Jei norime, kad vaikas augtų žvalus ir sveikas, nepakanka jį šiltai aprengti ir gerai pamaitinti. Reikia pasidomėti ar vaikas, koks jis savarankiškas bebūtų, laiku ir tinkamai šlapinasi ir tuštinasi.
Vidurių užkietėjimo priežastys ir pasekmės
Vaikams dažnai sutrinka tuštinimas. Vienas iš dažniausių sutrikimų - vidurių užkietėjimas - būna 10 proc. vaikų. Laiku nepašalinus priežasties ar netinkamai gydant, užkietėjimas gali tapti lėtiniu.
Sutrinka virškinimo organų funkcija, žarnyne ima kauptis nuodingosios medžiagos ir jomis apnuodijami kiti organai, prasideda mažakraujystė, vaikas lėčiau auga. Jei vidurių užkietėjimas užsitęsia, vaiką gali varginti pasikartojantys pilvo skausmai, išmatų nelaikymas, skausmas tuštinantis. Nuolatinė baimė, kad tuštinantis skaudės, pažeidžia vaiko psichiką. Šie pokyčiai tampa ypač ryškūs, kai vaikas pradeda nesulaikyti išmatų.
Galimos tuštinimosi sutrikimų priežastys
- Neteisingas tuštinimosi įgūdžių ugdymas
- Netaisyklinga ir nevisavertė mityba
- Įgimtos ar įgytos virškinimo sistemos, endokrininės sistemos, nervų sistemos organų ligos
- Psichikos sutrikimai
Tėvai turėtų žinoti, kad kai kuriais vaiko gyvenimo tarpsniais kyla didesnis tuštinimosi sutrikimų pavojus. Visų pirma tai laikotarpis, kai vaikui ugdomi tuštinimosi įgūdžiai. Jei vaiką pradėsite pratinti prie puoduko per anksti, kol jis valingai nekontroliuoja tuštinimosi, nieko nelaimėsite, nes jis paprasčiausiai nesuvoks, ko iš jo norite.
Bet jei vaikui ilgą laiką leisite nevaržomam tuštintis į sauskelnes, jis išsiugdys įprotį tai daryti ir nesupras, kodėl mama jį staiga ėmė barti už nevalyvumą. Ir vienu ir kitu atveju jis tuštinimąsi susies su prievarta ir stengsis jį slopinti. Labai dažnai viduriai užkietėja vaikui pradėjus lankyti vaikų darželį ar mokyklą.
Pasikeitusi aplinka, neįprasta tuštinimosi vieta, nejaukūs, neužtikrinantys intymumo tualetai, gėdijimasis svetimų žmonių, bendraamžių patyčios, griežtas tuštinimuisi skirtas laikas (pvz., pertraukos tarp pamokų) sukelia nemalonius pojūčius ir vaikas stengiasi kentėti, t.y. sulaikyti tuštinimąsi. Tuštinimasis gali sutrikti, kai maitinimas neatitinka vaiko būklės ar gyvenimo sąlygų kaitos (liga, karščiavimas, kelionė, klimato pasikeitimas), jei duodama gerti per mažai skysčių. Sulaikyti tuštinimąsi vaiką verčia ir psichologinis diskomfortas, kai mamos priežiūrą pakeičia močiutė ar auklė. Kiekvienas uždelstas išsituštinimas tampa nemaloniu ir skatina vaiką dar atkakliau sulaikyti išmatas. Valingai sulaikydamas išmatas, vaikas sukelia sau lėtinį vidurių užkietėjimą, patenka į „uždarą ratą“.
Išmatų nelaikymas
Žmogui būdinga, jog jis sąmoningai valdo šlapinimosi ir tuštinimosi funkcijas. Kada vaikas nustoja tuštintis į kelnaites, priklauso nuo krašto papročių, auklėjimo, vaiko psichoemocinės raidos ypatumų. Visgi dauguma vaikų iki 4 metų amžiaus įgyja normalius tuštinimosi įgūdžius. Jei vaikas ir virš 4 metų nesiliauja tepti išmatomis apatinių drabužių ar tuštintis į juos bei kitose tam netinkamose vietose, tai jau ligos - pirminio išmatų nelaikymo - požymiai.
