Bet kokia stresinė situacija, o vaiko isterija neabejotinai tokia yra, sukelia nerimą. Isterijų poveikis neapsiriboja tik fiziologiniais simptomais. Psichologės teigimu, kai kurie tėvai taip įsijaučia į šią problemą, kad ima vengti kasdienių situacijų.
„Stresine gali virsti pati paprasčiausia situacija - pasiimti vaiką iš darželio, nes tuomet jį ištinka isterija. Arba drauge su vaiku eiti į parduotuvę, nes ten sudėtinga su vaiku susitarti”, - pasakoja specialistė.
Kas vyksta vaiko organizme isterijos metu?
Su vaikais dirbanti psichologė Viktorija Urmanavičiūtė aiškina, kad isterijos priepuolio metu vaiko organizme vyksta intensyvūs procesai. „Tiek smegenys, tiek pats kūnas patiria didelę įtampą - padažnėja kvėpavimas, širdies ritmas, gali atsirasti net hiperventiliacija.
Jos teigimu, kylančias isterijas paaiškina neurologiniai procesai. „Vadinkime, kad mūsų smegenys turi tris „aukštus”. Pirmasis yra atsakingas už primityvius elgesius, arba išlikimą. Antras aukštas atsakingas už mūsų emocijas - čia mes jau galime kažkiek kontroliuoti savo elgesį ir tikslus.
„Vaikas, kuriam vyksta isterijos priepuolis, dažniausiai veikia iš žemiausios smegenų dalies, kurioje negebama kontroliuoti emocijų. Jis tiesiog nori išlikti”, - aiškina V.Urmanavičiūtė.
„Toks elgesys labai būdingas vaikams, turintiems aktyvumo ir dėmesio, nerimo, emocijų arba elgesio sutrikimų. Būtent tokiems vaikams ypač sunku valdyti savo emocijas”, - sako psichologė.
Antroji dažna isterijos priepuolių priežastis - jutimų apkrova. „Tai vadinamieji sensorinės integracijos iššūkiai. Šiandien, ekranų ir informacijos chaose, vaikai per daug stimuliuojami įvairiais pojūčiais - garsais, šviesomis ar prisilietimais.
Ne mažiau svarbios yra ir fiziologinės priežastys. „Kartais isteriją gali išprovokuoti paprasčiausiai nepatenkinti elementarūs vaiko poreikiai: mokykloje per pertrauką nespėjo atsigerti vandens, nepavalgė pietų.
Kodėl vaikai isterikuoja?
Pyktis, kaip ir bet kuri kita emocija, neatsiejamas nuo vaiko temperamento, nes pastarasis lemia, kaip greitai ir kaip stipriai mes reaguojame į tam tikrus pokyčius aplinkoje, jausmų bangas viduje. Taip pat tantrumai kur kas dažniau stebimi elgesyje tų vaikų, kurie iš esmės yra pavargę, nemiegoję, alkani, perstimuoliuoti ekranų.
Taip pat dažnų tantrumų priežastimi galime laikyti ir nesaugią aplinką, kurioje vaikas auga, ar aukštą streso lygį gyvenime. Reikšmingai dažniau įsiūčio priepuoliai ištinka vaikus, kurių šeimose vartojamas alkoholis, stebimas smurtas.
Dar viena jautri kategorija - vaikai, kurie turi kitaip funkcionuojančias smegenis ir ypač jautrią nervų sistemą. Pavyzdžiui, autistiškas vaikas, kuris turi sensorinės integracijos sunkumų, nors gyvena ypač saugioje ir atliepiančioje šeimoje, gali patirti kur kas dažniau tantrumų negu smurtaujančioje aplinkoje gyvenantis mažametis.
Noriu akcentuoti, kad tantrumai vaikystėje - jokiu būdu nėra sutrikimas. Tai būsena, kuri ateina ir praeina. Tačiau, jei pastebima, kad šios būsenos vis dažniau aplanko vaiką ar suaugusįjį, verta pasikonsultuoti su specialistais.
Kaip elgtis, kai vaiką ištinka isterija?
- Pirmiausia tėvus ir pedagogus raginu suvokti savo kartais nerealius lūkesčius vaikų atžvilgiu.
- Svarbu nepamiršti, kad egzistuoja ir priepuoliai bei elgesys, kuriuo vaikai siekia matuoti savo ribas ir galimybes. Todėl ypač svarbu atminti, kad vaikai mokosi iš mūsų reakcijų.
- Jei mums yra žinoma, dėl ko vaiką ištinka įsiūtis, būkime protingesni ir planuokime šiuos dalykus: informuodami vaiką apie tai, kas jo laukia, kad jo nervų sistema galėtų pasiruošti, padėkite vaikui emociškai pasirengti tam tikriems dalykams.
