4 metų vaiko normalus pulsas: viskas, ką reikia žinoti

Širdies ir kraujagyslių ligos jau daugybę metų yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Kasmet dėl mūsų pačių kontrolėje esančių veiksnių sukeliamų širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimų miršta dešimtys milijonų žmonių visame pasaulyje.

Reguliarus kraujospūdžio ir pulso matavimas yra vienas esminių aspektų, rūpinantis savo sveikata ir siekiant užkirsti kelią įvairioms širdies ir kraujagyslių ligoms.

Normalus pulsas ir kraujo spaudimas

Ar žinojote, kad sveiko suaugusio žmogaus širdis suplaka 60-80 kartų per minutę? Vaistininkė paaiškina, kad sveiko suaugusio žmogaus pulsas ramybės būsenoje turėtų būti 60-80 kartų per minutę. Tačiau tai, kas atrodo įprasta vienam žmogui, nebūtinai bus normalu kitam - pulsas gali keistis, jį taip pat lemia tokie faktoriai kaip amžius ir bendra sveikatos būklė, žalingi įpročiai.

Vaistininkė J. Metlovienė įvardija, kad normalus kraujo spaudimas suaugusiems žmonėms įprastai turėtų būti apie 120/80 mmHg, tačiau gali nežymiai didėti su amžiumi. Vyresniems nei 65 metų amžiaus žmonėms, dėl kraujagyslių elastingumo sumažėjimo, kraujo spaudimas dažnai būna aukštesnis, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis neviršytų 140/90 mmHg ribos.

Gydytojos teigimu, žmogaus pulso dažnis kinta įvairaus amžiaus laikotarpyje. Todėl vaiko ir suaugusio žmogaus pulsą reikėtų vertinti skirtingai.

„Naujagimių (nuo gimimo iki 4 savaičių) gali siekti iki 160-200 kartų per minutę, vaikų nuo 1 iki 3 metų - 90-150 kartų per minutę. Tuo tarpu, mokyklinio amžiaus (5-12 metų) pulsas gali siekti 70-120 kartų per minutę, o paauglių (13-18 metų), kaip ir suaugusiųjų, 60-100 kartų per minutę“, - aiškina O. Dobilienė.

Kaip nustatyti savo pulsą?

Savo pulsą apskaičiuoti galite naudodamiesi kraujospūdžio matuokliu ar pulsometru. „Dažniausiai pulsas matuojamas riešo srities pusėje ties nykščio pagrindu paspaudus viduriniu ir rodomuoju pirštu. Taip pat jį galima pamatuoti čiuopiant kakle ties miego arterija arba ties vidiniu alkūnės linkiu. Nustatant pulso dažnį naudojamas laikrodis arba chronometras. Tvinksėjimą galima skaičiuoti 60 sekundžių arba 15 sekundžių ir rezultatą padauginti iš 4. Šis matavimas rodys apytikslį pulso dažnį ramybės būsenoje“, - pataria kardiologė O. Dobilienė.

Kada reikėtų sunerimti?

O. Dobilienė nurodo, kad padidėjęs širdies susitraukimų dažnis, siekiantis daugiau nei 100 kartų per minutę, medicinoje vadinamas tachikardija, o retas širdies ritmas, kai jis mažesnis nei 60 kartų per minutę, apibūdinamas bradikardijos terminu. Tačiau kai kuriais atvejais pasikeitęs širdies susitraukimų dažnis ne visada reiškia patologiją.

„Retas širdies ritmas vertinamas kaip normos variantas sportininkams, reguliariai besitreniruojantiems asmenims ir jis esti gerai toleruojamas. Taigi, net esant labai retam širdies ritmui, apie 50 kartų per minutę, kai jis esti sveikiems žmonėms ir nesukelia jokių simptomų, nereikia jokio gydymo“, - pasakoja O. Dobilienė.

Pasak O. Dobilienės, savo pulso dažnį ramybės būsenoje reikėtų vertinti atitinkamos sąlygomis, kai jo neveikia aplinkos veiksniai. „Pulso dažnio nereikėtų skaičiuoti iškart po kofeino ar alkoholio pavartojimo, gausaus valgio, po didelio fizinio krūvio. Prieš skaičiuojant pulsą, turėtų praeiti bent kelios valandos po minėtų veiksnių. Kartais pacientai, susirgę infekcine liga, ypač karščiavę, ar po streso, jausdami dažną širdies plakimą, siekia kardiologo konsultacijos, nors, iš tiesų, reikia neskubėti ir stebėti būklę praėjus provokuojančioms priežastims“, - pataria O. Dobilienė.

