Miegas - procesas, ne mažiau svarbus už maistą ar vandenį, o kartais - net ir svarbesnis. Tiesa, neretai miego nauda, o tiksliau - jo trūkumo žala emocinei ir fizinei sveikatai - yra nepakankamai vertinama. Iš tiesų yra priešingai: vaikai, lyginant su suaugusiais, miego trūkumui yra kur kas jautresni.
Miegodamas vaikas ne tik pailsi nuo aktyvios kasdienės veiklos bei įspūdžių pilnos, turiningos pažinties su supančiu pasauliu. Kūdikio miegas - procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi. Galiausiai, su kokybiškai, pakankamai laiko (ne tik naktį, bet ir dienos metu) pailsėjusiu vaiku ir tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau.
Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius klausimus, susijusius su kūdikių ir vaikų miegu: specialistų rekomenduojama miego trukmė, pietų miego svarba, taisyklės, svarbios kalbant apie saugų miegą, pagrindinės problemos, trikdančios mažylio miegelį ir kita. Žinoma, pasidalinsiu ir vertingais patarimais, padėsiančiais ugdyti savarankiško vaiko miego įgūdžius.
Pirmiausiai, kalbant apie vaikus (nesvarbu, tai būtų kūdikio miegas, svoris, gebėjimai ir pan.), sąvokos „normalu“ derėtų stengtis vengti. Kiekvienas vaikas, vertinant įvairiais aspektais, yra individuali asmenybė, tad jo elgesys gali kardinaliai skirtis, nuo, pavyzdžiui, Jūsų draugės ar kaimynės mažylio.
Remiantis medicininiais tyrimais ir vaikų raidos duomenimis, pateikiama informacija, kiek miega mažyliai tam tikrame amžiaus tarpsnyje. Naujagimių miegas yra labai chaotiškas, tačiau, mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas, kurį tėveliai, sudarydami mažyliui ir, žinoma, visai šeimai tinkamiausią dienotvarkę, gali koreguoti. Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė - mažėja, taip pat trumpėja reikalingas išmiegoti valandų skaičius per parą.
Nuo 2 mėnesių iki maždaug 4 mėnesių amžiaus mažyliai per parą jau miega šiek tiek mažiau, įprastai - apie 16 valandų. 5 mėnesių vaikas, įprastai jau turintis pastovesnį miego grafiką, naktį miega 10 - 12 valandų, dieną - apie 3 - 4 valandas. Pastebėjus, jog kažkurį rytą mažylis miega ilgiau nei įprasta, atsispirkite pagundai grožėtis jo saldžiu miegeliu.
Nusižengę įprastai dienotvarkei ir leidę mažyliui pamiegoti ilgiau, rizikuojate, jog kitą rytą vaikutis atmerks akis ir parodys norą pradėti dieną anksčiau. Lyginant su, pavyzdžiui, dviejų mėnesių kūdikiu, vienerių metų vaikas miega gerokai trumpiau (12 - 14 valandų, iš kurių naktį - 10 - 12, dieną - 2 - 3 valandas).
Kurį laiką mažylis miega tiksliai it laikrodukas, tarsi pats būtų susipažinęs su specialistų rekomendacijomis, kiek laiko jo amžiaus vaikams rekomenduojama miegoti bei kada idealiausias laikas poguliams. Iš tiesų, vaikų miego pokyčiai, kurie neretai yra laikini ir išnyksta, vos pasibaigus juos sukėlusiems veiksniams/situacijoms, yra visiškai normalu. Kaip ir tai, kad kiekvieno vaiko miego trukmė/įpročiai gali skirtis.
Vaikų, kaip ir suaugusiųjų miegas, yra lemiamas tiek vidinių, tiek išorinių veiksnių. Žinoma, vaiką, taip pat - ir jo miegą, aktyviai veikia išorinė aplinka. Nesitikėkite, jog mažylis, dieną priverstas „virškinti“ naujus įspūdžius, dieną miegos it angelėlis.
