Argi ne stebuklas: iš vienos ląstelės išauga tikras žmogus. Tėvams tai sueities kulminacija, vaikui - egzistencijos pradžia. Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė.
Anksčiausiai, kada moterys gali pajusti pirmuosius vaisiaus judesius, yra 16 -20 nėštumo savaitės. Anksčiau judesius pajaučia ne pirmo vaikelio besilaukiančios moterys. Apie 20 nėštumo savaitę pirmuosius judesius pajaučia daug nėščiųjų - ir pirmakarčių, ir gimdančiųjų antrą, trečią ir paskesnius vaikus.
Pirmieji vaisiaus judesiai yra labai nestiprūs, todėl būsima mama gali jų nepastebėti arba supainioti su pilvo gurgimu, pūtimu. Šiuo metu būsimasis vaikelis yra labai aktyvus - jis plaukioja, vartosi, sukinėjasi, čiulpia kumštukus. Tikras akrobatas! Be to, prisirijęs vaisiaus vandenų, jis ima žagsėti.
Organų formavimasis ir pojūčiai
Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Šis plotelis vėliau bus toje smegenų vietoje, kur, mokslininkų nuomone, lokalizuojama žmogaus asmenybė.
Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė.
Dabar pilve jau prasidėjo tikras judėjimas. Nervų pluoštai vaisiaus kūne jau išsiraizgę tiek, kad jis gali sukiotis, plūduriuoti ir netgi verstis kūlversčio. Vietos jis turi dar daug ir išdykaudamas tik švelniai tepaliečia gimdos sienelę. Tačiau kai kurios mamos jaučia tuos judesius - jau apie 15-ąją savaitę.
Po tvirtai užmerktais vokais jau krusteli mažylio akių obuoliai. Dvidešimtąją nėštumo savaitę žmogučio burnoje skonio svogūnėlių dešimt kartų daugiau nei užgimusio. Jam patinka viskas, kas saldu. Mokslininkų stebėjimais mažyliais įsčiose itin noriai geria vaisiaus vandenis, kai šis praturtintas cukraus tirpalu.
Mažylio ausys jau irgi pasiruošusios priimti garsą. Tiesa, kol kas jos girdi tik Jūsų širdies tvinksnius, žarnyno garsus ir jūsų balsą.
Jei pasisektų, apie dvidešimtąją savaitę per ilgesnį tyrimą ultragarsu galėtumėte pamatyti, kaip mažylis čiulpia nykštį. Gal jis netgi žais su virkštele - čiupimo refleksas jau aktyvus. Žmogutis domisi savo kūnu, rankytėmis brauko per veidą, mėgina apčiuopti ranką ar koją. Judesiai jau greitesni.
Mažylis jau gali justi skausmą, kartais jis paspringsta vaisiais vandenimis ir ima žagsėti - tada juntate silpnus trūkčiojimus pilve.
Dabar vaikelį jau pasiekia tai, kas vyksta pasaulyje: eismo triukšmas, kitų žmonių balsai, muzika. Jau formuojasi ir pomėgiai - pavyzdžiui, klasikinei muzikai. Maždaug 26-ąją savaitę mažylis pirmą sykį prasimerks. Nors iki jo prasiskverbia tik koks vienas procentas dienos šviesos, vaikelis jau jautrus šviesai. Jis smalsiai žvelgia ta kryptimi, kur yra taškinis ryškios šviesos šaltinis - pavyzdžiui, prie pilvo priglaustas žibintuvėlis.
Mažylio kūnas padengtas plonais pūkeliais, kurie drauge su vadinamuoju vaškiniu vaisiaus dangalu saugo, kad oda vaisiaus vandenyse neišbrinktų.
Judesių pokyčiai ir motinos pojūčiai
24 nėštumo savaitę būsimasis vaikelis gimdoje miega apie 16 -20 valandų, o būdrauja vos 4-6 valandas. Mamos ir būsimo vaikelio aktyvumas ne visada sutampa. Kai kurios nėščiosios pastebi, kad jos vaikelis itin daug juda vakare, kai būsimoji mama ramiai ilsisi namuose.
Po 24 nėštumo savaitės būsimasis vaikelis savo judesiais reaguoja ir į mamos emocijas. Tokiu nėštumo metu vaikas gali jau įsitaisyti tokia padėtimi, kokia išliks iki gimdymo dienos. Taisyklinga padėtimi vadinama tokia, kai vaikelis įsitaiso galva žemyn, jei gimdoje jis įsitaiso atvirkščiai, tai vadinama sėdmenine pirmeiga.
Šiuo metu galima pabandyti išprovokuoti vaisiaus judesius. Štai jeigu vakare jaučiate, kad mažylis labai pasyvus, išgerkite stiklinę pieno ir atsigulkite ant nugaros.
Šiuo nėštumo metu vaikelis jau nebesivarto kūlvirsčiais, kaip anksčiau. Nuo 33 nėštumo savaitės jaučiami jo judesiai yra aiškūs ir stiprūs. Gulint ramiai ant nugaros ar šono, galima aiškiai matyti „siūbuojantį” pilvą, kuriame rankomis ir kojomis makaluoja mažylis.
Dėl to, kad gimdoje vaikeliui darosi ankšta, jis būna vadinamojoje embriono pozoje - pritraukęs kelius prie pilvo, o rankas - prie smakro. Jeigu moteriai vaisiaus judesiai skausmingi, ji gali pakeisti savo pozą arba atsistojus pasiūbuoti į šonus.
Kartais moteris jaučia judesius pilve skirtingose vietose. Tai nereiškia, kad nešiojate dvynius.