Minėti reiškiniai gali atsirasti ir vaikui, iki tol turėjusiam normalius tuštinimosi įgūdžius. Tėvai dažnai yra nelinkę šių tuštinimosi sutrikimų aptarti su šeimos gydytoju. Jie kaltina vaikus nevalyvumu, juos bara ar net baudžia. Neretai savarankiškai duoda vaikams nervus raminančių vaistų, klaidingai manydami, kad tuštinimosi sutrikimus sukelia vaiko nervų sistemos pokyčiai.
Pirminio išmatų nelaikymo priežastimi gali būti vaiko ir motinos santykių konfliktas. Tokių vaikų mamos yra griežtos, kontroliuojančios, dominuojančios, perfekcionistės, emociškai šaltos. Dėl to jos labai griežtai moko vaikus tualeto įgūdžių. Vaiko reakcija į tokį mamos elgesį yra nesąmoningas kerštas, kuris pasireiškia nevalingu tuštinimusi. Kartais tėvai nepakankamai dėmesio skiria vaiko įgūdžių ugdymui. Apie 80-95 proc. atvejų funkcinio išmatų nelaikymo priežastimi yra lėtinis vidurių užkietėjimas.
Dauguma vaikų nesuvokia tuštinimosi dažnio pakitimų ir tėvams nesiskundžia. Tėvams ypač sunku pastebėti vaikų, lankančių vaikų darželį ar mokyklinio amžiaus vaikų tuštinimosi sutrikimus, nes vaikai didžiąją dalį laiko praleidžia ne namie. Susirūpinama tik tuomet, kai vaikas pradeda tepti išmatomis apatinius drabužius. Tačiau tai jau komplikuoto vidurių užkietėjimo požymis. Kuo liga ilgiau trunka, tuo sunkiau ją išgydyti.
Išmatų nelaikymo priežastimi gali būti ir vaiko psichologinės raidos sutrikimai, centrinės nervų sistemos, tiesiosios žarnos bei išangės raumenų ligos. Ilgai trunkantis išmatų nelaikymas gali sąlygoti vaikų emocinius sutrikimus. Vaikas jaučiasi kaltas dėl savo negalios. Bijodamas bendraamžių patyčių vengia kolektyvo, sportinių užsiėmimų, kultūrinių renginių. Jis tampa uždaru, siaurėja jo interesų ratas.
Pats vaikas su savo problemomis susitvarkyti nesugeba, o ir iš artimųjų dažnai nesulaukia paramos. Įsisuka ydingas ratas. Emociniai sutrikimai progresuoja virsta psichosomatinėmis ligomis.
Taigi jei Jūsų vaikas ilgai neįpranta tuštintis į puoduką ar tualetą, tepa išmatomis apatinius drabužius ar išsituština ne tam skirtoje vietoje, vertėtų pasitarti su gydytoju. Jis Jums padės išsiaiškinti, ar tai auklėjimo spragos, ar ligos požymiai.
Išangės ligos
Vaikų išangės patologiniai pokyčiai dažniausiai atspindi storojoje žarnoje vykstančius patologinius procesus. Tačiau neretai išangės ligos tampa lėtinio vidurių užkietėjimo pirmine priežastimi. Dažniausiai pasitaikanti vaikų, ypač mažamečių, išangės liga yra išangės įplėša. Taip vadinamas išangės kanalo gleivinės išilginis įtrūkimas.
Dažniausiai serga 4 mėnesių - 4 metų amžiaus vaikai. Berniukai ir mergaitės serga vienodai dažnai. Mažiems vaikams įplėšos dažniausiai būna ūminės ir paviršinės. Vyresniems vaikams ir paaugliams gali būti ir lėtinės įplėšos. Dėl įvairių priežasčių atsiradus paviršiniam gleivinės įtrūkimui vaikas jaučia stiprų skausmą tuštinimosi metu.