Norėdami kiek įmanoma sumažinti neigiamą permainų įtaką miegui, pasistenkite išlaikyti įprastą dienotvarkę (tas pat kėlimosi/gulimosi metas, miego ritualas, užmigimo procesas ir pan.). Atrodo, jau pavyko „sustyguoti“ kūdikio dienotvarkę taip, jog visi šeimos nariai, įskaitant, žinoma, ir mažylį, džiaugiasi kokybišku poilsiu. O Jūs, vaikučiui miegant, galite atlikti ne tik būtiniausius darbus, bet netgi skirti laiko sau.
Tačiau staiga, nei iš šio, nei iš to, Jūsų kūdikio miegas ir vėl „išsiderino“… Tikėtina, kad Jūsų mažylis išgyvena miego regresą, įprastai pasireiškianį 4-tą, 8-10-tą, 12-tą, 18-tą gyvenimo mėnesį, o taip pat - sulaukus dvejų metukų amžiaus. Tiesa, nurodyti amžiaus tarpsniai yra orientaciniai.
Įprastai miego regresas trunka 1-2 savaites,. Tiesa, kartais šis vaiko vystymosi etapas tėvelių nervus „tampyti“ gali ir ilgiau, net iki 6 savaičių. Dėl miego regreso, tikėtina, gali tekti pertvarkyti ir nusistovėjusią vaiko dienotvarkę.
Su pavydu, prisiminusi savo jau eiline tapusią bemiegę naktį, klausotės, kaip draugė (žinoma, visa švytinti ir ne juodais paakiais!) džiūgauja, jog jos vaikas išmiega visą naktį. Žodžių derinys „išmiegoti visą naktį“ - net teoriškai negalimas procesas. Nesvarbu, apie kokio amžiaus vaiką (8 mėnesių, 9 mėnesių, darželinuką, paauglį) ar net suaugusįjį kalbėtume.
Kaip žinia, žmogaus miegas yra sudarytas iš gilaus ir negilaus miego ciklų, kurie nakties metu nuolat vienas kitą keičia. Esant negilaus miego fazei, žmogų pažadinti gali net pats menkiausias dirgiklis. Suaugę žmonės tokių trumpų pabudimų nakties metu dažnai net neprisimena. Tad draugė, teigianti, jog jos kūdikis „miega visą naktį“, tikriausiai atliko rimtą darbą ir išmokino savo mažylį savarankiško miegelio įgūdžių.
Kiekviena mamytė/tėvelis, kurie, žinoma, savo vaiką pažįsta geriausiai, turi atrasti individualiu atveju efektyviausią ramaus miegelio „receptą“. Tiesa, jei, po ilgų ir, deja, nesėkmingų bandymų pradeda svirti rankos, kreipkitės į specialistus.
Tai - vieni iš klausimų, kuriuos norėtų užduoti miego konsultantei tėveliai, besimėgaujantys (šiam žodžiui labai trūksta kabučių, tiesa?) miegu kartu su savo vaiku. Jei tokį klausimą pateiktumėte prieš vaikeliui gimstant ir sureaguotumėte į specialisto nuomonę, jog, dėl visos eilės priežasčių (pradedant saldžiu miegu ir baigiant intymaus gyvenimo su antrąja puse kokybe), miegas kartu su vaiku nėra rekomenduojamas, tikėtina, išvengtumėte visos eilės problemų.
Patikėkite, užtenka vos poros kartų pasiimti mažylį pas save ir vaikutis prie to pripras. Tikėtina, jog ir Jūs. Tiesa, smagu tol, kol nesusiduriama su vaiko, o kartu - ir visos šeimos miego problemomis.
Jei, pavyzdžiui, vaiką maitinate krūtimi, mažylis, gulėdamas šalia, kas kartą pabudęs, natūralu, instinktyviai ieško krūties. Ir tikrai nebūtinai dėl to, jog išalko. Mamos krūtis - vienas iš būdų, padedantis lengviau užmigti. Vadinasi, jei norite išmokyti vaiką savarankiškai užmigti, pirmiausiai derėtų pradėti nuo jo „iškraustymo“ į savo lovytę.
Rutina - nuobodus ir monotoniškas reikalas, tačiau, kalbant apie vaikus, tai - vienas pagrindinių būdų, galintis greičiau „nuskraidinti“ į „miego karalystę“. Jei ilgesnį laiką identiškus veiksmus darysite tuo pačiu metu (pavyzdžiui, pižamos apsirengimas, dantukų valymas, bučinys tėveliui prieš miegą), mažylio smegenys bei kūnas, matydami artėjančio miego ženklus, pradės tam ruoštis. Pasikartosiu, jog, kuriant bei įgyvendinant miego ritualą, svarbiausia - nuoseklumas.
Jei, pavyzdžiui, sugalvosite pakeisti įvykių seką (pirmiausiai - pasaka, tik tada - dantukų valymas, o iki šios viską darydavote atvirkščiai), mažyliui gali kilti klausimas, dėl ko taip vyksta. Į miego ritualo kūrimą, nepamiršdami šiam suprantamais žodžiais paaiškinti ir miegelio svarbą organizmui, galite įtraukti ir jau ūgtelėjusį vaiką.
Tiesa, vaikai, gavę laisvę kūrybai, neretai yra linkę labai įsijausti. Prisiminkite, jog miego ritualas turi raminti, o ne, priešingai, aktyvinti. Norint, jog vaikas greitai užmigtų ir gerai, be dažnų pabudimų, miegotų, patalpoje turi būti tamsu, tylu ir ne per karšta (idealu - 18,5 ° C - 21 ° C). Būtent tamsa skatina melatonino gamybą.
Norėdami neišbalansuoti šio proceso, likus bent valandai iki vaiko dienotvarkėje numatyto miego laiko, pasistenkite, jog būtų išjungti ryškios šviesos šaltiniai. Efektyviai dienos šviesą užtamsinančias „blackout“ užuolaidas rekomenduoju naudoti ne tik patalpoje, kurioje miega vaikas, bet ir Jūsų miegamajame.
Nusiteikite, jog, mokant vaiką savarankiško miego įgūdžių, be ašarų vargu ar apsieisite. Ypač, kalbant apie tuos vaikus, kurie ilgą laiką buvo migdomi, pasitelkiant nerekomenduojamas pagalbines, su Jumis besiasocijuojančias priemones (krūtis, sūpavimas, nešiojimas). Tiesa, tai nereiškia, jog, ignoruojant savo jausmus, būtina stovėti kitapus kambario durų ir klausyti, kaip vaikas isteriškai klykia.
Gera žinia, kad vaiką galima išmokinti miegoti savarankiškai ir taikant gerokai švelnesnius metodus. Jei matote, jog vaikas, bandydamas nesėkmingai užmigti, patiria didelį stresą, drąsiai galite jį nuraminti, pavyzdžiui, glostydami galvytę, apkabindami ir pan. Svarbiausia - atsispirti nerekomenduojamoms priemonėms, kurias jau aptariau.
Jei vaiką, glostydami, užmigdysite, tai, sutikite, nebus jo savarankiško miego įgūdžių lavinimas. Kaip ką tik aptariau, kūdikio pervargimas miego ne tik nepagerina, bet, priešingai, sukelia papildomus iššūkius. Dėl nebrandžios nervų sistemos, pervargę mažyliai sunkiai užmiega, blaškosi, dažnai prabudinėja. Norint to išvengti, dienos metu reikia būti atidiems ir neleisti vaikui „perdegti“.
O, juolab, kaip kartais daro dalis ūgtelėjusių vaikučių tėvelių, sąmoningai neapkrauti juos įvairiomis veiklomis, kurios turėtų neleisti mažyliui užsinorėti miegelio. Tokiu elgesiu tėveliai, ne paslaptis, neretai tikisi „išlošti“ daugiau laisvo laiko vakare. Tikiuosi, jau supratote, kad toks absurdiškas elgesys atneša kardinaliai priešingą efektą.
Remiantis medicininiais ir moksliniais duomenimis, yra rekomenduojama vaikų būdravimo trukmė, kuri, priklausomai nuo amžiaus, keičiasi. Mažyliai iki 3 mėnesių būdrauja ne daugiau nei 45 - 90 minučių, 3-6 mėnesių kūdikis - 2-2,5 valandos, 9 mėnesių kūdikis - 3 valandos. Minėtas elgesys, jei artėja dienotvarkėje numatytas miego laikas, yra visiškai normalus.
Tiesa, kai kuriems vaikams būdingi pervargimo simptomai gali būti ne tokie akivaizdūs ar netgi klaidinantys. Pavyzdžiui, pervargęs mažylis gali jausti norą būti „prilipęs“ prie tėvelių. Dar vienas apgaulingas požymis - perdėtas vaiko aktyvumas ir nuolatinis bandymas kažkur išlieti savo energiją. Manote, kad tai - hiperaktyvumas? Gali būti.
Pastebėjus aptartą ar į jį panašų elgesį, atidžiau pasekite, kokia yra konkreti Jūsų vaiko naktinio bei dieninio miegelio trukmė. Jei mažylis miega gerokai mažiau, nei rekomenduojama jo amžiaus vaikams, akivaizdu, kad būtina šią situaciją taisyti. Dažnai padeda vaiko dienotvarkės korekcijos (jei tokios dar neturite, mažylio nuovargio priežastis aiški).
Kai kurie tėveliai, pasakodami, jog jų ūgtelėjusio (pavyzdžiui, 2 metų) vaiko dienotvarkėje yra likęs tik naktinis miegas, tuo tarpu pietų miegelis - užmirštas reikalas arba likęs tik tomis dienomis, kai einama į darželį, akivaizdžiai tuo didžiuojasi. Tai - anaiptol ne tiesa.
Tiek vyresnių vaikų (iki 3 metų, o kai kuriems dar ilgiau), tiek kūdikių miegas dieną - būtina sąlyga, kalbant apie gerą vaiko savijautą bei sklandų augimą. Galiausiai, kokybiškas, pakankamos trukmės kūdikio miegas dieną yra svarbi sąlyga, siekiant geresnio nakties miego. Iš tiesų į vaiko pervargimą organizmas reaguoja visiškai priešingai.
Kūnas, manydamas, jog nuovargis kilo ne šiaip sau, o dėl reikšmingos priežasties, deda visas įmanomas pastangas, jog būtų išlaikytas budrumas. Tai yra didina kortizolio gamybos apimtį bei stabdo melatonino (miego hormono) sekreciją. Vadinasi, pervargusio kūdikio miegas anaiptol nebus saldus.
Akivaizdu, jog nepakankamos trukmės dienos poguliai ar net visiškas jų atsisakymas išvargina mažylį. Tad dažnam tėveliui, norinčiam turėti pakankamai laisvo laiko dienos metu bei išvengti pervargusio mažylio pykčio priepuolio, kyla klausimas, ką daryti, jei vaikas nemiega dieną?
Kortizolis - tai stimuliuojantis hormonas, neigiamai veikiantis nusiraminimo bei užmigimo procesą. Natūrali saulės, o ypač - „mėlyna“ šviesa, skleidžiama televizoriaus, kompiuterio, telefonų ir kitų ekranų - vieni iš pagrindinių kortizolį gaminančių veiksnių.
Žinoma, kalbant apie dienos miegą ir ypač kūdikius, ypač - mažiausius, kurių būdravimo laikas tarp miegelių yra trumpas (pavyzdžiui, 3 mėnesių kūdikiai būdrauja ne daugiau nei 1,5 valandos), tai gali pasirodyti gana sudėtinga. Juk vaiko tamsoje visą dieną nelaikysi!
Jei tyla - viena iš minčių, ateinanti į galvą, pagalvojus apie naktį, tai tikėtis „mirtinos“ tylos dieną, sutikite, yra naivu. Geriausia, ką Jūs galite padaryti tokioje situacijoje - blaškantį, užmigti trukdantį ar galintį išbudinti triukšmą nuslopinti kitu, vadinamuoju „baltu“ triukšmu.
Kai kuriems vaikams puikiai „sueina“, pavyzdžiui, plaukų džiovintuvo ar dulkių siurblio skleidžiamas garsas. Tik kažin, ar dažnas iš Jūsų norėtumėte, jog kiekvienas kūdikio dienos miegas būtų lydimas tokių buitinių prietaisų veikimo? Tai gali ne tik gali erzinti, bet ir nėra labai ekonomiška, tiesa?
Tad vienas populiariausių sprendimų - specialios mobiliosios programėlės arba tiesiog „Youtube“ įrašai su „baltu“ triukšmu“ arba ilgą laiką veikiantys „balto“ triukšmo aparatai. Tiesa, atkreipkite dėmesį į skleidžiamo garso stiprumą.
Pagrindinė melatonino - miego hormono - funkcija - pagalba mūsų organizmui raminantis bei ruošiantis nakties miegui. Didžiausia šios medžiagos gamyba „užsikuria“, artėjant nakčiai. To ženklas - natūralus nuovargio jausmas. Melatonino gamybą gali paskatinti įprastos veiklos, kurios yra neatsiejamos nuo sveiko vaiko dienotvarkės.
Viena jų - buvimas lauke su mažyliu. Tiesa, stenkitės tai daryti netrukus po mažylio nubudimo, o ne artėjant miegelio laikui. Dienos šviesa skatina ne tik kortizolio, bet ir melatonino gamybą. Tiesa, šis procesas bus naudingesnis nakties miegui. Bet, kaip žinia, vaikų miegas naktį ir dieną yra tarpusavyje susiję. Geras dienos miegas reiškia kokybišką poilsį naktį.
Fizinis aktyvumas teigiamai veikia ne tik vaiko vystymąsi, nuotaiką, bet ir gali prisidėti prie saldesnio dienos miegelio. Tiesa, aktyvią veiklą į dienotvarkę įtraukite po vaikelio nubudimo, o ne prieš miegą. Priešingu atveju galima sulaukti atvirkštinio efekto.
Nuspėti vaiko reakciją, kai Jūs, kviesdami jį pietų miegelio, išjungiate mėgstamo animacinio filmuko seriją, siužetui pasiekus pačią įdomiausią vietą ar raginate kuo greičiau atsisveikinti su kiemo draugais, yra visiškai nesudėtinga. Ašaros, pyktis: tai - visiškai suprantamas vaiko, priversto užbaigti įdomią veiklą dėl to, jog atėjo laikas miegoti, yra visiškai suprantamas.
Visi rūpestingi tėveliai stengiasi užbėgti už akių bet kokioms nelaimėms, galinčioms sukelti mažyliui išgąstį, fizinį skausmą ar net ir kur kas blogesnes pasekmės. Dienos metu, kai vaikutį galite nuolat stebėti, būna šiek tiek ramiau. O, išjungus šviesą ir atėjus miego laikui, išlenda visokie baubai…Taip, tėveliai irgi bijo, tik jų baimės dažniausiai susijusios su galimomis grėsmėmis vaikučiui.
Žinojimas, kas po ko vyksta, suteikia mažyliui psichologinį saugumą bei ramybę. Daugiau laiko poilsiui. Vaikučiui negaluojant, įprasta kūdikio dienotvarkė „griūna“. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis mažyliui aktualiausia patenkinti pagrindinius poreikius. Eilinė naujagimio diena - tai valgymas ir miegas. Šie veiksmai iš pradžių vyksta labai chaotiškai, nesilaikant nuoseklumo.