Širdies ritmo sutrikimai vaikams

Sutrikęs širdies ritmas yra dažna vaikų problema. Ši liga išsivysto dėl daugelio priežasčių - nuo nepiktybinių fiziologinių organizmo reakcijų iki piktybinių, gydymui atsparių ir gyvybei pavojingų aritmijų. Dažnai ritmo sutrikimai yra besimptomiai ir nustatomi atsitiktinai, tačiau pastebėjus papildomus klinikinius požymius ar aritmijų epizodams kartojantis būtina atlikti išsamius tyrimus ir skirti prevencinį gydymą. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas įgimtosiomis širdies ydomis sergantiems vaikams ir tiems, kurių šeimose buvo staigios kardialinės mirties atvejų.

Sinusinė tachikardija

Sinusine tachikardija vadinamas ritmas, kai SA mazge impulsai kyla dažnesniu nei vaiko amžiui būdingu maksimaliu greičiu: >160 k./min. - jaunesniems nei 2 metų vaikams, >140 k./min. - 2-12 metų vaikams, >100 k./min. - paaugliams ir suaugusiesiems. Visa kita elektrinės širdies sistemos veikla nebūna sutrikusi [7].

Dažniausios sinusinės tachikardijos priežastys yra fiziologinės. Širdies ritmas greitėja fizinio krūvio metu, susijaudinus ar išsigandus. Šiuo atveju padažnėjęs širdies ritmas nėra pavojingas sveikatai ir į normos ribas grįžta pašalinus jį sukėlusį dirgiklį.

Supraventrikulinė paroksizminė tachikardija

Paroksizminė tachikardija - staiga prasidėjęs ir taip pat greitai pasibaigęs širdies ritmo padažnėjimo priepuolis. Jo trukmė gali būti įvairi - nuo kelių padažnėjusių širdies susitraukimo ciklų iš eilės iki kelias dienas užsitęsusio priepuolio. Dažniausiai šie priepuoliai nėra susiję su fiziniu krūviu ir pasireiškia ramybėje.

Bradikardijos

Bradikardija - tai klinikinė būklė, kai širdies susitraukimų dažnis yra retesnis, nei būdinga tam tikram amžiaus tarpsniui: <100 k./min. - naujagimiams ir kūdikiams, <80 k./min. - vaikams iki 6-7 metų, <70 k./min. - mokyklinio amžiaus vaikams, <60 k./min. - paaugliams [12].

Dažniausios vaikų bradikardijos priežastys yra 3: padidėjęs vagus aktyvumas, vaistų vartojimas ir įgimtosios širdies ydos operacija.

Kaip teisingai pamatuoti kraujo spaudimą ir pulsą?

Vaistininkė J. Metlovienė įspėja, kad prieš kraujo spaudimo matavimą rekomenduojama bent 5 minutes praleisti ramybėje, valandą iki matavimo geriausia nevartoti kofeino turinčių gėrimų, nerūkyti. Dedant kraujospūdžio matuoklio manžetę ant rankos reikėtų sėdėti patogiai, nesukryžiavus kojų, nugara atsirėmus į kėdės ar sofos atlošą, ranka turėtų būti širdies lygyje. Taip pat visą matavimo laiką patariama nekalbėti su aplinkiniais. Manžetė uždedama ant žasto, 2-3 cm virš alkūnės linkio. Ekrane įprastai rodomas sistolinis (viršutinis skaičius) ir diastolinis (apatinis skaičius) spaudimas. Kraujo spaudimą patariama matuoti tuo pačiu metu kasdien, ryte ir vakare, ypač jei patenkate į širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę. Pulsas - tai trečias žymuo, rodomas kraujo spaudimo matuoklio ekrane.

„Stebint nuo normų nukrypusius kraujo spaudimo ar pulso rodiklius, jaučiant galvos svaigimą, silpnumą, maudimą širdies plote, apsunkusį kvėpavimą, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytoja paaiškina, kad pulsas atitinka širdies veiklą ir rodo širdies susitraukimo ir atsipalaidavimo dažnį ramybės būsenoje.

