi. Dažniausiai pasitaikanti vaikų, ypač mažamečių, išangės liga yra išangės įplėša. Taip vadinamas išangės kanalo gleivinės išilginis įtrūkimas.

Hemorojus - tai išangės kanalo kaverninių kūnelių didėjimas ir slinkimas žemyn. Hemorojus yra dažniausia tiesiosios žarnos liga suaugusiesiems. Vidinis hemorojus vaikams išimtinai retas ir dažniausiai susijęs su portine hipertenzija. Vaikų amžiuje dažnesnis išorinis hemorojus.

Psichologiniai aspektai

Tuštinimasis ir mokymasis naudotis puoduku, nors gal taip ir neatrodo, yra labai stipriai su psichologija susijusi sritis. Pasituštinimas - tai vaiko sugebėjimas pačiam „kažką sukurti“, kurį galima pamatyti ir įvertinti.

Tuštinimasis taip pat yra ir pirmoji proga vaikui parodyti, kad jis kažką gali kontroliuoti. Nes su valgymu būna visaip: kartais kūdikis lyg ir nėra alkanas, bet mama mano, kad verkia dėl noro valgyti, todėl pasiūlo krūtį.

Šiuo metu yra įvairių pažiūrų, kurios turi jas pagrindžiančių argumentų. Vienos mamos jau nuo pirmųjų savaičių moko mažiukus pasituštinti ar pasišlapinti ne į sauskelnes ar vystyklus, o į kokį tam tinkamą rakandą - tai vadinamoji „natūralioji higiena“.

Įdomu, kad ir neurologai patvirtina, jog šis amžius pratinti prie puoduko sąmoningam jo naudojimui yra tinkamiausias: pasak neurologų, apie 2,5-3 m. Galima pastebėti, kad visi vaikai tam tikru savo gyvenimo etapu pereina „tualetinį laikotarpį“.

Tuštinimosi sutrikimai - tai ta sritis, kurioje susiduria medicina ir psichologija. Kai kuriais atvejais reikalinga šeimos gydytojo ir vaikų gastroenterologo pagalba, kai kuriais padės tik psichologas, o dažnai reikia ir somatinės, ir psichologinės, emocinės srities specialisto.

Ką daryti, jei vaikui sutriko tuštinimasis?

Prieš kreipdamiesi į specialistą dėl vaiko tuštinimosi sutrikimų, atkreipkite dėmesį į žemiau išvardytas sritis.

  • Kada atsirado tuštinimosi sutrikimas?
  • Ar pasikeitė vaiko maitinimosi ritmas, jo valgomi patiekalai, produktai?
  • Ar vaikas alergiškas kuriems nors maisto produktams?
  • Galbūt pastebite, kad vaikas ima tuštintis skystai ar, priešingai, užkietėja viduriai, atsiranda pilvo skausmų suvalgius tam tikrų produktų (ypač dažnas „kaltininkas“ - pieno produktai)?
  • Ar vaikas išrankus maistui?
  • Ar vaikas geria pakankamai vandens, valgo daržovių, vaisių?
  • Ar valgo daug miltinių patiekalų (ypač bandelių)?

Labai naudinga kurį laiką, pavyzdžiui, savaitę, užsirašinėti, kiek vaikas išgeria vandens ir kokį maistą valgo: kartais atrodo, kad mityboje nieko keisti nereikia, tačiau užfiksavus raštu paaiškėja, kad šį tą būtų galima koreguoti.

Ir priešingai - kartais nustatomos tam tikros lėtinės ligos, kurioms esant vidurių užkietėjimas gali būti nuolatinis vaiko palydovas.

Taigi pats pirmas ir bene svarbiausias patarimas - stenkitės išlikti ramūs ir kantrūs. Pasistenkite, kad vaikas turėtų švarių apatinių drabužių, kuriais galėtų pakeisti susitepusius.

Pasiūlykite vaikui sėstis ant klozeto tuštintis 3 kartus per dieną, pavalgius - po valgymo tuštinimosi refleksai yra aktyviausi.

Pasirūpinkite, kad vaikas sėdėtų atsipalaidavęs: tam reikėtų pasirūpinti, kad kojos būtų atremtos į grindis, o jei grindų nepasiekia - duoti vaikui „laiptelį“ kojoms.

Psichologinės rekomendacijos

  1. Ko vaikas šiuo metu ilgisi?
  2. Ar vaikas nebijo paleisti tėvų?
  3. Kaip dažnai vaikas girdi žodžius: „Tu turi išmokti susivaldyti!“?
  4. Ar dažnai vaikas iš Jūsų girdi: „Fu, kaip šlykštu/nemalonu!“
  5. Vaikas visada stengiasi atitikti jam svarbių žmonių - tai yra, pirmiausia savo tėvų - lūkesčius.
  6. Tiek vaikai, tiek mes, suaugusieji, „palikti“ dalį savęs galime tik ten, kur jaučiamės saugiai.
  7. Dažniausiai suaugusieji moko, kad reikia dalintis savo daiktais su broliais ar sesėmis, tačiau svarbu ir tai, kad kiekvienam mūsų būtina turėti kažką savo privataus ir turėti teisę tai, kas brangiausia, pasilikti vien sau ir kitam neduoti.
  8. Ar vaikas mėgsta piešti, lipdyti, ar dainuoja?
  9. Nors gali atrodyti, kad vaikas dar negali suprasti, ką Jūs kalbate apie šeimos finansus, tačiau juo labiau tai gali gąsdinti, o kai vaikai nesupranta ir išsigąsta - jie dažnai prisigalvoja visko daugiau ir blogiau, nei yra iš tikrųjų.
  10. Vidurių užkietėjimas - tai ir galios, asmeninės jėgos tema.