Kūdikiai gimsta su nesusiformavusiu cirkadiniu ritmu. Jis vystosi per pirmuosius 2-4 mėnesius (8-16 savaičių). Tačiau klaidingai manoma, kad naujagimiai nuo pirmųjų savo dienų negali turėti savito dienos ritmo ir jį reikėtų įvedinėti tik apie 3 mėn., kai jau galima pastebėti šiokį tokį nusistovėjusį dienos ritmą dėl prailgėjusių budravimo laikų ir sumažėjusių pietų miegelių skaičiaus. Įvedant tinakmus maitinimo ir migdymo grafikus nuo pirmųjų dienų, galima išvengti sunkių migdymųsi.
Patarimų, kaip turėtų atrodyti teisinga kūdikio rutina, netrūksta, tačiau susidėlioti visus taškus ant „i“ (tai yra konkrečius dienotvarkės punktus bei laiką), ne visuomet yra taip paparasta. Pirmasis žingsnis, nuo kurio turėtų būti pradedama kurti kūdikio dienotvarkė - tai atsižvelgti į rekomenduojamus budrumo laikus, pietų miegelių skaičių pagal vaiko amžių.
Toliau stebėkite savo mažylį. Atkreipkite dėmesį (o dar geriau - pasižymėkite), kuriuo metu mažylis pabunda, yra žvalus, būdrauja. O kada - nori valgyti, rodo nuovargio ženklus, pyksta. Dauguma kūdikių, kaip ir diktuoja gamtos ritmas, keliasi maždaug 6-8 val. Ši rutina, kad ir kaip tėveliams norėtųsi, nesikeičia nei savaitgalį, nei per atostogas. Pasirūpinkite, jog laikas, kada keliasi vaikutis, svyruotų ne daugiau 15-30 minučių.
Atitraukite užuolaidas ar pakelkite žaliuzes: natūrali dienos šviesa efektyviai prisideda prie mažylio mieguistumo išsklaidymo ir naujos dienos pradžios. Priklausomai nuo vaiko amžiaus, būdravimo trukmė skiriasi. Būtent tarpas tarp miegelių, o ne konkrečios miego valandos ir yra Jūsų mažylio dienotvarkės esmė. Svarbu, jog į lovą guldomas mažylis būtų pavargęs, bet nepervargęs.
Priešingai nei dažnai galvojama, pervargęs vaikelis, užuot „kritęs kaip akmuo“, yra irzlesnis, piktesnis, sunkiau nurimsta. Sudarydami vaiko dienotvarkę, atkreipkite dėmesį, į rekomenduojamą vaikų būdravimo trukmę, kuri, vaikui augant, ilgėja.
Mažylis iki 3 mėnesių įprastai aktyvus būna ne daugiau nei 1,5 valandos. Vadinasi, siekiant išvengti tokio amžiaus kūdikio „perdegimo“, laikotarpis tarp prabudimo iki kito užmigimo neturėtų būti didesnis nei 45-90 minučių. 6 mėnesių kūdikis išbūdrauti jau galėtų 2,5-3 val. 9 mėnesių - 3 val. Sveiko kūdikio dienotvarkė turėtų būti paremta minėtomis rekomendacijomis.
Žinoma, būtina stebėti ir savo mažylius bei visiškai aklai nesivadovauti teorinėmis rekomendacijomis. Jei pateiktas pavyzdys rodo, jog kūdikis 6 mėnesių gali išbūti aktyvus 2,5-3 valandas, o Jūsų mažylis jau po 2 valandų būna akivaizdžiai pavargęs, atkreipkite į tai dėmesį planuodami dienos miegelius. Taip pat tai turėtų būti ženklas, kad su Jūsų naktiniu miegeliu nėra gerai, jo metu vaikutis nepailsi kokybiškai.