Kartais skausmas išlieka kelias ar keliolika minučių po pasituštinimo. Įvairios trukmės ir intensyvumo skausmą išangėje vaikas gali jausti ir tarp pasituštinimų. Dėl to vaikas vengia tuštintis. Kitas dažnas simptomas - kraujo priemaiša išmatose ar lašas ant tualetinio popieriaus. Dažnai odos - gleivinės sandūroje išangės krašte matoma papilominė išauga. Dėl skausmo ir sutrikusios kraujotakos, išangės raumenų spazmo, infekcijos išangės kanalo gleivinės defekto vietoje, išangės įplėšos savaime sugyja labai retai.
Hemorojus - tai išangės kanalo kaverninių kūnelių didėjimas ir slinkimas žemyn. Hemorojus yra dažniausia tiesiosios žarnos liga suaugusiesiems. Vidinis hemorojus vaikams išimtinai retas ir dažniausiai susijęs su portine hipertenzija. Vaikų amžiuje dažnesnis išorinis hemorojus.
Jo priežastimi dažniausiai yra stipri stanga tuštinantis dėl vidurių užkietėjimo, viduriavimo ar tuštinimosi įgūdžių patologijos. Klinikinių simptomų išorinis hemorojus nesukelia. Dažniausiai tėvai atsitiktinai pastebi melsvus mazgelius šalia išangės vaikui pasituštinus, kurie neužilgo pradingsta.
Vaiko apžiūros metu ties išangės išoriniu kraštu galima pamatyti melsvus poodinius mazgelius, ypač jei vaikas verkia ar paprašytas stanginasi. Čiuopiant mazgeliai minkšti ir neskausmingi. Jei įvyksta ūmi mazgo trombozė, vaikas pajunta stiprų skausmą išangėje. Apžiūrint matomas iškilęs virš odos mėlynos spalvos mazgas. Čiuopiant mazgas kietas ir labai skausmingas.
Kartais kavernozinis kūnelis plyšta ir susiformuoja poodinė kraujosruva ar kraujuoja į išorę. Apie išangę esančios odos uždegimas. Vaikas skundžiasi skausmu, deginimu, niežuliu išangės srityje. Skausmas sustiprėja tuštinimosi metu, todėl maži vaikai atsisako sėstis ant puoduko, vyresniems pastebima noro tuštintis slopinimo elgsena. Vystosi vidurių užkietėjimas.
Kartais pasituštinama su kraujo priemaiša. Dažnai kelnytės būna suteptos kraujingu-pūlingu sekretu. Ūmiais atvejais maži vaikai gali karščiuoti. Dažniausi uždegimo sukėlėjai A grupės beta-hemolitinis streptokokas, auksinis stafilokokas, grybeliai.
Apžiūrint matyti aiškiai ribotas apie išangę esančios odos paraudimas, pabrinkimas, blizgesys, šlapiavimas, Sergant šia liga būtinas pasėlis ligos sukėlėjui išsiaiškinti. Išangės infekcinį dermatitą reikia atskirti nuo kitų odos ligų, pasireiškiančių bėrimu išangės srityje.
Viduriavimas
Pilvo skausmai dažnai pirmas signalas, kad vaiko žarnynui reikia pagalbos. Kone pagrindinė pasitaikanti šio skausmo kilmė - sutrikęs vaikų tuštinimasis. Tuštinimosi sutrikimai kamuoja kas dešimtą ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaiką.
Jei viduriavimas atsiranda kūdikiams, jam būdinga staigi pradžia. Tai gali reikšti, kad kūdikis serga atopiniu dermatitu, kuriam būdingi tuštinimosi sutrikimai. Tokie vaikai dažniau serga roto, noro virusais. Jeigu viduriavimo simptomai atiranda po truputį, reikėtų atsižvelgti į kūdikio amžių.
Galbūt tai net ne viduriavimas, kurio visai nereikėtų gydyti. Tačiau tai gali būti ir išryškėjusios maisto netolerancijos požymis. Paauglystėje viduriavimą reikia diferencijuoti: ar tai tarpuždegiminių žarnyno ligų, antibiotikų, o galbūt endokrinipatijų, tokių kaip hipertiroidizmas sukeltas viduriavimas. Aišku, negalima atmesti ir tokios keistos priežasties kaip laksantų vartojimas.
Jei išmatose pasirodo kraujo, greičiausiai tai bus uždegiminis viduriavimas, reiškiantis kokią nors uždegiminę žarnyno ligą. Reikėtų atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, galbūt storojoje žarnoje yra žaizdų, polipų. Tačiau tais atvejais dažniausiai viduriavimo nebūna. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad pediatrai, chirurgai ar proktologai kraujo pasirodymo išmatose atvejais turėtų apžiūrėti ir išangės sritį.
Tokiais atvejais dažnai paaiškėja, kad tai - ne viduriavimas, o vidurių užkietėjimas. Jį lemia išmatų sulaikymo sindromas. Išmatų masė tampa gigantiškai didelė, praplečia tiesiąją žarną. Tuomet skystos išmatos prateka ir tepa kelnaites.
Trys vaiko gyvenimo laikotarpiai, kai dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimas
- Kai mityboje įvedamas kietas maistas
- Kai jie pradedami pratinti prie puoduko
- Kai vaikas pradeda lankyti darželį ar mokyklą
Vidurių užkietėjimas gali būti funkcinės ir organinės kilmės. Pastebima, kad 90-95 proc. visų vidurių užkietėjimų būna būtent funkcinės kilmės. Jis gali pasireikšti baime tuštintis ne namuose, skausmingu tuštinimusi ir atsiranda dėl neteisingo pratinimo prie puoduko, nepakankamo kiekio augalinių skaidulų maiste ar vaiko psichinio vystymosi eigos ypatumų.
Įtariant įgimtą organinį vidurių užkietėjimą, pacientą reikėtų ištirti detaliau, jei jis pasireiškia naujagimiui ar kūdikiui. Tada galima įtarti Hiršprungo ligą. Vyresnius vaikus su vidurių užkietėjimu reikia detaliau tirti, jei ligos istorijoje išaiškinti tuštinimosi sutrikimai buvę naujagimystėje ar kūdikystėje.
Taip pat pastebėjus sulėtėjusį fizinį vystymąsi, jei yra artimųjų tarpe sergančių įgimtomis žarnyno ligomis, pacientui diagnozuotas Dauno sindromas arba esant neefektyviam 6 mėnesių gydymui. Vidurių užkietėjimą gydyti svarbu, nes laiku nepašalinus priežasties ar netinkamai gydant, sutrinka virškinimo organų funkcija.
Dėl intoksikacijos žarnų turiniu nukenčia kitų organų veikla, prasideda mažakraujystė, lėtėja vaiko fizinė raida, liga gali komplikuotis į žarnų uždegimą ar ūminį žarnų nepraeinamumą. Užsitęsęs vidurių užkietėjimas gali būti pasikartojančių pilvo skausmų ir išmatų nelaikymo priežastis. Nuolatinis su tuštinimusi susijęs diskomfortas sukelia vaiko psichikos sutrikimus, kurie ypač ryškėja pradėjus nelaikyti išmatų. Šiems vaikams gali ryškėti socialiai nepriimtinas elgesys, agresyvumas.
Dažniausiai skundžiasi tėvai, kad vaikas tuštinasi labai retai, t. y. 1-2 kartus per savaitę, didelės apimties išmatomis, atrodo, galinčiomis užkimšti tualetą. Taip pat dažnai išsako, kad vaikas slepiasi, prieš pasituštinimą, kryžiuoja kojas, valingai sulaiko tuštinimąsi, vengia tuštintis. Aišku, kartu gali būti pilvo išsipūtimas, pykinimas, apetito stoka.