Vidurių užkietėjimas

„Būdingi trys vaiko gyvenimo laikotarpiai, kai dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimas. Pirmasis - kai mityboje įvedamas kietas maistas, antrasis - kai jie pradedami pratinti prie puoduko ir trečiasis - kai vaikas pradeda lankyti darželį ar mokyklą“, - teigia J. Gailienė.

Vidurių užkietėjimas gali būti funkcinės ir organinės kilmės. Pastebima, kad 90-95 proc. visų vidurių užkietėjimų būna būtent funkcinės kilmės.

Vidurių užkietėjimą gydyti svarbu, nes laiku nepašalinus priežasties ar netinkamai gydant, sutrinka virškinimo organų funkcija.

Kada kreiptis į specialistą?

„Pastebėjus, kad vaikas sunkiai, retai ar skausmingai tuštinasi, reikia kreiptis į specialistą, - rekomenduoja gydytoja vaikų chirurgė. - Paskyrus gydymą išmatas minkštinančiais vaistais, būtina stebėti, kaip jos keičiasi, kaip dažnai tuštinamasi, nes vaistų dozes gali reikėti koreguoti. Be abejo, labai svarbu užtikrinti vaiko mitybą, tualeto režimą.“

Gydytoja vaikų chirurgė primena, kad kartais vidurių užkietėjimas būna trumpalaikis, epizodinis, susijęs su mitybos, gyvenimo sąlygų, sveikatos būklės pasikeitimu.

Tuštinimosi sutrikimai

Pagrindiniai vaikų tuštinimosi sutrikimai, pasak gydytojos, yra vidurių užkietėjimas ir išmatų nelaikymas. Maždaug 10-30 proc. vaikų populiacijos bent kartą tenka susidurti su vidurių užkietėjimu.

Dažniausia (90-95 proc.) vaikų vidurių užkietėjimo priežastis - funkcinis vidurių užkietėjimas, t. y. kai nėra nustatoma organinė liga, sukelianti vidurių užkietėjimą.

Tuštinimasis su krauju

Dažniausios tuštinimosi su krauju priežastys: išangės įplėša, hemorojiniai mazgai arba tiesiosios žarnos polipai.

Tiesiosios žarnos polipai sukelia 5-10 proc. visų tuštinimosi su krauju vaikų amžiuje atvejų.

Tiesiosios žarnos prolapsas

Tai dar viena vaikų vidurių užkietėjimo, intensyvaus stangrinimosi tuštinimosi metu ar ilgo sėdėjimo ant puoduko pasekmė. Rečiau jis gali būti sąlygotas cistinės fibrozės, labai intensyvaus viduriavimo ar dubens raumenų silpnumo.

Požymiai, į kuriuos tėvai turėtų atkreipti dėmesį

Tuštinimosi sutrikimus reikėtų atpažinti jei:

  • vaikas tuštinasi rečiau nei 2 kartus per savaitę;
  • tampa neramus prieš tuštinimąsi, stangrinantis verkia, traukia kojytes prie pilvo;
  • pasituštinus stebimos labai gausios išmatos arba priešingai - pasituštinama labai nedideliu kiekiu;
  • vengia / bijo puoduko;
  • skundžiasi išangės srities skausmu;
  • vargina dažni pilvo skausmai;
  • sumažėja apetitas;
  • teplioja kelnaites;
  • vaikas slepiasi tuštinantis arba suglaudžia kojas, siūbuoja pirmyn ir atgal, bandydamas sulaikyti tuštinimąsi;
  • dažnai kartojasi šlapimo takų infekcijos;
  • anksčiau jau nebesišlapinančiam į kelnaites vaikui prasideda šlapimo nelaikymas.

Viduriavimas

Viduriavimas (diarėja) tai tuštinimosi sutrikimas, kuriam būdingas dažnas (daugiau nei 3 kartus per dieną) tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis. Viduriavimą gali išprovokuoti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, netinkama mityba, žarnyno infekcija, alergija maistui ar virškinimo trakto ligos.

Vaikų viduriavimo priežastys

  • Virusinės infekcijas
  • Bakterinės infekcijas
  • Helmintozė (parazitų infekcija)

Kada kreiptis į gydytoją?

Pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo. Taip pat jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.

Vaikų viduriavimo gydymas

  • Rehidratacija
  • Tinkama dieta
  • Probiotikai

Kaip išvengti viduriavimo?

  • Higiena
  • Nuplaukite vaisius ir daržoves prieš pat valgydami
  • Indų švara
  • Įsitikinkite, kad maistas šviežias
  • Bendravimas su gyvūnais

Kaip suprasti, ar vaiko viduriai užkietėję?

Svarbu, kad tarp tuštinimosi žmogus jaustųsi gerai. Vidurių užkietėjimas diagnozuojamas tuomet, kai konkretaus vaiko tuštinimosi dažnis suretėjo ne mažiau kaip 2 kartus per atitinkamą laikotarpį ir išmatos taip pasikeitė, kad tapo kieto stulpo arba spiriukų pavidalo.

žymės: #Vaika

Panašus: