Lietuvių literatūros ištakos yra tautosaka. Iki rašytinės literatūros atsiradimo jos žanrai (dainos, pasakos, padavimai, lopšinės, įvairūs žaidinimai, garsažodžiai) buvo vaikų etinio ir estetinio ugdymo šaltinis. Vaikams ir vaikų sukurta lietuvių tautosaka surinkta įvairių autorių ir išleista rinkiniais (S. Daukanto Pasakos masių, išleista pavadinimu Žemaičių pasakos 1940 61985, J. Basanavičiaus Lietuviškos pasakos 2 d. 1898-1902, Lietuviškos pasakos įvairios 4 d. 1903-05, išleista Čikagoje, Z. Slaviūno Maži piemenėliai, didi vargdienėliai 1958, L. Saukos Šepetys repetys 1965, K. Grigo Menu mįslę keturgyslę 1970 21984, P. Jokimaitienės-Aukštikalnytės Vaikų dainos 1980, B. Kerbelytės stebuklinės pasakos Gyvasis vanduo 1989 21990).
Atsinaujinusioje vaikų literatūroje mažėjo politinės retorikos, kito kūrinių tematika, gilėjo problematika, plėtėsi žanrai, meninė raiška. Vaikai buvo pratinami prie sudėtingesnės poezijos (Just. Marcinkevičius eilėraščių rinkinys Utititi, šalta 1969 21998, poemėlės Grybų karas 1958 72004, Greitoji pagalba 1968 32001).
Poezija Vaikams: Naujos Tėkmės
B. Brazdžionio ištobulintą klasikinio eilėraščio tradiciją, suteikdami individualių niuansų, tęsė jaunesnės kartos poetai - K. Kubilinskas (Pumpurėliai 1956, Su žilvičio dūdele 1957 21987, Stovi pasakų namelis 1957 31985, Varlė karalienė 1962 42004, pjesės pasakos Strakaliukas ir Makaliukas 1958 21986, Vėjo botagėlis, Molio Motiejukas, abi išleistos ir pastatytos 1963), A. Matutis (gamtos poemėlės Girios televizorius 1973 21979, Drevinukas 1974), M. Vainilaitis (eiliuota pasaka Ežio namas 1967 42002, eilėraščių rinkinys Mano volungėlė 1975 42002).
V. Reimeris keldamas etines vertybes parašė buitinių retorinių eilėraščių, vėlesnei jo kūrybai būdinga personifikacijos, fantazija, garsų žaismas (eiliuotas pasakojimas Kodėl daiktai prašneko piktai 1964, poemėlės Ciksi-tiksi 1969). Poezijoje gausėjo miesto tematikos, kultūros ženklų (R. Skučaitės eilėraščių rinkiniai Kiškių troleibusai 1970, Susiradom smuiko raktą 1980).
Remdamasis Biblija S. Geda sukūrė simbolišką pasakų personažą bernaitį žygūną Nieką - kosmoso, vandenynų, žemės, civilizacijos ir kultūros kūrėją. S. Gedos poezijoje vaikams ikibiblinė tuštuma užpildoma prasme - iš negera pasidaro gera, iš gamtos pereinama į mokslą, kultūrą, žmogiškąjį pasaulį (eilėraščių rinkiniai Užmigę žirgeliai 1970, Baltojo Nieko dainelės 1977, Mėlynas autobusiukas 1980).
Literatūros Leidybos Ypatumai Okupacijos Metais
SSRS okupacijos metais lietuviai vaikų literatūros rašytojai ir literatūrologai ryšius su užsienio institucijomis galėjo palaikyti tik per SSRS rašytojų sąjungos Vaikų literatūros tarybą. SSRS okupavus Lietuvą visos leidyklos ir spaustuvės nacionalizuotos. Kaune įsteigta Lietuvos SSR valstybinė leidykla per metus išleido apie 1000 leidinių (daugiausia valdžios potvarkių, visuomeninės politinės, grožinės literatūros kūrinių).