- Ieškokime kuo daugiau nusiraminimo būdų santykyje su vaiku.
„Vaikui tėvo arba mamos dėmesys, bet koks - net ir šaukimas, barimas - yra geriau negu jokio dėmesio.
Svarbiausia - tėvų ramybė
„Iš tiesų vieno recepto nėra, - apie tai, kaip tėvams vertėtų reaguoti į vaiko isteriją, kalba J.Ryženinė. „Saugaus prieraišumo teorija kalba apie tai, kad tėvams svarbu išlikti ramiems, pripažinti vaiko emocijas - „nėra ko pykti“ vertėtų keisti į „matau, kad tau dabar tikrai sunku, sukilo labai stiprios emocijos”.
Antra literatūroje sutinkama teorija siūlo kitokį požiūrį. „Tuo metu, kai kyla vaiko isterija, jeigu nekyla pavojus nei vaikui, nei aplinkiniams, būname prie vaiko, bet ignoruojame jo verksmą. O kai jis nusiramina, tada skiriame vaikui visą dėmesį - „jau nusiraminai? Apsikabinkime”, - teoriją pristato J.Ryženinė.
V.Urmanavičiūtė antrina, kad pati svarbiausia taisyklė tėvams - išlikti ramiems. „Vaiko nervų sistema ir smegenys labai jautriai reaguoja į suaugusiųjų būseną. Dažnai tėvai ar aplinkiniai, matydami vaiką isterijos metu, patys praranda pusiausvyrą - pradeda rėkti ar chaotiškai mėgina raminti.
Specialistės teigimu, tėvų ramybė suteikia vaikui saugumo jausmą. „Svarbus tas švelnus, subtilus ir ramus buvimas šalia - „aš visai nesinervinu, esu su tavimi, išbūsiu su tavimi šiame priepuolyje. Viskas, kas dabar vyksta, yra normalu”. Kai vaikas nusiramina, svarbu išsiaiškinti, kas sukėlė isteriją, ir aptarti, kaip būtų galima situaciją spręsti kitaip. Rekomenduojama modeliuoti elgesį per žaidimus”, - pataria V.Urmanavičiūtė.
Kodėl neveikia?
Psichologė J.Ryženinė įspėja, kad neteisingai taikomi metodai paprasčiausiai neveiks. „Pavyzdžiui, vaiko sodinimas ant kėdutės. Mes dažnai kėdutes naudojame kaip bausmės priemonę - „nubausiu tave, dabar čia pasėdėsi”. Bet tikroji teorija sako, kad tai turėtų būti nusiraminimo vieta vaikui”, - aiškina psichologė.
„Kai vaikas ramus ir patenkintas, labai svarbu su juo aptarti, kad situacijoje, kai kyla pyktis, reikėtų eiti į sutartą ramią vietą, kurioje jis jausis saugiai ir jaukiai. Tikslas turėtų būti išmokyti vaiką tai pritaikyti bet kur ir bet kada.”
V.Urmanavičiūtė primena, kad tėvams būtina rūpintis ir savo sveikata: jų reakcijos į stresą tiesiogiai veikia vaiką. Svarbu stiprinti savo emocinį atsparumą ir nepamiršti fizinio aktyvumo, tinkamos mitybos bei kokybiško poilsio.
Vaikų emocinė raida
Vaiko emocijos bei vaiko emocinė raida pradeda skleistis nuo mažumės, todėl jau kūdikystėje galime pradėti lavinti vaikų emocinį raštingumą. Tam tinkami įvairūs būdai: apibūdinti emocijas žodžiais ir pavaizduoti veido išraiškomis, paprastais ir vaikui suprantamais žodžiais pasakoti, kokios vaiko emocijos yra patiriamos skirtingose situacijose, palaipsniui lavinti jų atpažinimo ir įvardinimo įgūdžius bei savo pavyzdžiu rodyti kaip įvairios vaiko emocijos gali būti išreikštos tinkamai.
Nuo maždaug 1,5 metų iki 4-5 metų ypač sparčiai vystosi vaiko emocinė raida, taigi vaikai ima aktyviau dalyvauti šiame mokymosi procese ir patys. Šiuo laikotarpiu atsiranda daugiau aplinkybių, kada galime įtvirtinti teorines žinias praktinėse situacijose.
Pirminės ir antrinės emocijos
Galite pastebėti, kad kūdikiams iki vienerių metų reiškiasi pirminės vaikų emocijos: pasitenkinimas, susidomėjimas, džiaugsmas, pyktis, liūdesys, baimė, neviltis, distresas, pasibjaurėjimas.