Paskutinės nėštumo savaitės
Vaikutis vis budresnis, reaguoja į prisilietimus iš išorės - junta, kai švelniai uždedate ranką ant pilvo, kai partneris švelniai spusteli pilvą pirštu. Gal netgi baksteli atsakydamas ar prisiglaudžia prie vidinės pilvo sienelė ties ta vieta, kur yra ranka.
Pilve tapo gana ankšta - sunku net pasisukti. Kasdien vaikas nuryja iki trijų litrų vaisiaus vandenų - tai treniruoja skrandį, žarnyną ir šlapimo pūslę. Dažnai čiulpia nykštį ir smarkiai spardosi - taip gimdos sienelė masažuoja jo odą. Be to, gerokai dažniau prasimerkia.
Kad užgimtų gerai pasiruošęs temperatūros svyravimams, vaikeliui reikia gero riebalų sluoksnio. Jis atsiranda paskutiniosiomis nėštumo savaitėmis.
Visi vidaus organai jau „paruošti veikti“, kertiniai akmenys padėti, ir smegenyse - daugiau kaip dešimt milijardų smegenų ląstelių - laukia, kada bus „pamaitintos“. Tą „maistą“ didžiąja dalimi sudaro potyriai, kurie laukia mažylio užgimus.
Atmintis pradeda veikti dar mamos pilve. Vos tik gimusį kūdikį pasaulis pasitinka spalvų, garsų, skonių ir judesių įvairove - jis ją jaučia, tačiau kiekvienu iš šių jutimų jam dar reikės išmokti naudotis pačiam.
Naujagimio raida po gimimo
Pasak M. „Pirmosiomis savaitėmis naujagimiai dar neskiria spalvų, o neryškus apšvietimas jiems dažniausiai netrukdo miegoti. Tiesa, jiems gali kilti sunkumų fokusuojant žvilgsnį ir suvokiant erdvę. Geriausiai naujagimiai įžiūri arti esančių žmonių veidus, nutolusius iki 15-20 cm“, - sakė M. „Viso to yra išmokstama, todėl labai svarbu padėti mažyliui ir teisingai stimuliuoti jo regą. Pirmąjį mėnesį nereikia jokių žaislų, svarbiausias objektas yra žmogaus veidas: kuo dažniau iš arti žiūrėkite į naujagimį, šypsokitės jam ir kalbinkite. Vėliau rodykite skirtingų spalvų ir formų objektus, kuo dažniau duokite vaiko akims juos sekti į skirtingas puses. Dar vyresnių mažylių jau galima prašyti knygutėse parodyti pažįstamus objektus, rasti skirtumus tarp dviejų panašių, kartu piešti kontrastingomis spalvomis“, - dalijosi M.
M. „Kai kuriuos garsus naujagimis net gali atsiminti, pavyzdžiui, nėštumo metu dažnai girdėtų dainų melodijas. Būtent dėl to jiems toks jaukus yra mamos balsas, juk jį būna pažinęs geriausiai. Jei naujagimis neramus, mamos gali pabandyti su juo kalbėtis prislopinusios balsą, tai turėtų sukurti raminantį įsčių prisiminimą“, - sakė M. Tačiau aštresnė klausa ir jau susiformavęs fizinis gebėjimas išgirsti, pasak M. Dautartaitės, nereiškia garsų supratimo.
„Tėvai ir globėjai turėtų padėti kūdikiui lengviau atskirti prasmingus žodžius. Klausos lavinimui naudingas dažnas kalbėjimasis su vaiku, dainavimas jam ar kartu su juo, garsus skleidžiantys žaislai. Klausą taip pat ugdo gamtos ar klasikinės muzikos garsai“, - teigė M.
M. „Iki vienerių metų vaikas žaidžia sensomotorinį žaidimą. Naudodamasis juslėmis jis kaupia patirtį apie jį supantį pasaulį. Jeigu vaikas vangiai domisi žaislais, turi per mažą patirtį tarp įvairių aplinkų, žmonių, žaidimų, tikėtina, kad tai turės neigiamos įtakos mokymosi gebėjimams ateityje. Patirčių stoka gali apsunkinti ir adaptaciją naujoje vietoje ar draugijoje - vaikams vėliau gali būti sunku greitai ir lanksčiai prisitaikyti prie kintančios ar nepažįstamos aplinkos“, - sakė M.
M. „Viso to, kas mums atrodo suprantama, kūdikis turi mokytis. Smegenims iš pradžių reikia patyrimo, tuomet jo pakartojimų ir tik tada jos užfiksuoja informaciją, kurią gali vėliau panaudoti. Tai reiškia, kad tik po daugelio bandymų mažyliui įsitvirtins suvokimas, kad žaisliukas yra minkštas, o kilimas - šiurkštus, kad vanduo gali būti ir karštas, ir šaltas, o citrina - visada rūgšti“, - sakė M.
„Norint lavinti minėtus įgūdžius, tėvams siūlau stengtis į kiekvieną veiklą ar daiktą žvelgti kaip žvelgia kūdikis - kaip į savaime nesuprantamą. Leiskite jam liesti kuo įvairesnių tekstūrų bei temperatūrų paviršius, duokite pauostyti skirtingų prieskonių, pradėjus primaitinimą - pažindinkite su skonių ir tekstūrų įvairove. Žaisdami, vartykite kūdikį, siūbuokite, darykite masažus ir mankštas - juk jam reikia pažinti ne tik išorinį pasaulį, bet ir savo kūną, judesius“, - patarimais dalijosi M.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Kaip Greitai ir Lengvai Užregistruoti Naujagimį Į Polikliniką Lietuvoje: Pilnas Vadovas
- Neįtikėtina Antazavės vaikų globos namų istorija, kuri sujaudins kiekvieną!