Galiausiai su retu, skausmingu tuštinimusi susijusios komplikacijos - nevalingas išmatų išsiskyrimas (enkoprezė), dieninis ir naktinis šlapimo nelaikymas, šlapimo takų infekcijos, retais atvejais hemarojus ar tiesiosios žarnos iškritimas.
Pastebėjus, kad vaikas sunkiai, retai ar skausmingai tuštinasi, reikia kreiptis į specialistą. Paskyrus gydymą išmatas minkštinančiais vaistais, būtina stebėti, kaip jos keičiasi, kaip dažnai tuštinamasi, nes vaistų dozes gali reikėti koreguoti. Be abejo, labai svarbu užtikrinti vaiko mitybą, tualeto režimą.
Kartais vidurių užkietėjimas būna trumpalaikis, epizodinis, susijęs su mitybos, gyvenimo sąlygų, sveikatos būklės pasikeitimu. Tačiau, jei vaiko amžiui būdingo tuštinimosi sutrikimas trunka ilgiau nei du mėnesius ir sukelia vaiko sveikatos būklės pakitimus, tai jau laikoma lėtiniu sunkiu vidurių užkietėjimu, kurį reikia gydyti.
Gydymas skiriamas keturiais etapais: pirmiausia mokymo tuštintis, vėliau - žarnyno išvalymo, išmatų sankaupų pašalinimo. Tik išvalius žarnyną, imamasi išmatų kaupimosi profilaktikos, kuri apima medikamentinį gydymą, dietą, fizioterapines priemones, psichoterapiją, kartais prireikia chirurginių intervencijų. Galiausiai grįžtama prie normalių tuštinimosi įpročių.
Kiekvienam pacientui gydymas skiriamas individualiai, atsižvelgiant į vidurių užkietėjimą sukėlusią priežastį. Visų pirma, turi būti pašalinama priežastis. Pagrindinis mūsų tikslas, kad vaikas pasituštintų vieną kartą per dieną minkštomis išmatomis ir be baimės. Beje, dažniausiai funkcinis vidurių užkietėjimas gydomas ambulatoriškai, o stacionarizojami tik tie pacientai, kuriems reikalingas detalesnis ištyrimas.
Spina bifida/ MMC patologija
Esant Spina bifida/ MMC patologijai tuštinimosi ir šlapinimosi procesus reguliuojantys refleksiniai centrai, išsidėstę nugaros smegenų juosmens ir kryžmens srityje, būna pažeisti (1). Nervų pažeidimai sutrikdo storosios žarnos raumenų veiklą (peristaltiką), sumažina ar panaikina tuštinimosi pojūtį tiesiojoje žarnoje.
Kliniškai tai pasireiškia pilvo pūtimu (meteorizmu), viduriavimu, vidurių užkietėjimu (obstipacija), nuolatiniu „tepimu“ išmatomis ar išmatų nelaikymu. Žarnyno sutrikimai, priklausomai nuo neurologinio pažeidimo lygio ir apimties, gali būti skirtingų laipsnių. Specialistams, prižiūrintiems Spina bifida/ MMC turintį asmenį, kiekvieno jo apsilankymo metu rekomenduojama apklausti jį ir/ar jo artimuosius apie tuštinimosi procesą bei išmatų konsistenciją (anamnezė, tyrimai, kasdien pildomo tuštinimosi dienoraščio analizė) ir nedelsiant spręsti problemas.
Nemalonus išmatų kvapas nėra priimtinas. Mažamečiai dėl šios priežasties gali būti išmesti iš žaidimų, o vyresni vaikai, jaunuoliai ir suaugusieji dėl to jaučia gėdą ir patiria psichologinę ir socialinę atskirtį (3). Išmatų nelaikymas ir nuolatinis „tepimas“ išmatomis kenkia odai, skatina žaizdelių atsiradimą, o tai gali sukelti rimtą sveikatos pavojų Spina bifida turintiems žmonėms.
