Žmogaus virškinimo sistema yra sudėtingas mechanizmas, o bet kokie pokyčiai joje gali sukelti diskomfortą ir nerimą. Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų - nuolatinis noras tuštintis. Ši būklė gali būti susijusi su įvairiomis priežastimis, pradedant nuo netinkamos mitybos ir baigiant rimtesniais sveikatos sutrikimais. Panagrinėkime pagrindines priežastis, kodėl vyrai gali patirti nuolatinį norą tuštintis.
1. Dirgliosios Žarnos Sindromas (DŽS)
Dirgliosios žarnos sindromas - tai funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas, nesusijęs su kitomis žarnyno ligomis. Jis pasireiškia pilvo skausmais, pūtimu, pakitusiu tuštinimosi dažniu ir išmatų konsistencija. Pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas arba abu šie simptomai pakaitomis pasireiškia sutrikus žarnyno motorikai. Pilvo skausmo vieta, pobūdis ir atsiradimo laikas gali kisti. DŽS sukeliamas skausmas dažniausiai būna spazminis, kartais aštrus arba maudžiantis. Pilvo skausmas paprastai sumažėja pasituštinus. Tačiau dažnai juntama, kad nepavyksta pilnai išsituštinti. Esant dirgliosios žarnos sindromui gali atsirasti gleivingų išskyrų iš tiesiosios žarnos. Užkietėjus viduriams išmatos būna kietos, negausios ir tarsi sušokusios į kietus gabaliukus. Viduriuojant jos būna skystos, vandeningos.
Jei nuolat keičiasi tuštinimosi įpročiai arba atsiranda kitų dirgliosios žarnos simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tiksli priežastis, kodėl atsiranda dirglios žarnos sindromas, nėra žinoma.
- Raumenų sutrikimai žarnyne.
- Nervų sistema.
- Sunki infekcija.
- Anksti patirtas stresas.
- Žarnyno mikrobų pokyčiai.
Polinkis sirgti dirglios žarnos sindromu gali būti genetiškai paveldimas. Specialaus tyrimo, kuris leistų galutinai diagnozuoti DŽS nėra. Paprastai pirmiausia peržiūrima visa paciento ligų istorija, atliekama fizinė patikra ir tyrimai, leidžiantys atmesti tam tikrų organų veiklos sutrikimus ar konkrečias ligas, pavyzdžiui celiakiją.
Dirgliosios Žarnos Sindromo Tipai
Gydymo tikslais tokį sutrikimą galima suskirstyti į tris tipus, atsižvelgiant į vyraujančius simptomus, tokius kaip vidurių užkietėjimas, viduriavimas arba abu.
- I tipas: žarnyno problemos dėl streso
- II tipas: žarnyno problemos dėl šalčio
- III tipas: žarnyno problemos dėl tuštinimosi sulaikymo
- IV tipas: žarnyno problemos dėl per ilgo būdravimo
- V tipas: žarnyno problemos dėl organų dislokacijos
Diagnozuojant dirgliosios žarnos sindromą gali būti atliekami išmatų tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijų arba žarnyno gebėjimo pasisavinti maistines medžiagas problemų (malabsorbcijos). Dirgliosios žarnos sindromo tyrimas dažniausiai apima laktoferino ir kalprotektino nustatymą išmatose.
DŽS Gydymas
Kaip gydyti dirgliosios žarnos sindromą, priklauso nuo to, kokie veiksniai jį galimai sukėlė. Bet kokiu atveju pagrindinis tikslas yra sumažinti nemalonius simptomus. Simptomų šalinimui gali būti skiriami vaistai, kurie parenkami individualiai ir gali būti koreguojami, atsižvelgiant į paciento savijautą. Gydytojas taip pat gali paskirti vartoti probiotikus, išmatų tūrį didinančius, viduriavimą, pilvo pūtimą stabdančius vaistus.
2. Netaisyklinga Mityba
Rafinuotas, koncentruotas, kupinas sintetinių medžiagų maistas, nereguliari mityba, judėjimo stoka, ligos bei kiti veiksniai yra dažna įvairių rimtų negalavimų priežastis. Neišsituštinęs žmogus jaučia pilnumą pilve, jam silpna, vargina bukas pilvo apačios skausmas, pučia vidurius, blogai išsiskiria dujos. Neišsituštinus ilgesnį laiką, atsiranda galvos skausmai, irzlumas, kankina nemiga, pablogėja apetitas, stipriau ima plakti širdis, prakaituojama ar sunkesniais atvejais net karščiuojama.
- Nereguliari mityba, per daug vienodas maistas sutrikdo žarnyno peristaltiką ir sukelia vidurių užkietėjimą.
- Rafinuoti maisto produktai.
- Maisto sudėtyje turi būti daug skaidulinių produktų.
3. Sąmoningas Noro Tuštintis Sulaikymas
Žmogus sąmoningai dėl įvairių priežasčių sulaiko norą tuštintis. Vidurių užkietėjimu dažnai skundžiasi vairuotojai, darbininkai, dirbantys prie konvejerio. Tuštintis bijoma, kai skauda (pavyzdžiui, sergant hemorojumi, įplyšus išeinamajai angai), kai nenorima eiti į tualetą (įpratus rytais ilgai gulėti lovoje), kai reikia tuštintis prie svetimų (sunkiai sergant).
4. Tam Tikrų Vaistų Vartojimas
Ilgą laiką vartojami tam tikri vaistai kietina vidurius. Tai dažniausiai kraujospūdį mažinantys, opaligei gydyti skirti vaistai, kuriuose yra daugiau aliuminio ir kalcio (almagelis). Vaistai nuo Parkinsono ligos taip pat gali kietinti vidurius.
5. Neurogeninės Kilmės Vidurių Užkietėjimai
Neurogeninės kilmės vidurių užkietėjimai galimi pažeidus nugaros arba galvos smegenis.
6. Motoriniai Sutrikimai
Motoriniai sutrikimai dažniausiai ištinka vidutinės ir pažengusios demencijos atvejais. Išimtis - Parkinsono liga su demencija bei Lewi kūnelių demencija, šiais atvejais motorika pažeidžiama ankstyvose stadijose.
Inkontinencija - sergant demencija silpsta gebėjimas kontroliuoti šlapimą, o demencijai pažengus, pacientas nebegali kontroliuoti ir valingo tuštinimosi.
Ką Daryti?
Jei jaučiate nuolatinį norą tuštintis, svarbu kreiptis į gydytoją, kuris nustatys priežastį ir paskirs tinkamą gydymą. Taip pat galite pabandyti šias priemones:
- Normalizuoti tuštinimosi ritmą.
- Esant ilgesniems užkietėjimams rytais reikėtų pamasažuoti pilvą.
- Jei nepadeda nei dietos terapija, nei mankšta, skiriama vidurių laisvinamųjų vaistų.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Pagalbinis apvaisinimas moterims: kaip vyksta procesas, populiariausi metodai ir paslaptis sėkmingam rezultatui
- Vaikiški Elektromobiliai: Geriausi Modeliai ir Patarimai, Kaip Išsirinkti Tinkamiausią