Fizinio aktyvumo svarba

Kad pagerėtų širdies ir kvėpavimo sistemų būklė bei raumenų pajėgumas, kaulų būklė, širdies ir kraujagyslių sistemos bei medžiagų apykaitos fiziologiniai rodikliai ir sumažėtų streso, nerimo bei depresijos simptomai, yra rekomenduojama:

1. Vaikai ir paaugliai kasdien turi sukaupti mažiausiai 60 min. vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos. Žodis „sukaupti“ atitinka šiuolaikinio sporto fiziologijos reikalavimus ir leidžia tas 60 min. fizinės veiklos išskaidyti į 2 kartus po 30 min., ar net 4 kartus po 15 min.
2. Kad būtų gauta papildomos naudos sveikatai, fizinės veiklos laikas turi būti ilgesnis nei 60 min. kasdien.
3. Didžioji dalis kasdienės fizinės veiklos turi būti aerobinė fizinė veikla. Kad padidėtų raumenų jėga ir kaulų tvirtumas, didelio intensyvumo veikla turi būti taikoma ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę!

Tačiau tokio tempo nereikėtų siekti pirmąją treniruočių savaitę ar net mėnesį. Svarbiau ne greitis, o laikas, praleistas bėgant. Judėjimo tempas turi atitikti ne tik širdies ir kraujagyslių sistemos, bet ir kaulų, raumenų bei kvėpavimo sistemų pajėgumą. Per 15 min. po krūvio pulsas turi grįžti į pradinę būklę.

Laikui bėgant, jei žmogus nuolat mankštinsis, širdies ritmas normalizuosis. Tai reiškia, kad širdis susitrauks rečiau, o tuo pačiu metu jos darbas bus efektyvesnis.

Taip pat patariama per parą išgerti ir bent 1,5-2 litrus vandens.

Praktiniai patarimai, kaip padidinti vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą

1. Vaikai ir paaugliai privalo gerai suprasti ir įsisąmoninti fizinės veiklos teikiamą įvairiapusę naudą fizinei ir psichinei sveikatai.
2. Vaikai ir paaugliai privalo žinoti ir suprasti fizinio aktyvumo rekomendacijas. Naudinga būtų supažindinti ir su suaugusiųjų fizinio aktyvumo rekomendacijomis. Juk kartu gali mankštintis visa šeima. Taip bus lengviau ir greičiau pasiekti rezultatą.
3. Naudodami įvairius fizinio aktyvumo dienynus, klausimynus ar programas, vaikai ir paaugliai padės sau, savo draugams ir net šeimos nariams geriau planuoti bei vykdyti savo fizinę veiklą.
4. Didindami savo fizinį aktyvumą vaikai ir paaugliai turėtų lygiagrečiai trumpinti laiką, kai jie yra fiziškai pasyvūs (televizorius, kompiuteris, intelektiniai žaidimai ir kt.). Nerekomenduojama sėdėti ilgiau 3 valandas per dieną (turima omenyje namuose), nes mokykloje jau išsėdima apie 4-6 valandas!
5. Vaikai ir paaugliai turėtų nusistatyti asmeninius realiai pasiekiamus fizinio aktyvumo tikslus. Asmeninis tikslas ar siekimas yra itin svarbus ir motyvuojantis aktyviai veiklai. Tuos tikslus reikėtų susirašyti kaip tam tikrą pasižadėjimą sau pačiam.
6. Tėvai ir pedagogai turėtų visokeriopai skatinti vaikų bei paauglių savigarbą, pasitikėjimą savo jėgomis ir skatinti jų motyvaciją mankštintis. Visi vaikai ir paaugliai yra tinkami fiziniam aktyvumui, nors ne visi gali tapti sportininkais.
7. Paauglių itin mėgstamas bendravimas su draugais puikiai gali būti derinamas su aktyviais žaidimais, pasivaikščiojimais, pasivažinėjimais ar kita fiziškai aktyvia veikla. Reikia tik noro ir šiek tiek išmonės.
8. Pedagogai, treneriai ir kiti specialistai turėtų sukuri įvairių taisyklių ir paskatinimų sistemą, kuri padėtų siekti užsibrėžtų asmeninių tikslų. Tėvai irgi turėtų turėti tokią nuolat veikiančią paskatinimų bei pagyrimų sistemą. Galų gale tėvai gali skatinti savo vaikus kokiais vertingais pirkiniais. Pavyzdžiui, naujais sportbačiais, sportiniu kostiumu, nauju geru kamuoliu, ausinukais ir pan.
9. Jeigu šeima turi galimybę, galima nupirkti šiuolaikinį žingsniamatį (ar net kelis - visiems šeimos nariams), kuris dar tiksliau įvertins kasdienį fizinį aktyvumą.
10. Reikėtų, kad vaikai ir paaugliai naujai pažvelgtų į paprastus namų ruošos ir ūkio darbus. Tai tikrai nėra jų mėgstamas užsiėmimas, bet ši veikla padidina bendrąjį dienos fizinį aktyvumą. Tuo pačiu greičiau bei geriau padaromi visi darbai namuose ir šeima turi daugiau laisvo laiko, kurį gali skirti aktyviam laisvalaikiui.
11. Vaikai ir paaugliai galėtų tapti aktyviais televizijos žiūrovais. Laiką, praleidžiamą prie televizoriaus, galima panaudoti naudingai savo sveikatai. Taip elgiasi kai kurie suaugusieji. Žiūrint televizorių galima atlikti kokius nors nesudėtingus fizinius pratimus: maigyti rankomis ar keliais minkštą kamuolį, tampyti elastingą gumą, daryti pritūpimų serijas, stovėti ant pusiausvyros treniruoklio, kilnoti svarmenis, minti treniruoklio dviračio pedalus ir pan.
12. Jeigu vaikas ar paauglys turi noro ir yra tokia galimybė, pirmas darbas ryte turėtų būti individuali nesudėtinga mankšta su kvėpavimo ir raumenų tempimo pratimais.
13. Skatinant vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą išskirtinį dėmesį būtina skirti jų fizinio aktyvumo kompetencijų ugdymui ir veiklos autonomijai.