Visa legali Lietuvos leidyba nuo 1944 pabaigos buvo formuojama pagal SSRS modelį. 1945 vietoj Lietuvos SSR valstybinės leidyklos įkurtos 4 valstybinės leidyklos: Politinės literatūros, Grožinės literatūros (nuo 1964 Vaga; abi Vilniuje), Pedagoginės literatūros (Kaune, nuo 1964 Šviesa), Enciklopedijų, žodynų ir mokslinės literatūros (Vilniuje, 1949 sujungta su Politinės literatūros leidykla ir pavadinta Politinės ir mokslinės literatūros leidykla; nuo 1964 Mintis).
1957 Vilniuje įkurta Vyriausioji enciklopedijų redakcija (1976-81 Mokslo leidyklos padalinys), 1975 - mokslo literatūros leidykla Mokslas (nuo 1992, sujungus su Vyriausiąja enciklopedijų redakcija - Mokslo ir enciklopedijų leidykla, nuo 1997 - Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, nuo 2010 - Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras), 1985 - vaikų literatūros leidykla Vyturys. Leidybos teises turėjo ir kai kurios įstaigos bei organizacijos (Žinijos draugija, Respublikinė biblioteka, Vilniaus universitetas ir kitos).
SSRS okupacijos laikotarpiu (1940-90) leidyklų planai turėjo būti tvirtinami ne tik Lietuvos, bet ir SSRS Spaudos komitete, Lietuvos komunistų partijos centro komitete ir SSKP centro komiteto Propagandos skyriuje. 1953-63 knygų leidybai vadovavo Kultūros ministerija, nuo 1963 - LSSR Ministrų Tarybos Spaudos komitetas (nuo 1972 - Valstybinis leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komitetas).
Knygos buvo cenzūruojamos, kai kurios jų kupiūruojamos ar išleistos su specialiais apribojimais (su grifais Tarnybiniam naudojimui, Rankraščio teisėmis; nemaža jų numeruojamos, kad būtų lengviau susigrąžinti tiražą ir kontroliuoti jų pasklidimą). Buvo ribojamas to meto pasaulio žymiausių autorių kūrybos leidimas sovietinėse respublikose - pirmiau turėdavo pasirodyti tokio kūrinio vertimas į rusų kalbą. Maskva vertė leisti rusų ir kitų sovietinių autorių kūrinius, grupuoti leidybą pagal nurodomas temas.
Nepaisant nepalankių sąlygų, SSRS okupacijos laikotarpiu buvo išleista vertingos mokslinės literatūros, originalių vadovėlių, lietuvių rašytojų ir verstinės grožinės literatūros kūrinių (1940-84 išėjo 8360 grožinės literatūros knygų bendru 147 mln. egzempliorių tiražu). Tęstas daugiatomio Lietuvių kalbos žodyno, lietuvių tautosakos rinkinių leidimas, išleista reikšmingų tęstinių mokslo leidinių (Literatūra ir kalba 22 t., 1956-95), buvo pastangų sieti leidinius su kultūrinėmis akcijomis (nuo 1965 almanachas ir renginys Poezijos pavasaris).
Iliustracijos ir Knygų Apipavidalinimas
Lietuva garsėjo knygų dailininkais, kurie pelnydavo tarptautinių apdovanojimų. Nuo 20 a. 7 dešimtmečio Aukso obuolių prizų, aukso, sidabro, bronzos medalių, plakečių ir kitų apdovanojimų už knygų iliustracijas Bratislavoje, Leipcige, Bolonijoje vykstančiose tarptautinėse parodose pelnė lietuvių dailininkai: A. Makūnaitė, S. Krasauskas, A. E. Steponavičius, B. Žilytė, B. Leonavičius ir kiti. 20 a. 8-9 dešimtmetyje pakilo redakcinis ir meninis knygų rengimo lygis (iliustracijas kūrė R. V. Gibavičius, V. Kisarauskas, P. Repšys ir kiti), pagerėjo poligrafijos darbų kokybė.
Šimtas Knygų Vaikams ir Lietuvai
2017 m. gegužės 7 d. Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“? Šios trys ir dar 97 lietuviškos knygos pateko į Lietuvos šimtmečiui skirtą sąrašą „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“.