Individuali asmenybė - ne tik kūdikis, bet ir, žinoma, Jūs - tėveliai. Vieni, kalbant apie kūdikio dienotvarkę, jaučiasi užtikrinti, kai, kone minučių tikslumu, numatomi visi planuojami mažylio dienos įvykiai (ne tik miegelių laikas, bet ir, pavyzdžiui, veikla namuose ar pasivaikščiojimai lauke).
Nors pats žodis „dienotvarkė“ asocijuojasi su tvarka ir tikslumu, būkite nusiteikę, jog, ją įgyvendinant, ne kartą pasitaikys netikėtumų. Susidūrę su iššūkiais, kylančiais gyvenant pagal mažyliui sudarytą dienotvarkę, svarbiausia - nenuleisti rankų. Jei vieni vaikučiui vos per kelias dienas „įsivažiuoja“ į ritmą, kiti mažyliai „protestuoja“.
Tokiu atveju, po 3-4 dienų vertėtų 15 min. grafiką pastumdyti atgal ar pirmyn ir stebėti ar situacija negerėja. Tam tikra fizinė ar emocinė vaikučio būsena (ligos, dantų dygimas, augimo šuoliai ir pan.), taip pat - įprastos aplinkos pokyčiai (kelionė, nauja lovelė, kitoks apšvietimas, neįprasti garsai ir kita) gali apsunkinti dienotvarkės įvedimą ar „sugriauti“ tai, kas, atrodo, jau buvo tapę įprasta. Miego regresas - vienas veiksnių, dažnai „sudrebinantis“ jau nusistovėjusios kūdikio dienotvarkės pagrindus.
Jei žodis „dienotvarkė“ Jums vis dar kelia neigiamas asociacijas su tarybiniais laikas gyvavusiu požiūriu, jog visi vaikai turi užmigti, keltis ir valgyti tuo pačiu metu, laikas „atšviežinti“ savo žinias. Kūdikio dienotvarkė į mažylio, o taip pat - ir visos šeimos gyvenimą, atneša tvarkos, pastovumo bei organizuotumo, tačiau vaikai nėra „kišami“ į dirbtinius, universalius „rėmus“.
Vieni tėveliai, prieš gimstant kūdikiui, naiviai tikisi, jog namuose niekas nesikeis ir mažylis pats prisitaikys prie iki tol vyravusio gyvenimo ritmo. Tuo tarpu kiti yra stoiškai nusiteikę gyventi pagal naujojo šeimos nario „diktuojamas“ taisykles.
Rekomenduojama miego trukmė pagal amžių
Štai rekomendacijos, kiek valandų miego reikia skirtingo amžiaus vaikams:
- 0-4 savaičių amžiaus: iki 18 valandų per parą, o kartais net ilgiau.
- 1-4 mėnesių amžiaus: 14-15 valandų per parą.
- 4-12 mėnesių amžiaus: 12-16 valandų per parą.
- 1-3 metų amžiaus: 11-14 valandų per parą.
- 3-5 metų amžiaus: 10-13 valandų per parą.
- 6-12 metų amžiaus: 9-12 valandų per parą.
- 13-18 metų amžiaus: 8-10 valandų per parą.
Miego trūkumo požymiai
- Silpnumas ir nuovargis dienos metu.
- Sumažėjęs aktyvumas (visą laiką nori gulėti, nežaidžia).
- Irzlumas, verkimas.
- Mieguistumas dienos metu.
- Staiga užmiega daug anksčiau nei įprastai.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Neįtikėtini Patarimai, Kaip Sukurti Tobulą 11 Mėnesių Kūdikio Miego Režimą!
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Santariškių 7 Vaikų Ligoninė – Išsamūs Atsiliepimai ir Nepralenkiama Paslaugų Apžvalga
- 9 Mėnesių Kūdikio Kosulys: Efektyvūs Gydymo Būdai ir Svarbiausi Signalai Kreiptis Į Gydytoją