Dėl vidurių užkietėjimo prarandamas apetitas, jaučiamas silpnumas, pilvo skausmai bei padidėjęs dujų kaupimasis. Vidurių užkietėjimas veda prie didelės apimties, nekontroliuojamo tuštinimosi ir apsunkina išmatų nelaikymo problemą. Tuštinimosi sutrikimų gydymas yra individualus. Gydymo priemonės parenkamos priklausomai nuo žarnyno funkcijos sutrikimo laipsnio, asmens fizinių ir protinių gebėjimų, pasikeitusių gyvenimo aplinkybių.
Gydymo priemonių veiksmingumas įvertinamas po tam tikro laiko tarpo. Išsituštinimą palengvinančios klizmos ir žvakutės (rectum): Microlax ir kt. Klizmavimas. 4-5 metų vaikams rekomenduojamos izotoninio natrio chlorido tirpalo (NaCI 0,9 %) mažo tūrio klizmos (klizmos antgalis turi būti be latekso). Malono antegradinė klizma arba MACE (Malone Antegrade Continence Enema). Kolostoma (storosios žarnos stoma), chirurginiu būdu pilvo sienoje suformuota dirbtinė išangė (stoma), pro kurią į specialų kolostominį maišą-rinktuvą pasišalina žarnų turinys.
| Problema | Gydymo tikslas | Problemos ištyrimas ir įvertinimas | Gydymo priemonės |
|---|---|---|---|
| Vidurių užkietėjimas | Reguliarus tuštinimasis | Pieno mišiniai ir perėjimas prie kieto maisto pakeičia išmatų konsistenciją ir padidina vidurių užkietėjimo tikimybę. | Pakankamas kiekis skysčių, skaidulomis praturtintos košės, daržovės. |
| Vidurių užkietėjimas | Reguliarus tuštinimasis | Tėvai neskatina vaiką sėdėti savarankiškai. Išmatos minkštos konsistencijos, tuštinimasis yra reguliarus. | Reguliarios klizmutės su izotoniniu tirpalu ar aliejumi (nuo 14 mėn.). |
| Gedos jausmas dėl išmatų nelaikymo ir nemalonaus kvapo | Visiškas žarnyno išsituštinimas, išmatų sulaikymas | Vaikas pergyvena dėl nevalingo tuštinimosi ir negali normaliai bendrauti su kitais vaikais. Suvokimo gebėjimai lėtina savarankiškumo įgūdžių vystimąsi. | Dietos laikymasis. Saugios tuštinimosi sąlygos (ramybė, privatumas). Jeigu problemos išspręsti nepavyksta, vaikams nuo 6 m. |
| Išmatų nelaikymas | Kontroliuojamas tuštinimasis ir išmatų nelaikymo prevencija | Tualetas su skaitymo lempa, radiju arba kompiuteriu padeda kovoti su nuoboduliu. Akcentuojamas orumas, o sauskelnės laikomos tabu. Asistento vaidmuo. | Padėti, jei vaikui reikalinga pagalba, apsitarnaujant tualete. |
| Atsiskyrimas nuo šeimos kartu su apsitarnavimo įgūdžių trūkumu gali sugriauti nusistovėjusią tuštinimosi rutiną | Saugaus tuštinimosi proceso užtikrinimas | Intymumas ir seksualumas. | Suformuoti optimaliausią tuštinimosi proceso rutiną (efektyvumo ir užimamo laiko atžvilgiu). |
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Ar karštas vanduo tikrai padeda vaikų slogai gydyti? Atraskite efektyviausius būdus!
- Privatūs Vaikų Darželiai Lietuvoje: Išsamūs Atsiliepimai ir Patarimai Renkantis Geriausią