Svarbiausi fizinį aktyvumą slopinantys veiksniai:

1. Pasirinkta (ar suaugusiųjų parinkta ir brukama) fizinė veikla nėra maloni ir įdomi.
2. Fizinio aktyvumo neskatinanti, nemotyvuojanti ar net jį neigiamai vertinanti vaiko šeima.
3. Asmeniškai svarbių ir sektinų autoritetų iš suaugusiųjų ar iš bendraamžių tarpo trūkumas.
4. Socialinė ir ekonominė aplinka, neskatinanti fizinio aktyvumo.
5. Mokytojų, mokyklos administracijos ir visuomenės sveikatos specialistų žema kompetencija: pagarbos iš trenerių ar mokytojų stoka, žemas fizinio aktyvumo reitingas palyginti su kitais mokykloje dėstomais dalykais, nuolat atliekama nuobodi, vienpusiška fizinė veikla, dažnas tų pačių pratimų ar žaidimų kartojimas (pavyzdžiui, nuolat žaidžiamas kvadratas ar krepšinis), paskatų trūkumas pasirenkant fizinio aktyvumo rūšį ar siekiant asmeninių rezultatų, fizinis aktyvumas naudotas kaip fizinė ar emocinė bausmė ir pan.
6. Nėra galimybės naudotis tinkamais sporto įrengimais, salėmis ir įrankiais po pamokų, gyvenamojoje vietoje. Aplinka nepritaikyta fiziniam aktyvumui.
7. Asmeninis vaiko suvokimas, kad fizinės veiklos rezultatai ar įgūdžiai yra jam nepasiekiami (per sudėtinga veikla, veikla neatitinka asmeninės raidos ar per aukšti pedagogų, trenerių, ypač tėvų reikalavimai). Nepasitenkinimo savimi ar nusivylimo jausmas, savirealizacijos trūkumas.

Normalūs pulso dažniai pagal amžių

Amžiaus grupė	Normalus pulso dažnis (dūžiai per minutę)
Naujagimiai (0-4 savaitės)	160-200
Kūdikiai (1-3 metai)	90-150
Mokyklinio amžiaus vaikai (5-12 metai)	70-120
Paaugliai (13-18 metų)	60-100
Suaugusieji	60-100

žymės: #Vaiko

Panašus:

• Normalus 12 metų vaiko pulsas: svarbiausi faktai ir ką daryti tėvams
• Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
• Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
• Šonkaulių skausmas nėštumo metu: priežastys, simptomai ir veiksmingiausi sprendimai
• Vaikų Globos Institucijos Lietuvoje: Nežinomi Faktai apie Istoriją, Pokyčius ir Šiandieną