Praeitų metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Juo remiantis buvo galima viešai virtualioje erdvėje pusę metų balsuoti už labiausiai įsiminusias, meniniu ir ugdomuoju požiūriu vertingas knygas. Rinkimuose dalyvavo beveik 2000 žmonių - 40 proc. jų sudarė mokytojai ir bibliotekininkai, taip pat aktyviai balsavo tėvai ir vaikų literatūros entuziastai.
Atskirai už knygas balsavo ir šešiolika vaikų literatūros žinovų: vaikų literatūros dėstytojų ir doktorantų bei šia sritimi nuosekliai besidominčių mokytojų, bibliotekininkų, literatūrologų. Susumavus abiejų grupių vertinimus išrinktas lietuviškų vaikų ir paauglių knygų šimtukas.
Žvilgtelėjus į sąrašą akivaizdu, kad ne veltui Lietuva vadinama lyrikų kraštu. Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai - net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos, o pirmose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratė ir Kastytis“.
Iš viso eiliuotų knygų į šimtuką pateko net 30. Likusios dvi knygos pirmajame dešimtuke yra pasakos. Toliau sąraše netrūksta realistinės prozos, liaudies pasakų ir smulkiosios tautosakos rinkinių, yra po vieną paveikslėlių ir pažintinę knygą.
Net 65 sąrašo knygos yra išleistos sovietmečiu - tai daugeliui tikrai girdėta lietuvių vaikų literatūros klasika, sukurta Eduardo Mieželaičio, Ramutės Skučaitės, Kazio Sajos ir kitų. 14 knygų išleistos jau XXI a., likusios - XIX a. pabaigos, ikikarinės, tarpukario bei paskutiniojo XX a. dešimtmečio knygos.
Seniausia sąrašo knyga - Motiejaus Valančiaus „Vaikų knygelė“ (1868); prie jos glaudžiasi Žemaitės „Rinkinėlis vaikams“ (1904), Vinco Pietario „Lapės gyvenimas ir mirtis“ (1905). O naujausios šimtuke atsidūrusios knygos - Akvilinos Cicėnaitės „Niujorko respublika“ (2015) ir Rebekos Unos „Atjunk“ (2015).
„Viena kita knyga turbūt jau laikytina literatūros istorija, kai kurios, net ir senesnės, tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną. Labai svarbu, kad jos būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiamos“, - teigia projekto „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ iniciatorius dr. Kęstutis Urba.
Tikėtina, kad išrinkti kūriniai bus pasitelkiami organizuojant įvairius renginius, konkursus, šventes Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimo metais ir taps orientyru ieškantiems laiko patikrintų, reikšmingų ir vertingų vaikų literatūros knygų.
Projektą sumanė ir įgyvendino Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius bendradarbiaudamas su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka.
Sąrašo "Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai" Top 10:
- Salomėja Nėris. EGLĖ ŽALČIŲ KARALIENĖ (1940)
- Sigitas Geda. BALTOJI VARNELĖ (1985)
- Maironis. JŪRATĖ IR KASTYTIS (1957)
- Vytė Nemunėlis. MEŠKIUKAS RUDNOSIUKAS (1939)
- Vytautas Petkevičius. GILĖS NUOTYKIAI YDŲ ŠALYJE (1964)
- Kazys Binkis. KIŠKIŲ SUKILIMAS (1937)
- Vytautė Žilinskaitė. KELIONĖ Į TANDADRIKĄ (1984)
- Kostas Kubilinskas. STOVI PASAKŲ NAMELIS: pasakų rinktinė (1974)
- Eduardas Mieželaitis. ZUIKIS PUIKIS (1949)
- Justinas Marcinkevičius. GRYBŲ KARAS (1958)
žymės: #Vaikisko
Panašus:
- Pigios vaikiškos lovos: kur pirkti internetu?
- Vaikiškos kambarinės sūpynės: puiki pramoga ir lavinimas
- Vaikiškos Crocs basutės: patogumas ir stilius viename!
- Dramblio Nėštumas: Neįtikėtini Faktai Ir Įdomybės, Kurių Dar Nežinojote!
- Vaikų Supažindinimas su Raidėmis Darželyje: Atraskite Efektyviausius Mokymo Metodus!