Antrinės vaikų emocijos pradeda reikštis 1-2 gyvenimo metais: gėda, pasididžiavimas, sumišimas, kuklumas, drovumas, kaltė, pavydas, dėkingumas, panika.
Priemonės emociniam lavinimui
- Knygos: Vaikiškos knygos - tai vienas pagrindinių įrankių, padedančių tėvams vaiką supažindinti su įvairiomis emocijomis.
- Kortelės ir plakatai: Vaikų emocijų kortelės ir plakatai taip pat gali būti puiki pagalbinė priemonė mokantis atpažinti emocijas ir jas reguliuoti.
Ašaros ir pykčio priepuoliai
Nuo 1 metų pradeda stipriai reikštis vaiko savarankiškumas. Vaikas žengia pirmuosius žingsnius, geba atitolti nuo tėvų, jau gali bandyti tam tikras užduotis atlikti savarankiškai (apsiauti batus ar užsidėti kepurę).
Nebūtinai visi vaiko bandymai yra sėkmingi, tačiau noras atlikti viską pačiam vis stiprėja. Gana dažnos situacijos, kuomet vaikui nepavyksta pasiekti norimo tikslo (pvz., apsiauti bato), tenka nutraukti mėgiamą veiklą (pvz. Nustoti žaisti ir ruoštis miegui) ar tėvai atitraukia mažylį nuo tam tikro pavojingo veiksmo (pvz. Neleidžia pačiam lipti stačiais laiptais).
Tokiose ir panašiose situacijose vaikas gali kristi ant žemės, spardytis, rėkti ir verkti dėl patirtos nesėkmės ar nutrauktos veiklos. Raidos atžvilgiu - tai visiškai normali ir dažnai pasitaikanti tokio amžiaus vaikų reakcija. Tarp tėvų šios intensyvios emocijos dažnai dar yra žinomos, kaip pykčio priepuoliai vaikui ar vaiko isterijos priepuoliai.
Kai kyla vadinamos „vaiko isterijos”, svarbiausia ne pulti moralizuoti vaikui, kad to daryti negalima, slopinti ar nukreipinėti šias emocijas, o padėti jam išgyventi emociją kartu, tinkamais būdais ir sugrįžti į glaudų ryšį: „Suprantu tave“, „Suprantu, kad tau pikta“, „Man irgi būtų pikta, esu šalia, girdžiu tave“, „Ar nori, kad apkabinčiau tave?“, „Kaip galime išleisti šį jausmą? Patrepsėkim, pakvėpuokim, pakumščiuokim pagalvę“.
Tokia situacija tėvų akimis dažnai gali atrodyti, kaip nevaldoma vaiko isterija, tačiau svarbu suprasti, kad tai yra vaiko pagalbos šauksmas jums, nes tokio amžiaus vaikai dar negeba efektyviai reguliuoti savo emocijų patys ir dar ne vienerius metus tam pasitelks pačius artimiausius žmones - tėvus.
Todėl kartais tik nurimus emocijai galime su vaiku aptarti vadinamos vaiko isterijos įvykį plačiau. Svarbu tinkamai įvertinti ir vaiko amžiaus aspektus.
Pavyzdžiui, tėvai pasakoja, kad 1 metų vaikas „isterikuoja“ ir paanalizavus situaciją, paaiškėja, kad labai dažnai egzistuoja gana paprasta priežastis - nepatenkinti fiziologiniai poreikiai. Todėl prieš ieškant gilesnių pykčio protrūkio priežasčių pirmiausia reikia įsitikinti ar yra atliepti būtinieji poreikiai ir ar vaikas nejaučia alkio, miego trūkumo, per intensyvios stimuliacijos, dėmesio trūkumo ir pan. Atliepus šiuos poreikius ar išsiaiškinus, kad jie yra patenkinti, galima ieškoti tolimesnių priežasčių, kodėl įvyko vadinamos vaiko isterijos.
Taip pat svarbu paminėti, kad vaiko emocijų protrūkiai gali pasireikšti po įtemptos dienos, kai vaikas eina į darželį, buvo šventėje, ar kitoje veikloje ir po dienos grįžta namo sudirgęs.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Vaiko kedute automobilyje taisykles: ką svarbu žinoti?
- Karščiuojantis kūdikis: efektyvūs temperatūros mažinimo būdai ir svarbūs signalai kreiptis į gydytoją
- Neįtikėtini Gimdymo Kanalo Pokyčiai Nėštumo Metu: Ką Turi Žinoti Kiekviena Mama!